(Straipsnių ciklo – neformalaus puošybos katalogo – tęsinys; pradžia – „Liaudies kultūra“, 2011, Nr.4: I. Vartai, varteliai, tvoros; „Saulės arkliukai“: II. Laukujos durys; III. Priebučiai, verandos, pavėsinės; IV. Langai. V. Sienos ir kerčios)
- Rizalitai (situacija 2008–2010 m.)
Pastato rizalitu vadinama architektūrinė dalis, atsikišusi per visą statinio aukštį (itališkai „risalita“ – kyšulys). Apačioje gali būti įrengtas priebutis, o ant jo – viršutinė rizalito dalis. Rizalito forma paprastai stačiakampis (ką matome ir iš čia pateiktų pavyzdžių), bet gali būti ir pusapskritimis, trapecija. Pozicija įvairi: pastato fasado viduryje (vidurinis), fasadų galuose (galinis), kampuose (kampinis, atgręžtas į gatvių sankryžą). Pastatas gali turėti vieną rizalitą arba net kelis.
Namo rizalitas kartais esti be jokių puošybos elementų, bet dažniausiai turi vienokios ar kitokios formos švieslangį (ar tiesiog vėdinimo angą, – jeigu namo tarpai tarp sienų ir stogo užsandarinti). Įdomesnes jų formas (ne kvadratą ar stačiakampį) čia ir pateikiame.
Sėlių g. namo Nr. 4 rizalitai yra šiaurės rytų fasado abiejuose galuose; jų frontonėliuose – trikampės angos (1 nuotr.), atitinkančios šio namo tūrinio stoglangio formą. Lokių g. 28 namas – buvęs medinis, prieš kelerius metus apmūrytas (tokių atvejų, kai medinis namas nenugriaunamas, o tik parestauruojamas, pakeičiamos kai kurios karkaso dalys ir apmūrijamas, tiek Žvėryne, tiek Šnipiškėse nemažai). Pietų rizalito frontone – trikampis švieslangis su spalvotu ornamentėliu (2 nuotr.). Vytauto g. 39 namo rizalito švieslangis arkinis (3 nuotr.).
Dionizo Poškos g. 38 namo pietų fasado rizalitas irgi be puošybos elementų, bet jo skydelyje yra ne taip jau dažnai aptinkamos formos švieslangis: jis smailiaarkis (4 nuotr.). Šio rizalito funkcija – išties masyviam namui suteikti vizualinio lengvumo, ko siekta ir apkalant namą pabrėžtinai siauromis lentomis. Tą pabrėžia ir laiptinės, įrengtos rizalite, langas, jo stiklų forma (5 nuotr.).
Žiemgalių 12: čia rizalitas vidurinis; apačioje – uždaras priebutis (6 nuotr.). Skydelio švieslangis, tiksliau, jo skaidymas, toks, kokio kitur Žvėryne nėra, kaip ir tokio viršlangio: pjaustinys masyvus, lyg ir prasčiokiškas, bet originalus (7 nuotr.).
Traidenio g. 12 namo rizalitas yra rytų fasade; šalia jo – tarpukario gyvenamiesiems namams būdingos formos plataus tūrio laiptinė (8 nuotr.). Švieslangio polangis pjaustinėtas (9 nuotr.).
Toliau – grupė namų, kurių rizalitų apdaila ir puošyba pasižymi savo įvairove, o kartais ir gausumu. Yra pjaustinėtų, ažūrinių ir profiliuotų ornamentų.
Stanislovo Moniuškos g. 39 namas turi du galinius rizalitus, kurių frontonėliai atgręžti į pietus, į gatvę (10 nuotr.). Šie turi ne tik švieslangius (tokios, rombo formos, švieslangiai Žvėryne paplitę): ornamentuoti karnizai ir skydelio vėjalentės (11 nuotr.); ornamentai pjaustinėti (dantukai) ir ažūriniai. Apkaltas dailylentėmis eglute (iš vakarų pusės – antro aukšto lygyje). Sienelės fragmentuotos.
