Atidaromos naujos parodos K. Varneliui atminti

Birželio 22 d. 17 val. Vilniuje, Kazio Varnelio namuose-muziejuje (Didžioji g. 26) bus atidarytos Kazio Varnelio 100 metų sukaktuvėms paminėti skirtos parodos. Jos veiks iki rugpjūčio 31 d.

2017-ieji – ypatingi. Prabėgo lygiai 100 metų nuo tos dienos, kai pasaulį išvydo žemaičių dievdirbio sūnus Kazys Varnelis. Likimas lėmė, kad net 50 savo gyvenimo metų praleido JAV. Čia sutiko būsimą žmoną Gabrielę, susilaukė sūnaus, įsitvirtino meno pasaulyje, sukaupė išskirtinę vertę turinčią biblioteką ir meno dirbinių kolekciją. Galiausiai 1998 m. grįžo į Lietuvą ir įsikūrė Vilniuje, kur netrukus visuomenei buvo pristatyta pasaulio meno istorijos miniatiūra – Kazio Varnelio namai-muziejus. Profesoriaus valia visos vertybės, kaip ir jo paties kūrybos aukso fondas, po mirties liko Lietuvai ir jos žmonėms. Siekiant prisiminti neeilinę šeimą ir jos dovaną, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į jubiliejui skirtus renginius.

Lietuvos Nacionalinis muziejus ir jo padalinys Kazio Varnelio namai-muziejus, bendradarbiaudami su kitomis kultūros institucijomis minėti išskirtinę sukaktį pradėjo sulig vasario 25 d., t. y. tikruoju profesoriaus gimtadieniu. Tądien pradėjo veikti dvi parodos. Pirmoji – Žemaičių dailės muziejuje Plungėje, pavadinimu „Kazys Varnelis. Gyvenimo ir kūrybos ritmai“. Iki gegužės 14 d. čia svečiavosi 25 drobės ir kelios dešimtys fotografijų, pristatančių kūrybinę profesoriaus biografiją. Kita, virtuali paroda „Kazys Varnelis ir Stokbridžas“ iki šiol veikia Lietuvos Nacionalinio muziejaus interneto svetainėje www.lnm.lt. Skirta išskirtinai Stokbridžo laikotarpiui, ji pristato daug iki šiol nepublikuotų vaizdų ir pačios „Villos Virginios“ istoriją.

Į profesoriaus asmenybę orientuotąsi ir jau miesto tradicija tapusių renginių „Muziejų naktis“ ir „Kultūros naktis“ metu: gegužės 20 d. vakare lankytojus pasitiko tik antrą kartą viešai rodomas, 1988-1990 m. Vytauto Ciplijausko sukurtas Kazio Varnelio portretas. Pasiskolintas iš paties autoriaus, jis muziejuje bus bent iki šių metų galo. Tuo tarpu užsukę į Kazio Varnelio namus-muziejų birželio 16 d. turėjo retą galimybę išvysti tarp išmylėtų sienų vaikštantį patį profesorių – „Kultūros nakties“ metu buvo rodomas režisieriaus Justino Lingio 2011 m. dokumentinis trumpametražis filmas apie unikalią ekspoziciją ir jos autorių.

Tačiau ne tik tai pamatė „Kultūros nakties“ lankytojai. Dar 2016 m. vasarą, ruošiantis profesoriaus jubiliejui, buvo sutvarkytos ir lankymui pritaikytos trečiojo aukšto erdvės, į kurias muziejaus svečiai iki šiol patekti neturėjo galimybės. Be minėto filmo, kuris rodytas tik „Kultūros nakties“ metu, jose ilgam įsikūrė puikios Jono Dovydėno fotografijos, įamžinusios svarbiausius Kazio Varnelio kūrybinės biografijos momentus. 54 nuotraukos, darytos 7-10 dešimtmečiais, vaizduoja parodų Milvokyje, Niujorke, Ajovoje erdves, namus Čikagoje, „Villą Virginią“ Stokbridže, ir, žinoma, jų gyventojus. Į žiūrovą čia žvelgia ne tik profesorius, bet ir Gabrytė, nepaprastai apsiskaičiusi, kalbėjusi keletu kalbų ir puikų skonį turėjusi moteris, rūpestinga patarėja, neretai, nors nepelnytai liekanti „už kadro“. Dovydėno fotografijoms būdingas ne tik „pliko“ fakto fiksavimas – autorius geba pastebėti patiems savo herojams svarbias detales, rasti ypatingą, vidinį ryšį tarp objekto ir jo aplinkos. Galbūt todėl pro objektyvą stebėta ir užfiksuota profesoriaus gyvenamoji erdvė tokia…varneliška, tikra, unikali.

