P. Šimkavičius. Vilniaus karininkų ramovėje paminėtos Lietuvos valstybės atkūrimo 99-osios metinės (nuotraukos)

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Vilniaus įgulos karininkų ramovės Karaliaus Gedimino didžiojoje auloje vyko iškilmingas minėjimas, skirtas Vasario 16-ajai.

Iškilmingą minėjimą pradėjo ramovės viršininkas Gaudentas Aukštikalnis, pagarsindamas Nepriklausomybės aktą – svarbiausią XX a. Lietuvos valstybės dokumentą ir jį pasirašiusių Lietuvos Tarybos narių pavardes – dr. Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazys Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Malinauskas, Vladas Mironas, Stanislovas Narutavičius, Alfonsas Petrulis, Jurgis Šaulys, Kazimieras Steponas Šaulys, Jokūbas Šernas, Antanas Smetona, Jonas Smilgevičius, Justinas Staugaitis, Aleksandras Stulginskis, Jonas Vailokaitis, Jonas Vileišis. 

Gausiai susirinkusiems renginio dalyviams darniai sugiedojus Lietuvos valstybės himną, G. Aukštikalnis prabilo pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos žodžiais: „Visa eilė garsiųjų krašto sūnų mirė per nepriklausomybės karą, kad kiti gyventų. Mirdami paliko mums praskintą kelią į Vilnių, nes jie yra pernelyg tie graikai, pastoję savo kūnais kelią į gimtąją šalį. Jie verčia mus atminti dėl ko jie žuvo ir kad mes, jų pėdomis sekdami, žinotume kelią į Vilnių“. Po šių žodžių tylos minute renginio dalyviai pagerbė visus kovose žuvusius už Lietuvos nepriklausomybę. 

Vasario 16-osios aktas – Lietuvos nepriklausomybės gynėjas 

Į sceną pakilęs garbingas svečias, Lietuvos istorikas, rašytojas, diplomatas, Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Alfonsas Eidintas pabrėžė, kad Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų ministerijos kartu su sąjungininkais dirba dėl vieno ir to paties tikslo, kad Lietuvos nepriklausomybė būtų saugi, kad mūsų valstybės piliečiai ir kraštas būtų saugūs.

Toliau A. Eidintas paminėjo savo gero bičiulio švedų diplomato Henriko Liljegreno knygą „Nuo Talino iki Turkijos“, kurioje autorius pateikė 1940 m. vasarą, po sovietų okupacijos, vieno švedų laikraščio citatą apie Baltijos valstybes: „Tos naujos valstybės ėjo skirtingais keliais per savo dvidešimt ar daugiau nepriklausomybės metų, iki tam tikro laipsnio rinkdamosi savąsias formas: rami ir patikima Estija, labiausiai homogeninė savo suomiškame tvirtume; gyvybinga ir orientuota į darbą Latvija; turtingesnė gamtos ir kultūros niuansų, senoviško ir įvairiaspalvio stiliaus, drovi, tačiau niekuomet visiškai neužbaigta Lietuva“. Pranešėjas paaiškino, kad švedų laikraščio apžvalgininkas, kalbėdamas apie „niekuomet visiškai neužbaigtą Lietuvą“, suprantama, turėjo galvoje tai, kad Lietuva per pirmuosius du dešimtmečius buvo arba be Vilniaus, arba be Klaipėdos, arba su Klaipėda, bet be Vilniaus.

Profesorius labai įdomiai papasakojo apie Klaipėdos krašto atgavimą, apie 1920 m. gegužės 15 d. Lietuvos Steigiamojo Seimo pirmąjį posėdį (pirmininkas Aleksandras Stulginskis), kuriame buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybės deklaracija: „Lietuvos Steigiamasis Seimas, reikšdamas Lietuvos žmonių valią, proklamuoja esant atstatytą nepriklausomą Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką, etnologinėmis sienomis, ir laisvą nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitom valstybėm“.  

Baigdamas pranešimą prof. A. Eidintas pabrėžė, jog pats svarbiausias dalykas, kad Vasario 16-osios akto teiginiai buvo įgyvendinti. Aktas svarbus tuo, kad jis iki šiol yra vienas iš pagrindinių mūsų nepriklausomybės gynėjų tarptautinės teisės požiūriu. Pagal tarptautinę teisę įvykus bet kokiai agresijai ar iš vidaus, ar iš išorės ir jeigu Lietuva laikinai prarastų nepriklausomybę, nei viena valstybė to nepripažintų. Tai suteikia pasitikėjimo. 