Kęstučio g. 22 namas turi keturis rizalitus (visuose fasaduose, išskyrus pietinį). Įdomiausias turbūt kampinis rizalitas, atgręžtas į gatvių sankryžą; tais laikais buvo įprasta vienaip ar kitaip pašalinti kampo, atgręžto į sankryžą, aštrumą. Kampiniame rizalite yra balkonas, kurio sienelės iš drožinėtų lentučių. Karnizas ir vėjalentės puoštos ažūriniais ornamentais (12–14 nuotr.). 15 ir 16 nuotraukose – šiaurinio rizalito fragmentai. Rytinio rizalito apačioje įrengtas priebutis, o viršuje – balkonas; frontonėlyje – trys arkiniai švieslangiai (17 nuotr.).
Vytauto g. 29 namo rizalitas (jis vakarų fasade) viršuje susiaurintas, atidengiant už jo esantį mezoniną (18 nuotr.). Karnizas papuoštas dvieiliu ornamentu, kerčių apdaila profiliuota (19 nuotr.).
Vytauto g. 61 (20–23 nuotr.): šis rizalitas gausiai dekoruotas. Karnizai papuošti ažūriniais ornamentais su buvusiu populiariu motyvu. Frontono skydelis apkaltas eglute sudėliotomis lentutėmis, iš fragmentų suformuojant zigzaginę kompoziciją (pasitaikantis vienur kitur, už paprastą „eglutę“ retesnis dėlionės variantas). Apačioje erdvi veranda; jos langų arkiniai pusapskritimio formos viršlangiai su smailiaarkiais stikliukais (buvo spalvoti) – labiau išskirtinis akcentas. Kerčios fragmentuotos ir profiliuotos geometrinėmis (stačiakampių) figūromis. Balkono sienelės iš drožinėtų lentučių. Namas istorizmo stiliaus, pastatytas 1910 m.
Šio namo „brolis dvynys“ – Vytauto g. 63. Neseniai restauruotas. Perdažytas ne ta ano meto, kai statyta (pačioje XX a. pradžioje), rusiškam stiliui būdinga ryškiai mėlyna spalva, o blausia, prislopinta žalia. Šis rizalitas ne iš šiaurės pusės, kaip ano namo, o vakarų fasade, ties jo viduriu (24 nuotr.). Namas suprojektuotas kiek kitaip, bet jo dekoras analogiškas (25 nuotr.). Kerčių profiliuota apdaila neatkurta, balkono sienelės apkaltos nedekoratyviomis lentelėmis, bet viršduriuose išsaugoti smailiaarkiai spalvoti stikliukai (26 ir 27 nuotr.).
Ir štai penki Vytauto g. 34 namo rizalitai (28 nuotr.). Būtent jie yra šio namo architektūros ir puošybos vertės akcentai. Po du rizalitus rytų ir pietų fasaduose ir vienas atgręžtas į gatvių sankryžą. Pastarasis bene gražiausias rizalitas Žvėryne: jo puošyba ypač gausi ir įvairi, – ažūriniai augaliniai ir geometriniai motyvai, profiliuotės (29 ir 30 nuotr.). 31–33-oje nuotraukose – šis rizalitas bei jo fragmentai iš šiaurės pusės. Kitų rizalitų puošyba kuklesnė: 34 ir 35 nuotr. – pietų fasado kairiojo ir dešiniojo rizalito fragmentai; 36 ir 37 nuotr. – rytų fasado vidurinis ir galinis rizalitai). Namas turi valstybės saugomo paminklo statusą (registrinis kodas 12380). Vienas iš seniausių Žvėryno medinių namų, pastatytas 1901 m., autorius – Antonas Filipovičius Dubovikas.
