Kovo 10 dieną, penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) susirinko istoriniai lyderiai, buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai – kartu su akademine bendruomene jie surengė tarptautinį II-ąjį Baltijos ir Juodosios jūrų forumą, kuriame buvo pristatyta iniciatyva regiono šalims bendradarbiauti, siekiant užkirsti kelią nepasitikėjimui ir konfliktams.
Kaune vykusiame forume dalyvavo buvę Europos valstybių vadovai, netolimoje praeityje pakeitę žemyno raidą, pasukę jį demokratijos link ir siekę aktyvios pilietinės visuomenės formavimosi laisvose šalyse: Valdas Adamkus (Lietuva), Vytautas Landsbergis (Lietuva), Viktoras Juščenko (Ukraina), Leonidas Kučma (Ukraina), Petru Lučinskis (Moldova), Arnoldas Riutelis (Estija), Lechas Valensa (Lenkija) ir Genadijus Burbulis (Rusija).
Renginys suteikė išskirtinę progą Lietuvoje išklausyti „Išminčių tarybos“ narius, sukaupusius didelę praktinę politinę patirtį. Kovo 11-osios išvakarėse surengto forumo tema – „Europa šiandien. Baltijos konsensusas (1987–1991 metai): istorinė reikšmė ir pamokos šiandienai“. Kaune susirinkę politikai, visuomenės ir akademinio pasaulio atstovai taip pat sudalyvavo forumo metu surengtoje diskusijoje „Universitetų dialogas: tikslai, misija ir praktikos“.
Genadijus Burbulis, Rusijos TFSR valstybės sekretorius 1991–1992 metais, diskusijoje priminė praėjusiais metais Kijeve vykusio pirmojo forumo metu įsteigtą Tarptautinį Baltijos ir Juodosios jūrų tyrimų ir konsensusinių praktikų centrą – instituciją, skirtą bendrai regiono šalių taikdariškai veiklai, kovai su globaliniais iššūkiais ir regioninėmis grėsmėmis. Pasak svečio, norint pakeisti dabartinę situaciją, reikia nuolat bendradarbiauti – tiek su dabartiniais ar buvusiais politikais, tiek su akademine bendruomene.
„Reikia naujų, šiuolaikinių ir konstruktyviai įgyvendinamų konsensusinių praktikų – suprasti, kaip bendradarbiauti, išvengti nepasitikėjimo ir konfrontacijos, nustoti ginti tik savo interesus. Mums visiems reikalinga visiškai kitokia paradigma, kitoks tarpusavio supratimo, palaikymo ir atsakomybės diskursas“, – sakė G. Burbulis.
Politikas pakvietė VDU surengto forumo dalyvius pritarti sprendimui užmegzti dialogą su universitetais – surengti kasmetinį konkursą, kurio dalyviai būtų kviečiami vykdyti tyrimus, susijusius istorinių konsensusinių situacijų stebėjimu, konfliktologija ir prognostika.
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Juozas Augutis pritarė, kad dialoge turi dalyvauti aukštosios mokyklos.
„Universitetai visada buvo siejami ne tik su mokslu, žiniomis, proto lavinimu, bet ir su sąmoningo, pilietiškai ir moraliai atsakingo žmogaus ugdymu. Beje, šiuo metu vykstanti viešoji diskusija dėl universitetų tinklo pertvarkos daug ką pasako apie politinius procesus bei sąmonės tendencijas mūsų šalyje. Universitetai vertinami tik taikant kaštų ir naudos analizę, o jiems skiriamos lėšos laikomos išlaidomis, bet ne investicijomis į mūsų ateitį. Universitetų funkcija redukuojama iki darbo jėgos rengėjų. Palietus valdžios, galios klausimus, mes sunkiai mezgame dialogą ir dažnai mieliau aukojame įsitikinimus bei vienas kitą“, – kalbėjo VDU rektorius ir kartu pasidžiaugė studentais ir dėstytojais, kurie imasi atsakomybės už savo aplinką ir dirba jai, užuot ją palikę.
Susitikime taip pat kalbėjo Europos Sąjungos ambasadorius Rusijos Federacijoje Vygaudas Ušackas, kuris priminė realią politinę padėtį – pasak jo, sutarimo turime siekti ten, kur galime, tačiau jo nebus esminiais klausimais, tokiais kaip santykiai su Vakarais, Baltijos šalimis ir Ukrainos teritorinis vientisumas. Vis dėlto, jis taip pat akcentavo ryšių palaikymą.
„Istorija parodė, kad net siaubingiausiais Šaltojo karo metais buvo palaikomi ryšiai, tam, kad būtų išvengta karinių veiksmų dėl nepakankamos komunikacijos. O šiandien akademinė bendruomenė privalo sumažinti įtampą, išlaikyti ryšius, akademinius mainus tarp Rusijos ir vakarų. Bet koks indėlis, ypač universitetų, čia yra be galo svarbus“, – pabrėžė ambasadorius.
V. Ušackas taip pat atkreipė dėmesį, kad rusų studentai aktyviausiai iš visų valstybių atstovų dalyvauja „Erasmus“ ir kitose ES finansuojamose mainų programose, tuo tarpu ukrainiečiai – antri pagal aktyvumą.
Renginio pabaigoje žodį tarė Vytautas Landsbergis, pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovas. Profesorius pažymėjo, jog universitetai turi būti atsvara politikoje vyraujančiai jėgos kultūrai – mokyti tolerancijos ir dialogo, kuriuo nesiekiama apgaudinėti, žeminti ar primesti savo tiesas.
„Dialogas tarp universitetų – labai gerai, bet ar pačiame universitete vyksta dialogas? Jei to nėra, tai apie ką jis gali kalbėti su kitu universitetu? Jis gali tik lozungais kalbėti. O kažkas ne kalba, o veikia ir nori įgyvendinti ne dialogo, o diktato kultūrą – paklusnumo ir marionečių visuomenės kultūrą. Universitetai čia turi priešintis ir būti civilizacijos bastionas“, – sakė V. Landsbergis.
Istoriniai lyderiai, buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai:
- Valdas Adamkus, Lietuvos prezidentas (1998–2003 ir 2004–2009), VDU tarybos pirmininkas, VDU garbės daktaras
- Vytautas Landsbergis, pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas (1990–1992), VDU garbės daktaras
- Viktoras Juščenko, Ukrainos prezidentas (2005–2010)
- Leonidas Kučma, Ukrainos prezidentas (1994–2005)
- Petru Lučinskis, Moldovos prezidentas (1996–2001)
- Arnoldas Riutelis, Estijos prezidentas (2001–2006)
- Lechas Valensa, Lenkijos prezidentas (1990–1995)
- Genadijus Burbulis, Rusijos TFSR valstybės sekretorius (1991–1992)
