Joks cirkas neapsieina be fokusininkų, nes jie sugeba parodyti kas neįtikėtina, tačiau akivaizdu. Nesinorėtų mūsų Seimo lyginti su cirko arena, tačiau per jo veiklos 27-erius metus teko išvysti ne vieną fokusą, hipnozės ir net juodosios magijos seansą. Kadangi daugelis partijų, narių einant iš kadencijos į kadenciją, Seime išlieka, panašu, jog išlieka ir fokusus už tikrą pinigą priimantys bei užhipnotizuoti Seimo nariai.
Kaustęs prie televizorių lengvatikius Kašpirovskis, jau nuėjo į užmarštį, Lena Lolašvili, teikusi paslaugas Algirdui Brazauskui ir Rolandui Paksui, „šventinusi“ vandenį ir tualetinį popierių, nei šlovės nei pinigėlių jau nebepelnys, nes jos pranašystės nesipildė. O štai visas darinys, pasivadinęs partija Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) hipnotizuoja Seimą nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Nors demokratinių rinkimų mechanizmas nei tautybės, nei tautos nevertina, vietoj jų vertinama pilietybė ir valstybė, tačiau mūsų Seimas, mikliai hipnotizuojamas, palaikant Valstybės vadovams, įteisino demokratijai tautišką svetimkūnį ir net privilegijuotą žemesniu rinkimų barjeru – LLRA. Ir šis partiją imituojantis darinys jau trečią dešimtmetį vedžioja visą Seimą aplink pirštą: pradžiai – leisti į pagrindinį asmens dokumento puslapį asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis.
Galiausiai, neatlaikę naujo hipnotizuotojo Tamaševskio skvarbaus žvilgsnio, socialdemokratas Gediminas Kirkilas, buvęs TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius ir esamas šios partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis 2017-05-09 Seimui pateikė projektą, už kurį Seimas balsuos birželio mėnesį. Seimas balsavimui priėmė ir kitą, alternatyvų projektą, kuris, nepažeidžiant Konstitucijos, leistų rašyti asmenvardžius ne pagrindiniame asmens dokumento puslapyje originaliais kitų kalbų rašmenimis.
Prieš balsavimą dėl pasirenkamo projekto Seime, rimtas priekaištas tenka TS-LKD frakcijos daugumai, nes jinai, neapklaususi bei nederinusi reikalo su TS-LKD skyriais, tarsi ištraukusi iš tuščios skrybėlės triušį, atlikusi veiksmą, prilygstantį žemo lygio fokusui, pati pažeidžia Konstituciją, laužo ir savo veiksmu skatina kitus laužyti Seimo nario priesaiką.
Esama padėtis:
Už pirmojo projekto pateikimą balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 25, susilaikė 13, už antrojo pateikimą – 53 už, 19 prieš ir 25 susilaikė.
Pritarė Kirkilo-Kubiliaus projektui 70 Seimo narių, tarp jų TS-LKD frakcijos nariai: Andrius Kubilius, Antanas Matulas, Dainius Kreivys, Edmundas Pupinis, Emanuelis Zingeris, Gabrielius Landsbergis, Gintarė Skaistė, Ingrida Šimonytė, Irena Degutienė, Kazys Starkevičius, KęstutisMasiulis,Mantas Adomėnas, Mykolas Majauskas, Monika Navickienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Rasa Juknevičienė, Sergejus Jovaiša, Tadas Langaitis, Vytautas Kernagis, Žygimantas Pavilionis.
Nepritarė Kirkilo-Kubiliaus projektui bemaž 70 tūkstančių Lietuvos piliečių (pateikę Seimui Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3796), tarp jų TS-LKD frakcijos nariai: Agnė Bilotaitė, Algis Strelčiūnas, Arvydas Anušauskas Audronius Ažubalis, Jurgis Razma, Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas, Rimantas Jonas Dagys, Rokas Žilinskas, Stasys Šedbaras, Vytautas Juozapaitis.
Žinotina:
Politikos eiliniai daro klaidas, tačiau mažesnes, lengviau pataisomas, politikos didžiūnai daro dideles klaidas, dažnai nebepataisomas.
Galimybė išvengti klaidos šiuo atveju išlieka. Ji – laisvų nuo klystančiųjų, antikonstitucinio flirto su Lenkija paveiktų lyderių diktato, balsuojančiųjų valioje.
Būkim biedni, bet teisingi – ne cirko arena, o durnių laivas.
