Spaudžiant šaltukui, reikia vengti ilgo būvimo lauke ir ypatingai saugotis nušalimų. Jų pasitaiko ne tik esant stipriam šalčiui, bet ir darganotu, vėjuotu oru, ypač vaikštant be pirštinių ir avint ankštus batus. Taip pat nušalimai gresia žmonėms, kurie ilgai būna lauke: gatvės prekeiviams, statybininkams, kiemsargiams, žvejams ant ledo, tiems kas sportuoja ar laisvalaikį leidžia gryname ore.
Labiausiai paplitusios sveikatos problemos, kurios gali atsirasti dėl ilgalaikio šalčio poveikio susijusios su nušalimu ir hipotermija.
Nušalimas – audinių pakenkimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi nekrozė. Dažniausiai nušąlamos kojos, rankos, ausys, nosis ir skruostai. Daug greičiau nušąla žmogus, jei jis serga širdies kraujagyslių ligomis, diabetu, vartoja tam tikrus vaistus, vilki plonus drabužius, yra pavargęs, išsekęs, neblaivus ar apsvaigęs.
Skiriami keturi nušalimo laipsniai, kuriuos galima nustatyti tik nukentėjusįjį atšildžius, kartais tik po kelių dienų:
• Pirmojo laipsnio nušalimas – nušalusi oda pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, niežti. Kai pasveikstama, nušalimo vieta lieka jautri šalčiui. Uždegimas praeina per kelias dienas.
• Antrojo laipsnio nušalimas – pasireiškia paviršinių odos sluoksnių nekroze nušalus ant odos atsiranda gelsvo arba balto skysčio prisipildžiusios pūslės. Nukentėjusiam pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda. Pagijus lieka nejautrumas ir nemalonus maudžiantis skausmas.
• Trečiojo laipsnio nušalimas – dėl stipriai sutrikusios kraujotakos vystosi visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės. Labai stipriai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o po kelių dienų.
• Ketvirtojo laipsnio nušalimas – apmiršta nušalusios kūno dalys. Nušalusios kūno dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri.
Pirmoji pagalba
• Esant pirmo laipsnio nušalimui, nušalusią vieta atšildykite kambario temperatūros vandenyje ir duokite gerti karštos arbatos, kavos. Jokiu būdu netrinkite nušalusios vietos ir nešildykite karštame vandenyje, nes galite pakenkti. Jeigu atšildant atsiranda pūslių reikia nustoti šildyti ir pradėti teikti pagalbą kaip tuo atveju, kai yra antro, trečio ar ketvirto laipsnio nušalimas.
• Esant antro, trečio ar ketvirto laipsnio nušalimui nušalusios vietos negalima šildyti. Nukentėjusiajam duoti karštos arbatos. Nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, sutvarstyti ir suvynioti į minkštą storą audinį, pvz.: megztinį, antklodę (jis neturi būti šiltas). Skubiai vykti ar vežti nukentėjusį į gydymo įstaigą.
Bendras kūno atšalimas (hipotermija)
Hipotermija – būsena, kai organizmo temperatūra nukrinta iki žemesnės nei reikalinga palaikyti organizmo metabolizmą ir funkcionavimą (žmonėms – žemiau 35 °C). Normali suaugusio žmogaus kūno temperatūra apie 36–37 °C.
Tokia būklė gali išsivystyti ilgai būnant šaltyje, kai bendra kūno temperatūra sumažėja iki 35 laipsnių. Ši būklė kelia rimtą pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei, nes kūno temperatūrai sumažėjus žemiau 30 laipsnių ir laiku nesuteikus pagalbos, žmogus gali mirti. Bendras kūno atšalimas gali išsivystyti ilgą laiką būnant net nulinėje temperatūroje, esant didelei oro drėgmei.
Teikiant pirmąją pagalbą, svarbiausia nukentėjusįjį įnešti į šiltą patalpą, nuvilkti drabužius ir pasistengti padidinti jo kūno temperatūrą. Jei ligonis sąmoningas, reikėtų jį pasodinti į šiltą vonią ir duoti gerti šiltų saldžių skysčių. Nesąmoningam ligoniui patartina uždėti šildomuosius kompresus, šiltai užkloti ir vežti į artimiausią gydymo įstaigą.
Kaip išvengti nušalimo?
Jei dirbate lauke, keliaujate ar mėgaujatės žiemos sportu svarbu nepamiršti šių atsargumo priemonių:
• šaltyje reikia avėti šiltą neankštą avalynę, dėvėti vilnones kojines, kumštines pirštines, keliais sluoksniais vilkėti šiltus drabužius ir ausis dengiančią šiltą kepurę;
• veidą reikėtų saugoti nuo skersvėjo ir žvarbaus vėjo, pridengiant šaliku;
• veidą rekomenduojama patepti riebiu maitinamuoju (jokiu būdu – ne drėkinamuoju) kremu;
• svarbu sočiai maitintis;
• būtina daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos arbatos.
Nepatariama šildytis alkoholiu, nes išgėręs žmogus dėl išsiplėtusių kraujagyslių greičiau atiduoda šilumą, taigi greičiau ir sušąla. Be to, jo pojūčiai yra atbukę, todėl jis nejaučia dėl šalčio atsiradusio skausmo, įspėjančio apie tai, kad tą kūno vietą reikia kuo skubiau šildyti.