Trijų namų rizalitai ne tik ornamentuoti – jų stogeliai labiau akcentuoti ir turi kryžmas. Pušų g. 9-ojo namo rizalito sienelė papuošta profiliuotomis geometrinėmis figūromis, o frontono stogelis – trimis kryžmomis; gegnių galai profiliuoti (38 ir 39 nuotr.). 40-oje nuotraukoje – Sėlių g. Nr. 2 pietrytinis fasadas. Čia rizalito pirmajame aukšte yra profiliuotėmis ir ažūru puoštas sudvigubintas langas; antrajame aukšte – buvusio balkono likučiai (41 nuotr.). Frontonas su kryžma, kerčios puoštos geometrinėmis profiliuotėmis, o skydelis – ažūriniu ornamentu; gegnių, sijų galai ir pasparos dailiai profiliuotos (42–44 nuotr.). 45 ir 46 nuotraukose – pietvakarių fasado rizalitas. Namui suteiktas valstybės saugomo paminklo statusas, jo reikšmingumo lygmuo – regioninis (kodas nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 2658).
Pušų g. 21A namo rizalitas pietų fasado vakariniame gale (47 nuotr.). Šeimininkas ponas Šarūnas jį vadina bokštu; perstatė ir atkūrė puošybą savo iniciatyva pagal buvusius pavyzdžius, bet pristatė antrą aukštą. Čia fragmentuota apkala su kiaurapjūvio ornamentais, originalūs ažūriniai viršlangiai, o visą „bokštą“ iškelia kryžma su grakščia, tokia, kokia ir buvo anksčiau, smaile. Tik kryžmos augalinio stiliaus užpildas neišliko, bet šeimininkas žada atkurti ir jį (rasta kraštotyrininko Vlado Šaulio 1967 m. nuotrauka). Pirmojo plano elementai akcentuoti balta spalva.
O čia yra jau tikras bokštas: Dionizo Poškos g. Nr. 42. Kampinis rizalitas (fotografuota iš šiaurės rytų pusės – 48 nuotr. ir iš šiaurės – 49 nuotr.) – vienas iš gražiausių Žvėryne. Išskirtinis jo akcentas – piramidinis skarda dengtas bokštelis (jam kompoziciškai antrina šiaurės fasado stogo skydo smailiaarkė švieslangio forma), kurio viršuje – medinė smailė (50 nuotr.). Rizalitas ketursienis, apačioje veranda. Standartinė (stačiakampis ir kvadratas) stiklų skaida paįvairinta rombais, trikampiais, krypute bei trapecijomis (51 ir 52 nuotr.). Tai istorizmo stiliaus namas; autorius, kaip ir daugumos įdomesnių Žvėryno namų, – Antonas Filipovičius Dubovikas. Priskirtas prie vietinio reikšmingumo namų (kodas nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 17367); jo architektūrinis-vizualinis patrauklumas neabejotinas.
Tos pačios gatvės namo Nr. 16 autorius tas pats. Šiaurinio fasado kairiajame gale atsikišusi architektūrinė dalis įvardytina kaip veranda su dviejų lygių stogeliu (53 nuotr.), bet stilistinis ryšys su Dionizo Poškos g. 42 namo rizalito bokšteliu yra: stogelis piramidinis, viršuje iškelta smailė. Kadangi priebučių skyriuje ši veranda nepaminėta, įkeliame nuotrauką čia.
Vytauto g. Nr. 27: ši vakarų fasade atsikišusi namo dalis (54 nuotr.) taipogi nėra rizalitas (rizalitas – jei per visą statinio aukštį). Tai pirmojo aukšto priestatas, o virš jo antrajame aukšte įrengtas atviras balkonas su įspūdingu stogu. Priestato fasade yra sudvejintas langas (55 nuotr.), kurio dėžutės tipo karnizas papuoštas ažūriniu, o vertikalieji apvadai – įgilintai ir iškiliai profiliuotais ornamentais. Balkoną juosia dekoruota tvorelė, mansardos durys ir langai smailiaarkiai (56 nuotr.). Stogelio dekore įvesti ir originalūs augaliniai motyvai (57–59 nuotr.). Neeilinis akcentas: bendrame žalios spalvos namo fone balti architektūriniai elementai. Namas pastatytas 1901–1911 metais, šio šimtmečio pradžioje restauruotas. Turi valstybės saugomo paminklo statusą (registrinis kodas 2651).
Aleksandro Stabrausko nuotraukos:
