Kovo 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune vyks Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleisto „Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinio žodyno“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autoriai doc. dr. Mindaugas Tamošaitis, dokt. Algis Bitautas ir dr. Artūras Svarauskas. Įžvalgomis dalinsis prof. dr. Jonas Vaičenonis, dr. Audronė Veilentienė, doc. dr. Giedrius Janauskas. Renginiui vadovaus muziejaus istorikė dr. Ingrida Jakubavičienė.
„Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografiniame žodyne“ pateikiamos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 metais dirbusio dvidešimt vieno Ministrų kabineto narių biografijos. Tuo laikotarpiu šias pareigas ėjo šimtas ministrų. Biografijos parengtos pagal standartinę anketą.
Tai padėjo atskleisti ne tik visų ministrų veiklą, bet ir nustatyti kiekvieno indėlį į to laikotarpio Lietuvos politinį gyvenimą.
Pateikiama ir to meto vyriausybių „kolektyvinė biografija“. Tai sudaro galimybę sužinoti ne tik kandidatų paskyrimo ministrais motyvus ar pasitraukimo iš vyriausybės priežastis, bet suteikia išsamų vaizdą apie ministrą kaip asmenį ir grupės narį. Ministrų „žmogiškasis portretas“ išryškina asmenybių dalykinių savybių brendimo kontekstą, ministrų elgseną likiminių situacijų akivaizdoje, asmeninių nuostatų svarbą veiklos tęstinumo raidoje. Žodyne parodomi Ministrų kabinetų formalių ir neformalių lyderių elgsenos modeliai, ministrų, kaip komandos narių, veiksmai, bendros kolektyvinės atsakomybės traktavimo niuansai, ministrų realių galių ir asmeninių ambicijų dermės aspektai.
Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį tai graži dovana visuomenei. Galimybė pažvelgti į visų Pirmosios Lietuvos Respublikos ministrų gyvenimą ir veiklą leidžia susidaryti išsamesnį vaizdą apie 1918–1940 metų Lietuvą ir jos valdantįjį elitą.
Kažkaip “eilinį” sykį baugu, kai …
***
(na nebent tikrai Protokolus Nr. 5 ir 11
//Rekomenduota spaudai Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvos istorijos katedros posėdyje 2016 m. spalio 21 d. (protokolo Nr. 5), Istorijos fakulteto tarybos posėdyje 2016 m. lapkričio 7 d. (protokolo Nr. 11)//
pasirašiusiųjų tarpe,
iš “edukologuotų, pedagoguotų” bent vienas kitas Mokytojas, na dėstytojas ar Mokytojų Mokytojas buvęs, ir sutikęs su išlaidomis šiam veikalui, kurio viršelio abėcėlinis nuotraukų išdėstymo parinkimas (veidų), jau išsyk “suponuoja”:
“Šį leidinį draudžiama atgaminti bet kokia forma, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais internete, platinti jo kopijas – parduoti, nuomoti, teikti panaudai, be autorių sutikimo išleisti ir versti. Taip pat draudžiama šį kūrinį, esantį bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, viešai skelbti ar padaryti viešai prieinamą kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose.
ISBN 978-5-420-01778-4 UDK 342.5(474.5)(092)(035) Ta79
© Mindaugas Tamošaitis, 2016
© Algis Bitautas, 2016
***
kai tiek “nykpatiškųjų” patyčių iš M. Tamošaičio pusės patirta (P. Šalčiaus ir kitais atvejais… ar į komunistus, šiaip,
– “ant bajerio” įrašant knygose, ar iš tribūnų “bajeriškai”, ypač Seime 🙂 vis patauzyjant); bet …”prieinanti” ypata regis
tas Tamošaičių berniokėlis, ir gal tokių niekšybių, – kaip požioplis mūsų Seimo pirmininkas (dėl žioplesnių dar patarėjų) viešai visuom.patarėjuose “prisilaikyt” Č. Juršėną /vardą net įrašyti jo gėda/ – iš istorijos chrestomatinių žinių knygos dėka “vadovavimo leidybai” jo… išmetusio visą Joną Šliūpą su ta pat Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro žiopla gauja leidus… prisilaikantis (“žioplių gauja” Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro kol kas DAR nepavadinsiu, bet požymių… gausėja), – nesukūrę apie mūsų Vyriausybėse dirbusius.
Bet požymių yra, nes ryškai ryšku 1918-12-26 d. aplinkybių, priežasčių-ištakų, bei būtinybės tos (keist Vyriausybę – laiku) visapusiško atskleidimo vengimas, net sausų biografijų požymių “išdėliojimo ant lentynėlių” tvarka; tai vien akivaizdu “atsitiktine” Jono Aleksos nuotr. viršelyje, suprasime, ne visažiniai juk leidę, protokolus pasirašę… bet.
Visgi.
Yra ir kas labiau, bei paprasčiau ir pamąstymams gėrio šviesa, žiniomis, leis suvokti dabarties pragaištingąsias grėsmes (ypač miestų plėtros besaikystėse, ar tikybinių priešpriešų visuotiniame “e-skalavime”), –
net 8% vyriausybėse dirbusių nurodyti kaip l a i s v a m an i a i,
o į didmiesčius brovęsi kurtis tuomet gan vaizdžiai (be bajerio) pavaizduoti:
“Vilniuje gimė D. Siemaška (nusigyvenusių Raseinių bajorų šeimos tėvas Vilniuje dirbo sodininku)”
Tad, – aukime, ieškokime; ypač savosios prigimties šaknų, – Tautos dvasinės atramos.