Įdomus variantas: pagal balsavimo rezultatus, dalis seimūnų balsavo už abu vienas kitam prieštaraujančius projektus. Ar jie suprato, už ką balsuoja? 🙂
Beje, dar vienas įdomus variantas: TS-LKD Kauno skyrius VIENBALSIAI NEPRITARĖ Anūko & Co. projektui (žr. publikaciją Vorutoje “TS- LKD Kauno skyrius palaiko Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą XIIIP-471, kuris sudaro galimybę nelietuviškus asmenvardžius rašyti ne pagrindiniame, o kitame paso puslapyje”).
Nu, kodėl man susidaro toks įtarimas, kad visa šito portalo kūryba yra labai arti to, ką aš vadinu baltofilija. O, baltofilija vadinu reiškinį, kuris yra Daukanto gal pradėtas, sureikšminti tuos kultūros mūsų aspektus, kurie buvo reikalingi Lietuvą ištraukti iš lenkiškosios kultūros dominavimo. Tai buvo programinė akcija – Daukanto, Basanavičiaus ji davė tam tikrus rezultatus, sureikšmino lietuvių kalbą, bet ji yra tam tikra dalimi antiistoriška,nes Daukantui su Lietuvos krikštu prasideda tam tikra Lietuvos, kaip valstybės erozija. Tai tiek.
Lenkofilo komentaras.
“Justinai”, pačiam jau buvo vieną kartą pasiūlyta rašinėti savo “opusus” į lenkiškus ar rusiškus tinklapius ir nelįsti savo nešvariomis letenomis prie lietuviškos spaudos. Pats nesi lietuvis ir niekada nesuprasi mūsų, lietuvių, mąstymo.
Atrodo G.L. į Seimą atėjo suduoti lemiamą smūgį šios pavardės prestižui…
Vien per anūką žmonės nenorės tarti senelio pavardės – net tie, kas kuo nuoširdžiausiai seneliui dėkingi už tai, ką nuveikė Nepriklausomybei pasiekti…
Senėlis atėjo atkurti, anūkas atėjo užmarštyje paskandinti.
Atsiprašau – senElis, ne senėlis
Na, senelis irgi “ne be grieko”, kaip sako – bet dėl pavardžių jis ne Anūko pusėje buvo (jei nepersigalvojo).
Dar kitas buvęs TS-LKD pirmininkas esamą padėtį (generalinę liniją) aprašė šitaip: Viena svarbiausių nūdienos užduočių – tai santykių gerinimas su šūdu. Šūdas yra faktas, todėl klaida būtų vengti šių santykių – apeiti, neliesti ir neuostyti. Vadinti šūdą tik slapyvardžiais. Manoma, kad šūdas nuo to tik dar labiau šūdėtų. Negerai yra nekalbėti apie santykių gerinimą. Apie tai reikia kalbėti ir kalbėti nuolat. Nekalbėdamas apie santykių gerinimą, tu atrodytum politiškai nekorektiškas. Nekalbėjimas, ir būtinai kasdien, apie geresnius santykius su šūdu jau savaime blogintų santykius. Keltum įtarimų. Tai tu liktum kaltas dėl to, kad šūdas dvokia. Susidūręs su šūdu, neturi nė truputėlio raukti nosies, nes tai gali būti suprasta kaip stoka korektiškumo ir tolerancijos bei nelanksti diplomatija, fundamentaliai kenkianti santykiams.
Balsavusieji už nelietuvišką rašybą aiškina, kad leidus pasuose rašyti „tris raides“, apytiksliai cituoju Kirkilą: „neprarasime nieko, o gausime labai daug – gerus santykius su Lenkija“. Buvęs TS-LKD pirmininkas tokius optimistus įvardija šitaip: O, dar yra Dievo paukšteliai. Nei sėja, nei pjauna. Čirikinai, kuriuose čirena dangaus viltis.
Kur nors Vakaruose egzistuoja analogiško mastymo optimistai dėl santykių su Rusija: paaukotume tris Baltijos valstybes ir gautume gerus santykius…
Visur būna tokių veikėjų, kuriems patinka paaukoti ką nors, ko patys nei sėjo, nei pjovė. O gal TS-LKD dar tokių nėra dauguma? Gal dar partijos skyriai netylės, gal privers atsikvošėti Seime sėdinčius Čirikinus?
Tik Lietuvių kalba iš tūkstantmečių gludumos prikėlė Lietuvą iš pelenų (visais laikais).Jau šimtas metų,kai Lietuvių kalbos raidynas gyvas(dėka Lietuvos šviesuolių ).Ir štai po šimto metų atsirado tokie Lietuvių kalbos raidyno niekintojai,kaip Kirkilas,Kubilius ,Skvernelis ir kiti prisiplakėliai ,kurie nutarė Lietuvos Nepriklausomybės 100-čio proga- Lietuvai padovanoti “trijų raidžių kombinaciją”.
