Prieš keletą metų Naujųjų naktis buvo tokia ūkanota, jog jau už kelių metrų buvo sunku ką nors įžiūrėti. Todėl fejerverkų fiesta buvo labiau girdima nei matoma. O juk spalvingi ornamentai danguje – kone privalomas atributas pasitinkant ne tik naujus metus, bet ir minint kitas svarbias progas.
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantas Dominykas Juknelevičius sako, jog fejerverkus prilyginti „pinigų metimui į orą“ yra nesąžininga, nes ir filmo žiūrėjimą galima traktuoti taip pat. Fejerverkų paskirtis – nustebinti, pradžiuginti, tačiau tai, ką įprastai danguje matome mes, yra gana pabodę ir nebepalieka tokio didelio įspūdžio.
Gilias fejerverkų gaminimo tradicijas turi nemažai šalių, tačiau išskirtiniais ir ypatingais gaminiais pasižymi Italija, Malta, Japonija. Šiose šalyse fejerverkų gamyba perduodama iš kartos į kartą – visaip kaip vyno. Jų gaminami fejerverkai – preciziški, tikslūs, dideli ir be galo įspūdingi, į dangų iššaunami su labai didele jėga.
Siekdama, jog šventinės nuotaikos neblėstų dar ilgai, „Mokslo sriubos“ kūrybinė komanda kviečia kartu pasiklausyti pokalbio su vieninteliu Lietuvoje fejerverkus tyrinėjančiu mokslininku.
Laida „Mokslo sriuba“ – ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima ragauti kiekvieną sekmadienį 10.00 val. per LRT Kultūrą.
