Lietuvos liaudies buities muziejaus (LLBM) etnologė Gražina Žumbakienė išleido knygą „Senieji Lietuvos gėlių darželiai“.
Gražina Žumbakienė gimė 1948 m. Biržų rajone. Nuo 1972 m. dirbdama LLBM G. Žumbakienė surinko daug medžiagos apie senųjų Lietuvos sodybų gėlių darželius, daržus, sodus, sodybų medžius, kambarines gėles, augalų naudojimą per apeigas ir jų reikšmę. Pirmoji ėmė gilintis į Lietuvoje mažai tyrinėtą etnobotanikos sritį ir ją plėtoti.
Į šią knygą sugulė didžioji dalis G. Žumbakienės sukauptos medžiagos apie senuosius Lietuvos gėlių darželius: linksmi ir liūdni žmonių pasakojimai, ketureiliai, dainos, legendos apie puošnius, kvapnius ir gydančius augalus, iš kartos į kartą perduodamos žinios apie jų panaudojimą buityje ir vartojimą gydymui.
Knygoje pateikiama vertinga ir gausi medžiaga ne tik atskleidžia lietuvių šimtmečiais saugotas tradicines vertybes, praturtina Lietuvos etnokultūros fondą, bet ir yra svarbi mūsų tautos tapatumo suvokimui bei kaip Europos kultūrų nematerialaus paveldo dalis.
Knygą galima įsigyti muziejaus kasoje – L. Lekavičiaus g. 2, Rumšiškės. Kaina – 12 Eur. Kasų tel. nr. 8 346 47237.
Sunku patikėti, bet… –
Radijo dokumentika. Kvapnūs, puošnūs, gydantys
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000212817/radijo-dokumentika-kvapnus-puosnus-gydantys
,,Etnobotanikė Gražina Žumbakienė didelę savo gyvenimo dalį skyrė tradicinių Lietuvos sodybų augalų tyrinėjimui. Keliaudama po Lietuvą ji surinko tarpukarį ir ankstesnius laikus menančių žmonių pasakojimus apie lauko ir kambarines gėles, medžius, krūmus ir kitus augalus. Apie senuosius gėlių darželius ji parašė knygą.
Kodėl gėlių darželiai buvo tokie svarbūs ir kokią moterų istoriją jie pasakoja?
Autorė Inga Janiulytė-Temporin”
Vienas sakinys ant abiejų menčių paguldė: apie kuklius lietuvių namus ir… prašmatnius gėlių darželius prie jų. Prašmatnius juos darė ne atsivežtinės, bet Lietuvos laukų gėlės, kurios kartu ir vaistažolės buvo. Tokiame darželyje po darbų prieš miegą vakarą praleidus – tau ir akims malonu, ir aromaterapija , ir meditacija* vienu metu.
Tad kodėl tinkluose tokio gėlių darželio nepaskelbus ,,brendu”, kodėl neapjuosus tokiais vaikų darželių, mokyklų, mūsų nuosavų namų bei daugiabučių (vietoj skutamų vejų)? Kūrybiškai juos suderinus – pagal žydėjimo metą, spalvas, ūgį, bus ir vaizdas šiems laikams naujas, ir visokeriopa nauda. Sunku patikėti, bet… –
Radijo dokumentika. Kvapnūs, puošnūs, gydantys
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000212817/radijo-dokumentika-kvapnus-puosnus-gydantys
,,Etnobotanikė Gražina Žumbakienė didelę savo gyvenimo dalį skyrė tradicinių Lietuvos sodybų augalų tyrinėjimui. Keliaudama po Lietuvą ji surinko tarpukarį ir ankstesnius laikus menančių žmonių pasakojimus apie lauko ir kambarines gėles, medžius, krūmus ir kitus augalus. Apie senuosius gėlių darželius ji parašė knygą.
Kodėl gėlių darželiai buvo tokie svarbūs ir kokią moterų istoriją jie pasakoja?
Autorė Inga Janiulytė-Temporin”
Vienas sakinys ant abiejų menčių paguldė: apie kuklius lietuvių namus ir… prašmatnius gėlių darželius prie jų. Prašmatnius juos darė ne atsivežtinės, bet Lietuvos laukų gėlės, kurios kartu ir vaistažolės buvo. Tokiame darželyje po darbų prieš miegą vakarą praleidus – tau ir akims malonu, ir aromaterapija , ir meditacija vienu metu.
Tad kodėl tinkluose tokio gėlių darželio nepaskelbus ,,brendu”, kodėl neapjuosus tokiais vaikų darželių, mokyklų, mūsų nuosavų namų bei daugiabučių (vietoj skutamų vejų)? Kūrybiškai juos suderinus – pagal žydėjimo metą, spalvas, ūgį, bus ir vaizdas šiems laikams naujas, ir visokeriopa nauda.