
Lienkijos kultūros instituto pristatomo lenkų propogandinio filmo „Voluinė“ įtraukimas į Vilniaus „Kino pavasario“ programą sukėlė didelį Ukrainos ir Lietuvos visuomenės susirūpinimą. Šį nė vieno tarptautinio apdovanojimo nepelniusį antiukrainietišką filmą iš „Kino pavasario“ programos siūlė atšaukti šiuo metu su Rusijos okupantais tebekariaujančios Ukrainos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
Skelbiame šiandien Alkas.lt gautą „Kino pavasario“ rengėjų paaiškinimą dėl šio filmo įtraukimo į renginio programą.
***
„Kino pavasario“ atsakymas dėl filmo „Voluinė“
Išgirdome ir vertiname visus argumentus, kritikuojančius vieno labiausiai vertinamų šiuolaikinio lenkų kino režisierių Voicecho Smažovskio (Wojciech Smarzowski) filmą „Voluinė“ ir festivalį, kad jį rodo. Norime pabrėžti, kad sudarinėdami festivalio programą, esame nepriklausomi nuo jokių politinių institucijų – tai būtina, norint, kad „Kino pavasaris“ išliktų laisvas ir atviras kultūros įvykis.
Mes nusprendėme rodyti „Voluinę“, visų pirma, dėl jo meninės vertės: Lenkijos kino apdovanojimuose „Voluinė“ nominuota 14-oje kategorijų ir 9-iose apdovanota, tarp jų – ir geriausio filmo. V. Smažovskio kūrybą sekame nuo pirmojo jo filmo. „Kino pavasaryje“ buvo galima išvysti jo darbus „Vestuvės“ (2004) ir „Blogi namai“ (2009). „Voluine“ susidomėjome dar 2014 m., kai ji dar buvo kūrybinėje stadijoje, nes visuomet įdomu, ką sukurs šis kino meistras. Dabar filmą planuojama rodyti JAV, Airijos, Didžiosios Britanijos kino teatrų repertuaruose.
„Kino pavasario“ tikslas – pristatyti Lietuvos žiūrovams geriausią naują tarptautinį kiną, ypač kreipiant dėmesį į mūsų kaimynines šalis. Tikime, kad Lietuvos žiūrovams svarbu susipažinti su svarbiausiais Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europos kino kūriniais, kurie kitaip sunkiai patektų į Lietuvos kino teatrų ekranus. „Voluinė“ neabejotinai yra tarp svarbiausių šių metų filmų iš mūsų regiono.
Filmo nešamą žinutę norime leisti žiūrovams įvertinti patiems. Vykdamas jau 22-us metus, „Kino pavasaris“ užaugino kritišką ir intelektualią žiūrovų kartą – labai jais didžiuojamės ir jais visiškai pasitikime.
Be to, suprasdami filmo politinį ir istorinį krūvį, prieš pirmąją filmo peržiūrą (kovo 25 d. 17 val. „Forum Cinemas Vingis“ 5 aukšte) organizuojame atvirą diskusiją su Lenkijos Mokslų Akademijos Politikos studijų instituto direktoriumi profesoriumi Gžegožu Motyka (Grzegorz Motyka), Ukrainos Tautos atminties instituto direktoriumi Volodimyru Viatroviču (Володимир Вятрович) ir Lietuvos istorijos instituto profesoriumi Alvydu Nikžentaičiu. Diskusiją ves publicistas Rimvydas Valatka. Tikime, kad joje bus išgirstos visos Voluinės tragedijos pusės.
Norime priminti, kad Ukrainos tema bene kasmet reflektuojama „Kino pavasario“ filmuose. 2015 m. festivalis rodė Sergejaus Loznitsos filmą „Maidanas“, dokumentavusį Maidano revoliuciją Ukrainoje. 2016 m. festivalyje įvyko Manto Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis“, apie karo sugriautą Ukrainos miestą Mariupolį, premjera.
