Vasario 2 d. Europos Komisijai (EK) paskelbus viešųjų konsultacijų dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities po 2020 m. pradžią, žemės ūkio viceministro Rolando Taraškevičiaus vadovaujama delegacija Lenkijoje susitiko su šios šalies Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos valstybės sekretoriumi Jaceku Boguckiu.Lietuvos žemės ūkio ministerija ir jai pavaldžios institucijos jau seniai sėkmingai bendradarbiauja su Lenkijos kolegomis.
Susitikimo metu aptarta ES darbotvarkė, situacija žemės ūkio rinkose, afrikinio kiaulių maro ir paukščių gripo, žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ir kiti abiems kaimyninėms šalims aktualūs klausimai. „Įvertinant geopolitinę situaciją, Brexit‘ą ir diskusijas dėl daugiametės finansinės ES perspektyvos, labai svarbu rasti bendrą poziciją įvairiais klausimais. Su Lenkija turime daug bendrų sąlyčio taškų ir tai leis mums turėti stiprų balsą Europos Sąjungos diskusijose“, – situaciją apibūdino žemės ūkio viceministras R. Taraškevičius.
Viešosios konsultacijos apima pagrindinius BŽŪP aspektus, tokius kaip tvarumas, finansavimas, administravimo supaprastinimas, rizikos valdymo instrumentai, kartų atsinaujinimas žemės ūkyje ir kaimo vietovėse ir kt. Lietuva ir Lenkija ypač akcentuoja lygių konkurencinių sąlygų užtikrinimą visų valstybių narių ūkininkams tiesioginės paramos srityje, pasisako už esamų rinkos reguliavimo ir rizikos valdymo priemonių tobulinimą.
„Labai svarbu stiprinti ūkininkų derybines pozicijas siekiant geresnio maisto tiekimo grandinės funkcionavimo. Kartu su Lenkija tikimės konkrečių EK iniciatyvų ir net pasiūlymų dėl bendro teisinio reguliavimo ES lygiu“, – sakė viceministras R. Taraškevičius.
Kova su afrikiniu kiaulių maru (AKM) yra vienas didžiausių šio laikotarpio abiejų šalių rūpesčių. Baltijos šalių ir Lenkijos žemės ūkio ministrai reguliariai susitinka diskusijoms apie AKM keliamas problemas. „Susitikime detaliai aptarėme priemones, kurių imasi mūsų šalys, sutarėme ir toliau glaudžiai bendradarbiauti šiuo klausimu bei ieškoti finansavimo iš ES biudžeto galimybių“, – pabrėžė Lietuvos delegacijos vadovas. Abiem šalims didelį nerimą kelia ir Europoje siautėjantis bei į Lenkiją jau atsibeldęs paukščių gripas.
Susitikimo metu aptartos ES tebevykdomos ir numatomos pradėti derybos dėl laisvos prekybos susitarimų su atskiromis šalimis ar jų blokais. Kadangi ES šiuo metu nemažai dėmesio skiria naujų rinkų atvėrimui ir eksporto skatinimo priemonėms, abiejų šalių delegacijos diskutavo apie žemės ūkio produktų eksporto skatinimo trečiųjų šalių rinkose galimybes, finansinę paramą ūkio subjektams per įvairias ES programas. Kalbėta apie galimybes lietuviams ir lenkams kartu teikti bendras programas.
Susitikimo metu lietuviai užsitikrino Lenkijos kolegų paramą iniciatyvai 2018 m. Lietuvoje surengti 13-ąjį Kinijos ir Centrinės bei Rytų Europos šalių žemės ūkio prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo forumą. Kinijos iniciatyva įsteigtu nauju formatu „Kinija+16“ siekiama stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą su 11 ES valstybių narių ir 5 Balkanų šalimis žemės ūkio, investicijų, transporto, finansų, mokslo, švietimo, kultūros ir kitose srityse.
Ši aukšto lygio žemės ūkio ministrų konferencija būtų skirta paminėti Lietuvai istoriškai labai svarbų įvykį – valstybės atkūrimo šimtmetį.
Rado su kuo daryti bendrystes žemės ūkio klausimais, juk lietuvių žemės ūkio produktų kokybė yra daug geresnė už Lenkijos. Tad dėdamasi su Lenkija Lietuva tik prarastų gerą vardą rinkoje. Ar ne taip?