Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Užušilių piliakalnį su gyvenviete, esantį Užušilių kaime, Ukmergės rajone. Pasak vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, tokių senovės gyvenviečių rajone ir jo apylinkėse žinoma labai nedaug.
„Piliakalnių metais ypatingai svarbu yra padėkoti žmonėms, padedantiems priartėti prie mūsų ankstyvosios istorijos ir su ja susipažinti. Jų dėka galime džiaugtis vis naujais piliakalnių atradimais. Kultūros vertybių registrą šiemet papildė dešimt naujų piliakalnių. Galime tik stebėtis, kad Užušilių piliakalnį suradęs talentingasis biologas dr. Darius Stončius iš viso savo kolekcijoje skaičiuoja jau 37 piliakalnius“, ─ sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
Anot dr. Gintauto Zabielos, ypatingai svarbi yra Užušilių senovės gyvenvietė. Ši gyvenvietė nemaža, joje rasta grublėtosios keramikos, kuri leidžia datuoti I tūkst. antrąja puse ─ laikotarpiu, kai jau buvo pradėjusi formuotis Rytų Lietuvos pilkapių kultūra. Nuo Neries ir Šventosios santakos iki Anykščių apylinkių tokių gyvenviečių žinoma labai nedaug, todėl Užušilių gyvenvietė yra svarbus atradimas. Piliakalnių tankumas Ukmergės rajone, pasak archeologo, yra vidutinis (apie 20 piliakalnių), taigi Užušilių piliakalnis papildo jų žemėlapį.
Dr. Darius Stončius Užušilių piliakalnį surado 2015 m. žiemos pabaigoje, tą pačią dieną, kaip ir Veprių piliakalnį: „Buvau atsirinkęs kelis taškus pagal aerofotonuotraukas, žemėlapius, ir juos tikrinau. Įtarimų, kad šioje vietoje yra piliakalnis, buvo, nes netoli yra nemažas pilkapynas. Taigi logiška, kad žmonės, kurie jame laidoti, turėjo kažkur gyventi ir slėptis. Iš pradžių labai abejojau, ar tai yra piliakalnis, nes jis buvo itin stipriai apniokotas ─ iškasinėtas duobėmis žmonių ir ko gero kailinių žvėrelių. Tuo metu buvo sniego, todėl pagal žemės spalvą negalėjau patikrinti, ar yra kultūrinis sluoksnis“.
2016 m. pavasarį Darius Stončius atvyko į tą pačią vietą ieškoti daugiau įrodymų kartu su archeologais Gintautu Zabiela ir Zenonu Bauboniu. Tuomet rado ir geležies rūdos lydymo produkto ─ šlako, ir keramikos šukių. Toje mišku apaugusioje vietoje, kur buvo apardyta paklotė ir tempta mediena, matėsi juodos žemės sluoksnis. Taigi išsiaiškinta, kad aplinkui Užušilių piliakalnį buvo gyvenvietė. Darius Stončius džiaugiasi, kad tai yra dar viena detalė šio krašto apgyvendinimo pažinimui. Juk keli dideli objektai ─ piliakalnis, gyvenvietė, už maždaug 1,7 km į Pietvakarius nuo jų esantis Kazlaučiznos pilkapynas ─ siejasi į vieną visumą.
Kaip vertingosios savybės yra įvardinti Užušilių piliakalnio žemės ir jos paviršiaus elementai ir kultūrinis sluoksnis. Piliakalnio aikštelė yra ovali, pailga ŠV-PR kryptimi, maždaug 17×15 m dydžio, iškiliu viduriu. Ji yra apardyta arimų, išrausta žvėrių urvų, gausiai iškasinėta duobėmis, dėl kurių aikštelėje susiformavo iki 2 m aukščio nelygumai, šiuo metu apaugusi medžiais ir krūmais. Žemiau aikštelės ŠV šlaito yra apie 10 m pločio ir iki 1 m gylio kiek lenktas griovys, skiriantis piliakalnį nuo toliau palaipsniui kylančios aukštumos. Griovys iš dalies užslinkęs, jame auga pavieniai medžiai ir krūmai. Piliakalnio PV pašlaitėje, maždaug 12 m žemiau aikštelės yra 5–10 m pločio terasa. Ji yra apardyta arimų, apaugusi medžiais ir krūmais. Piliakalnio šlaitai statūs: nuo 6 m aukščio ŠR pusėje iki 16 m aukščio PV ir PR pusėse. Tamsios žemės kultūrinis sluoksnis su molio tinku ir archeologiniais radiniais yra apardytas įvairių žemės judinimo darbų metu. 2015 ir 2017 m. aikštelėje aptikta lipdytos keramikos šukių.