Šiemet į festivalį atvyks režisierius Vitalijus Manskis – įkvėptas revoliucijos Maidane jis sukūrė dokumentininį filmą „Giminaičiai“. Intymiai, nukreipdamas kamerą į savo susiskaldžiusią Ukrainoje gyvenančią giminę, režisierius nagrinėja šalies istoriją.
Reaguodami į „Kino pavasario“ draugo Jonu Ohmano viešą laišką, norime priminti, kad drauge su juo organizavome specialų platinamo filmo „Nematomas frontas“ seansą, kurio metu buvo renkamos lėšos paramos grupei „Blue/Yellow“, remiančiai Ukrainos karius ir nukentėjusius gyventojus.
Tad negalime sutikti, kad Ukrainos tema „Kino pavasariui“ nerūpi ar atskleidžiama vienpusiškai – priešingai.
Siekiame, kad „Kino pavasaris“ išliktų nepriklausomas kultūros įvykis, platforma pamatyti geriausią pasaulio kiną Lietuvoje. Tikimės, kad pasirinkimas rodyti „Voluinę“ neprivers jūsų nusisukti nuo festivalio. Ir dar kartą dėkojame už išsakytą kritiką, ji mums yra labai svarbi.
Pagarbiai,
„Kino pavasario“ rengėjai
Organizatoriai rašo: “Be to, suprasdami filmo politinį ir istorinį krūvį, prieš pirmąją filmo peržiūrą (kovo 25 d. 17 val. „Forum Cinemas Vingis“ 5 aukšte) organizuojame atvirą diskusiją su Lenkijos Mokslų Akademijos Politikos studijų instituto direktoriumi profesoriumi Gžegožu Motyka (Grzegorz Motyka), Ukrainos Tautos atminties instituto direktoriumi Volodimyru Viatroviču (Володимир Вятрович) ir Lietuvos istorijos instituto profesoriumi Alvydu Nikžentaičiu. Diskusiją ves publicistas Rimvydas Valatka.”
Apie pirmus du diskusijos dalyvius sunku ką pasakyti, tačiau Lietuvos atstovai toje diskusijoje itin odioziniai. Taigi beveik akivaizdu, kiek ta diskusija bus verta…
Tikrai TAIP.
Odioziniai.
Čia netgi per švelniai pasakyta.
vietoje Niekžentaičio galima buvo pakviesti Žirinovskį ar Tomaševičių – blogiau nebūtų. Kol tokie “prapiesoriai” gadina duoną Istorijos institute, tol niekaip neišspręsim mokyklų problemos rytų Lietuvoje
Palaikydami kariaujančią ir apskritai Ukrainą šio filmo negalime eiti žiūrėti, – vienareikšmiškai. Juolab, dar ir klausytis prolenkijinių A.Nikžentaičių ir R.Valatkų samprotavimų. O “Kino pavasario” rengėjai dėl to verti nušvilpimo…
Kiba, kur Lenkijoje komentarą “tvirtina”, kad 20:16 perduotą komentarą vis dar laiko areštuotą…
Šlykštus „Kino pavasario“ atsakymas. Atsikalbinėdami išvedžioja, kad jie esą rodę ir ukrainietiškų filmų, bet tie ukrainietiški filmai juk nebuvo šmeižikiški ir priešiški Lenkijos atžvilgiu, o čia rodo lenkiškai fašistinį, propagandinį, istoriją klastojantį opusą. Be to į vadinamą „atvirą diskusiją“ kviečia tik vieną Ukrainos atstovą ir tris Lenkijos atstovus (įskaitant du vietinius Lenkijos kolaborantus, kurių šališkumas iš anksto žinomas).