Už jų atsidavusių širdžių polėkį, dovaną Respublikos 100-mečiui jiems paties dovaną ruošia kaimynė
…O mano motina kalbėjus tik lietuviškai!…
Miškų, laukų, dangaus dievų kalba…
Aš būčiau paskutinis skuduras
Ant išdavystės papilvės kabąs,
Jeigu nors vieną tavo šventą žodį
Pakeisčiau svetimu, pelningesniu kitu…
Petras Palilionis („Aušra“, 1984/4).
Žinotina ir įsidėmėtina: raidės lietuvių kalboje yra žodžių dėmenys. Pakeisi raidę, pakeisi žodį, išdavystės žingsnį žengsi!
Oi, bijau, kad ne triušis! Tik gal nė patys autoriai nenumano, KAS jais manipuliuoja, KAM iš tikro jie tuo pasitarnaus. Jie vis dar naiviai tikisi malonių iš Varšuvos karūnos, o praverstų žvelgti GILIAU, kaip teigė vienas žurnalas….
gera skaityti Algimantą, ginantį lietuvių kalbą ir nebijantį pasakyti kartų žodį išsigimstantiems tautiečiams. Ir komentuotojai šaunuoliai.
Mūsų politikai begėdiškai pataikauja vieno iš tuteišių reikalavimams: nepasitelkę kalbos ekspertų, pakrovė lietuvių kalbos rašybą į Seimo vežėčias ir savo turgelyje kėsinasi parduoti ją už tuteišių nusišypsojimą. Ar tai nepanašu į sutrikusio proto ir pasiligojusios valios išdavą?
Tai gal dar papildomai reiktu įvesti ir Kinų, Japonų Idiš ir kitų kalbų, nes tų šalių piliečiai pas mus gyvena. Apsurdas. Negi nematote prie ko privedė tolerancija EU šalyse. Ten matyt greitai visi bijos traukiniais, metro, autobusais važiuoti.
Kodėl esame silpni?
„ Šiandien esame labai atviri viso pasaulio įtakoms. Ar lietuvybė – lietuvių kalba, tautosaka, tradicijos – atsilaikys?
– Tai, ką Jūs pavadinote įtakomis, aš pavadinčiau imperializmu: jis puola, spaudžia mūsų kalbą, nacionalines tradicijas, mes nuolankiai paklūstame, mes jau lyg ir gėdijamės savo istorijos, papročių ir tradicijų, lietuviškumo… Kad tik greičiau atsikračius tų nelemtų tautinių savybių ir patirčių, kad tik greičiau tapus tais Vakarais, mėgdžiojančiais, bet – Vakarais.“
Kai draudė gimtą kalbą, sakėm,
Kad ji medum nuo lūpų varva,
Slapta knygas per sieną nešėm
Ir žodį laikėme už kardą.
Labiau už šautuvus, už plieną
Savieji žodžiai tautą gynė,
Rodos, maldaknygę kiekvieną
Laikėm kvėpavimu Tėvynės.
Jei augo ąžuolai, didvyriai,
Tai tik sava kalba maitinti,
Carinę priespaudą patyrę,
Žmonės pakilo laisvę ginti.
Stebuklas buvo, laisvė švito,
Tiesa, ji švietė taip trumpai,
Rudi, raudoni susikibo
Ir degė žemėje gaisrai.
Vėliau ir vėl laikai sovietų,
„Triaukščiai“ rusiški klestėjo,
Tiktai lietuvis buvo kietas,
Sulaukė, kol „svečiai“ išėjo.
Dabar laisvi. Laisvi kalbėti,
Rašyt, dainuot sava kalba,
Ją gerbt, didžiuotis ir mylėti,
Tik sukasi kaip kam galva.
Europon žengėm porą žingsnių
Ir pasimiršom kas esą,
Iš burnų byra tartum žirniai,
Darkyta angliška kalba.
Kitų kalbas mokėti reikia,
Pasaulis juk kalbom gražus,
Tiktai, Dievuli, oi per greitai
Visur išverčiame švarkus.
Konkursai, laidos ir laidelės –
Žiūri į jas ir nežinai,
Ar jau užvaldė gimtą šalį
Džiunglių papūgos, katinai?
Silpna tauta, kuri nedrįsta
Kalbos lyg vėliavos iškelti,
Per daug ilgai nepasiryžta
Plačiau duris tik jai atverti.
Ačiū „internetiniam archyvui“ sparnuotu žodžiu blaiviai įvertinusiam esamą padėtį.