Prieš keletą mėnesių buvo baigtos tvarkyti ir Mažosios gildijos antrojo aukšto patalpos, įrengtas modernus, muziejams pritaikytas apšvietimas. Būtent čia birželio 22 d. Kazio Varnelio namai-muziejus visuomenei pristatys tris naujai suformuotas parodas.

Pirmoji jų skirta lietuviškosios kaligrafijos mokyklos kūrėjo prof. Alberto Gursko darbams. 17 kompozicijų atsiskleidžia meistrystės padovanotas lengvumas, įgimtas ir išdirbtas ritminis pajautimas, efektingi kontrastai. Gursko kaligrafija išskirtinė turinio ir formos derme. Slystančios, skriejančios, dunksinčios raidės visuomet atliepia tekstą: garsių žmonių (Birutės Žilytės, Mikalojaus Vilučio, Maironio ir kitų) mintis apie kūrybą, gyvenimą, o užvis svarbiausia – užrašyto ir perskaityto žodžio svarbą žmogui ir ištisoms kultūroms. Svarbu paminėti, kad profesoriaus veikla neapsiriboja originaliomis kaligrafinėmis kompozicijomis. Pats save jis dažniausiai pristato kaip mokytoją, Vilniaus dailės akademijos dėstytoją, kur dirba nuo pat 1969 m. Jam priklauso metodinio leidinio „Kaligrafijos ir šrifto pagrindai“, taip pat daugelio miestelių herbų (Deltuvos, Užpalių, Labanoro ir kt.), logotipų, ekslibrisų, plakatų, ir net lietuviško šrifo „Palemonas“ autorystė. Ir dar – prof. Gurskas buvo vienas iš nedaugelio, kuriuos Varnelis prisileido labai arti – vertino jį ne tik kaip savo srities profesionalą, jam tokio brangaus knygos meno atstovą, bet ir kaip bičiulį. Iškalbingas faktas – Gurskui profesorius patikėjo sukurti savo ekslibrisą.

Antroji Kazio Varnelio namų-muziejaus naujiena – fotografijos, iliustruojančios DP („Displaced Persons“) stovyklose gyvenusių lietuvių kultūrinę veiklą. Tūkstančiai lietuvių, tarp kurių daugybė pedagogų, gydytojų, teisininkų, inžinierių, dvasininkų ir kūrėjų, po karo liko svečioje šalyje ir buvo apgyvendinti JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos bei Jungtinių tautų įkurtose stovyklose. Nepaisant sunkios buities jie gyveno neįtikėtinai aktyvų kultūrinį gyvenimą: organizavo literatūrinius, muzikos, meno renginius, įkurta Lietuvių tremtinių opera, baletas, chorai. Taip pat dalyvauta Augsburgo Baltijos sportininkų olimpiadose. Steigtos leidyklos „Atžalynas“, „Aistia“, „Patria“ ir kitos. Sukurta net savarankiška švietimo sistema, kurios kulminacija tapo drauge su Latvijos ir Estijos profesūra 1946 m. Hamburge įkurtas Pabaltijos universitetas. Visa tai parodoje „Lietuviai perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje 1945-1950 m.“atspindi 63 vaizdai ir žemėlapis.

Trečioji parodos dalis dedikuota senajai kartografijai – didžiajai Kazio Varnelio aistrai. Nors šia sritimi domėtąsi dar tarpukariu, tačiau tik apsigyvenus JAV pomėgis ėmė įgauti įspūdingus mastus: sukaupta virš dviejų šimtų žemėlapių, didžiąja dalimi turinčių tiesioginių sąsajų su Lietuva. Šiandien trijose salėse pristatoma dalis jų – 46 senosios kartografijos pavyzdžiai. Ekspozicija suskirstyta į tris pagrindines temas: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Lenkija bei Prūsija ir Livonija. Ši profesoriaus dovana yra pats didžiausias tokio pobūdžio rinkinys, kada nors padovanotas Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Taigi nors iš pažiūros naujosios parodos labai skirtingos, jas, kaip ir kitus šių namų eksponatus, vienija pati Varnelio asmenybė. Tai sritys, kurias jis pažino, išmanė ir kurios ilgainiui tapo neatsiejama jo paties tapatybės dalimi.