Kaip pavyzdį galima ir fašistinį parodyti, bet ne šiaip parodyti ir tiek: tam reikia rimtai pasiruošti, surengti aptarimą, palyginti, kaip kiti tą patį vertino – žodžiu pasirūpinti tų grupių žiūrovais, katrie lengviausiai nuvedami iš kelio į takelį, katrie nėra istorijos žinovai, neturėjo, kas jiems be manipuliacijų viską išdėstytų….
p. ŽEMYNA,
Ar iš tiesų Lietuva gyvena Laiko pertekliuje, kad užsiiminėtume “įrodinėjimais ir mėšnų knibinėjimais? Panašu, kad festivaliui įdomiausia ir įra pasiėmus šakaliuką – knaibyti apdžiūvusį mėšlo gabaliuką, – o rasi, dar kokį grūdelį, žiūrėk, aptiksiu, tai pasidžiaugsiu radybomis, dar ir kitam parodysiu!
Mano dvasios mokytojas, būnant 16-mečiams, kai pirmąkart pasakė: “Negalima skaityti Gerų knygų…” Mes loštelėjome: “Kaip tai!” “Skaityti, sako, reikia tik Labai Geras Knygas…. Nes gyvenimas yra per trumpas, kad galėtume eikvoti laiką skaityti tik Geras knygas…”
Tuomet mums, jaunuoliams, atrodė neįtikėtina…
Man jų paaiškinimas labai primena kino biznio atstovų aiškinimą, kodėl jie rusišką propagandą masiškai Lietuvoj rodo. 🙂
ačiū, kad suteikiama galimybė pamatyti įvairų kiną, nekreipiant dėmesio į politinius skersvėjus
Prašome. Kitais metais parodysime ir filmą „Litosfskij sajūdis: savi šaudė į savus“. Chorošo?
ačiū, tikrai nereikia, ‘savi šaudė į savus’ versija yra paneigta ir tai labai gerai
Tamsta NEBUBVOTE Teisme.
Kitą kartą dalyvaukite. Tuomet žinosite, apie ką kalbama Lietuvos teismuose, o ne rašoma spjaudoje.
tiek spaudoje nerasi tiesos, tiek teismuose
yra gyvi istorinių įvykių liūdytojai
Gerbiamas Jonai – PUIKUS atsakymas!
gerbiu jus,jūsų nuomonę
KARE nėra TEISIOS PUSĖS, konflikte dalyvauja dvi pusės
smerkiu tiek nacizmą, tiek bolševizmą, samdomus žudikus
tautos turi teisę gintis, bet ne pulti
dėl įvairovės, tai leiskite jus informuoti,( jei iki šiol nežinote), kad tarpukariu 20 metų lenkų okupacija Vakarų Ukrainoje turėjo savo padarinių. Bet dabartinės Lenkijos teritorijoje dar ir po karo liko apie 1 mln.vietinių ukrainiečių . Lenkijos valdžios Operacija “Vysla” tą problemą “išsprendė” – kompaktiškai gyvenančių ukrainiečių kaimų neliko, o ir ukrainiečių beveik neliko. Gal reikėtų sukurti ir tokį filmą ?
„Kino pavasaris“ susikompromitavo. Neisiu šiemt nė į vieną jų filmą ir kitų neraginsiu Dėkui – nereikia.
kad vaidybinį filmą įvertinti, pirmiausia jį reikia pamatyti.
”’Reaguodami į „Kino pavasario“ draugo Jonu Ohmano viešą laišką, norime priminti, kad drauge su juo organizavome specialų platinamo filmo „Nematomas frontas“ seansą, kurio metu buvo renkamos lėšos paramos grupei „Blue/Yellow“, remiančiai Ukrainos karius ir nukentėjusius gyventojus.”’
gali būti, kad tas, kas (J.O.) garsiai šaukia, kad tai tautų priešinimas, pats reklamuoja šį filmą
Mano nuomone, J.O. yra provokatorius.
Ir kas Tamsta RIMAI, toks per kriterijus būsite, kad tamstos “nuomonė” yra nors kam, išskyrus patį, būtų reikšminga, Ką esate nuveikęs – Lietuvos ar kurios kitos šalies Labui, kad laikote save nors ko “matu”?