Paminklas, kuris ves mus į ateitį 

Vyčio paramos fondo (vadovas Česlovas Jezerskas) vardu kalbėjęs Vilius Kavaliauskas pateikė gražų Estijos šūkį: „Padovanok dovaną savo šaliai gimtadienio proga“. Ir pabrėžė, kad mes mokame žavėtis kitais, bet neatsigręžiame, nepasižiūrime į mūsų žmones. Mūsų rajonuose, miesteliuose labai daug gražių iniciatyvų. Kaip pavyzdį V. Kavaliauskas pateikė paminklų ir paminklinių lentų atidengimą Lietuvos savanoriams 46-iuose miesteliuose, suplanuota atidengti dar 420-yje. Šis pavyzdys parodo, kad istorija gyva, ir žmonės ją gerbia.

„Mes sakome, kad esame pilietinė visuomenė. Padarykime ką nors“, – toliau kalbėjo pranešėjas. Jis papasakojo apie idėją pastatyti paminklą – valstybę simbolizuojantį Vytį, kuris primintų visus žuvusius už Lietuvos laisvę ir vestų mus į ateitį. Šios idėjos įgyvendinimui buvo sudarytas Vyčio visuomeninis komitetas su prezidentu Valdu Adamkumi priešakyje. V. Kavaliauskas paminėjo, kad komitetą sudaro 101 narys, tarp jų 14 Nacionalinės premijos laureatų, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, Vilniaus universiteto rektorius, patriotinių visuomeninių organizacijų vadovai, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, europarlamentaras Vytenis Andriukaitis, diplomatas Vygaudas Ušackas ir kiti. 

Žinoma, kad vasario 14 d. posėdžiavusi Vyčio paramos fondo komisija iš pateiktų 13 projektų išrinko skelbto Vyčio skulptūros konkurso nugalėtoją. Juo tapo Arūno Sakalausko kūrinys „Laisvės karys“. Antroji ir trečioji vietos atitinkamai buvo skirtos Gitenio Umbraso „Baltai“ ir Stasio Žirgulio „Šviesą nešantis“ darbams. 

Pagerbti nusipelnę Lietuvai ir savo kraštui 

Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, Koordinacinės tarybos (NOKT) pirmininkas Algis Narutis, sveikindamas minėjimo dalyvius Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga, kalbėjo: „Mes esame neatsiejama tautos ir valstybės dalis. Mūsų patirtis ir darbai yra svarbūs Lietuvai ir gimtajam kraštui. Puoselėdami ryšius, saugodami ir perduodami ateinančioms kartoms mūsų krašto tradicijas, etninę kultūrą, istorinį-kultūrinį paveldą, garsindami savo kraštą prisidedame prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, ugdome pilietiškumą, patriotiškumą ir tautiškumą“.

Renginyje NOKT pirmininkas A. Narutis ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bičiulių klubo pirmininkas dim. mjr. Antanas Burokas už nuopelnus Lietuvai ir savo gimtajam kraštui įteikė NOKT padėkas Osvaldui Miliui, Vytautui Bieliniui, Albinui Cibulskui, Vandai Gumauskienei, Vytautui Zabielskui,  Žybartui Simonaičiui, Rimantui Skaisčiui, Donatui Smalinskui, Venantui Mačiekui, Jonui Burokui, Česlovui Jezerskui, Viliui Kavaliauskui ir Leonardui Vaičiui. 

Iškilmingo minėjimo pabaigoje koncertavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Inesa Linaburgytė, pianistas Linas Dužinskas ir trombonininkas Paulius Balčytis. Jie atliko Balio Dvariono, Endrio Loido Vėberio (Andrew Lloyd Webber), Franco Šuberto (Franz Schubert), Richardo Vagnerio (Richard Wagner), Žiulio Masne (Jules Massenet), Algimanto Raudonikio, Džordžo Bizė (Georges Bizet) ir Tomaso Albinoni kūrinius. Renginio dalyviai šiltais aplodismentais padėkojo atlikėjams už puikų koncertą.

Renginio metu veikė valstybės simbolio „Vyčio“ geriausio skulptūrinio modelio konkursinių darbų paroda ir Laimos Tubelytės-Kriukelienės tapybos darbų paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.