Vienų senųjų Vilniaus miesto Žvėryno rajono medinių namų jau nebėra (apie juos rašome cikle „Išėję Žvėryno namai“), jų vietoje stovi kiti pastatai, nauji.
Kiti senieji jau prikelti naujam gyvenimui (pvz., Dionizo Poškos g. 61) arba stovi apgaubti pastolių, ir jie „prisikels“ (pvz., Vytauto 51, apie 10 metų buvęs namu vaiduokliu, išdaužytais stiklais ir apdraskytas).
Trečių likimas neaiškus: palengva vis labiau nuskursta, stovi kiaurais šonais, nubyra paskutiniai ornamentai. Juose vis dar kažkas gyvena arba nebegyvena: langai ir durys aklinai užkaltos arba atplėštos, – yra landa, o pro ją įlindęs viduje užtinki kapų žvakę tamsoje deginantį benamį. Tie tretieji vis dar gyvi arba, neaišku, gal „bedvesiantys“.
Apie čia suminėtus (prikeltus, skurstančius ar „bedvesiančius“) naujasis ciklas „Mediniai Žvėryno namai“. Čia bus tiek apie į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytuosius, tiek apie neregistrinius. Ne vienas iš pastarųjų taip pat vertas dėmesio. Vienų šiaip pakankamai įdomi architektūra, kiti turi retų ar net vienintelių tokių apdailos ir puošybos elementų.
XXX
Kultūros vertybių registre Vilniaus m. Traidenio g. 25-as namas pažymėtas kodu 31742. Vertingas architektūriniu požiūriu, o reikšmingumo lygmuo – regioninis. Pastatytas 1935 metais. Architektas – J. Baranskis, stilius – retrospektyvizmo.
Tai išskirtinis akcentas Žvėryno senųjų medinių namų galerijoje. Gražus ne vien architektūros formomis, – net ir spalvų deriniu. Ryškus akcentas – portikas pietų fasade su galingais stulpais, laikančiais frontoną su soliariniu (tekančios saulės) ornamentu ir mezonino balkoną (1–3 nuotr.). Stogas dviejų lygių (dalių), trišlaitis mansardinis; yra įgilinto tipo stoglangiai. Viršuje yra mansarda; pasak apačioje, 1 bute gyvenančios šeimininkės, joje seniai nebegyvenama: savininkė senutė persikėlusi į Australiją, todėl labai sudėtinga namą tvarkyti.
Durų varčios pietų ir rytų fasaduose profiliuotos geometriniais motyvais (4 ir 6 nuotr.). Naujos, bet, pasak minėtos moters, jos atkurtos pagal originalą („Užsakymas buvo atliktas Prancūzijoje“). Langinės su horizontaliomis medinėmis grotelėmis viršuje (7 nuotr.), tai retas langinių variantas čia; vertikalėje jų skydeliai asimetriški.
Šiaurės pusėje yra geltonų plytų ugniasienė (8 nuotr.), – tais laikais, saugantis gaisrų plitimo, mediniams namams ji buvo privaloma.
Kieme įrengta špižinė lieta vandens kolonėlė.
Neseniai pakeista stogo danga, kurios spalva dabar ne tik šiltesnė, bet ir ryškesnė (9 nuotr.). Namas buvo ir perdažytas, tad galime palyginti ankstesnį vaizdą (1 nuotr.) su dabartiniu.
Fotografuota 2010 m. (1–8 nuotr.) ir 2017 m. (9 nuotr.).
Aleksandro Stabrausko nuotraukos.
Gerb.Aleksandrai, šis Jūsų straipsnis su fotografijomis, kaip ir kiti apie Žvėryno medinukus, mane sužavėjo. Ir labai dėkui Jums. Esu žvėrynietė, bet tinginė – vaikštant po Žvėryną nepasiimu fotoaparato ir visad gailiuosi. Nes NEBELIEKA Žvėryno unikalumo (sugriūna ar nugriaunami namai, vietoj jų dygsta kažkokie monstriukai). O Jūs tiesiog puikia viską aprašote, vaizdingai pateikiate. Dar kar ačiū Jums ir sėkmės! 🙂
Namą projektavo inžinierius Juzefas Baranskis (Jόzef Barański).
Nėra nieko mieliau už medinius namučius… Liūdnas vaizdas, deja, mano vaikystės gatvėje – naikina, naikina, naikina…
O tas atributas priebutyje – ar ne varpelis ten buvo pritvirtintas? Arba koks plaktukėlis, ar dar kas, kad svečias galėtų duoti ženklą, jog laukia duris atidarant?