Pamatykite ir vertinkite. Yra internete.
pamačiau patį filmą, tiesa, originalo kalba, sunkus filmas, sunku ir vertinti
bet Jonas Ohmanas išlieka prieštaringa asmenybė mano akyse, kad moralizuotų kitas tautas, rusofobas, mano galva pilantis alyvą į karinių veiksmų laužą Ukrainoje bei provokuojantis kovinius veiksmus Lietuvoje
Geras principas.
Atsakomybė – pirmas matas.
Ačiū, p. JONAI.
Gėda. Rengėjams, žinoma. Melo ir propagandos propaguotojai. Ką tai turi bendro su “laisvu ir atviru kultūros įvykiu”?
Galva sukasi, bandant suprasti, už kokius „nuopelnus“ Lietuvai švedas J. Ohmanas gavo valstybės apdovanojimą
Paskelbta: 2017-02-24 21:12:00 Autorius: Juozas Ivanauskas laivaslaikrastis . lt _______ ekspertai . eu
Žiūrėkite, p. RIMAI, nepargriūkite, galvai apsisukus.
jums to paties
Rimuli, nu ne jums spręsti apie tokią asmenybę, kaip gerb. J.Ohmanas. Todėl ir sukasi jūsų maža galvelė, užjaučiu.
ne Rimuli, o Rimai
kiekvienas turi teisę vertinti viešus asmenis, kritikuoti, diskutuoti, garbinti ar gėdinti
“Kino pavasario rengėjai”,
1. Pirmiausias ženklas, su kokia atsakomybe Jūs “rengiate” savo repertuarą, vaizdžiai atsispindi pasirašytame atsakyme, kad atsakytojas yra ne žmogus, o festivalio aprengėjas – nerurintis nei vardo, anei pavardės.
2. „Kino pavasario“ tikslas – pristatyti Lietuvos žiūrovams geriausią naują tarptautinį kiną…
Ir kurį ukrajinietišką filmą ne “pop” – pateikiate šiemet? Pasiteisinimui, kad prastūminėjate svetimą visomis prasmėmis – šiandien susiklosčiusiai priešokupacinei mūsų šalių politikai – reikia surasti būtent tokį intrigantišką filmą – kuris, kaip pastebėjo Ukrajinos URM, yra NEPELNĘS NĖ VIENO TARPTAUTINIO APDOVANOJIMO, ir tai yra labai iškalbingas faktas. O tai, kad Lenkijoje jis yra “pelnęs” 14 – labai menkas kriterijus, kad tai temptinas į Lietuvą žiūrėti filmas.
Kažkada mūsų dramatrurgas, filosofas Kazys Saja – vienoje savo puikiųjų pjesių vieno personažo lūpomis pasako tokjį moralinį obalsį:
“TAS, KURS PAMATĘS GALYBĘ PUVĖSIŲ – PANORO BŪTI KIRMINU, – NIEKUOMET NEPAKILS PAUKŠČIU Į DANGŲ.”
O kodėl nieks „Mėnesienos“ negiria? Vis tik svarbiausias filmas. Nugalėtojas!
Nėra ko apsimetinėti. Festivalio rengėjai gerai apgalvojo ėjimus. Šios dienos (25 d.)konferencijoje iš LT pusės dalyvauja “istorikai” Nikžentaitis ir Valatka. Abiejų Gėdroico forumo svarbių veikėjų polonofiliška orientacija gerai žinoma. Valatka dar bus ir diskusijų vedėjas
gal parodys ir rusijos propagandinį filmą apie Krymo okupaciją? (ir irgi atsikalbinės, kad pasikvietė diskusijų mylėtojus)
„Komentuos Alvydas Nikžentaitis, diskusiją ves Rimvydas Valatka”.
Be komentarų! 🙁
Nikžentaitis ir Valadka, du abu tokiu – lenkomanai iki kaulų smegenėlių. Jie tai jau tikrai paaiškins kaip reikiant.
Lenkai laukia atsiprašymo iš ukrainiečių už Voluinės skerdynes
– respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/kitos_pasaulio_naujienos/lenkai-laukia-atsiprasymo-is-ukrainieciu-uz-voluines-skerdynes/