Lygių galimybių kontrolierė nustatė, jog 2016 metais vykusiuose visuotiniuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose asmenims su negalia nebuvo sudarytos sąlygos veiksmingai juose dalyvauti, kaip tai numato Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kurios nuostatas Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti, rašoma pranešime spaudai.
Tyrimas buvo pradėtas gavus Lietuvos neįgaliųjų forumo skundą, kuriame teigiama, kad Seimo rinkimuose iš 1987 rinkimų apylinkių tik 799 buvo pritaikytos asmenų su negalia poreikiams, tuo tarpu 1188 rinkimų apylinkėse tinkamos sąlygos nebuvo sudarytos: asmenys su judėjimo negalia neturėjo galimybės savarankiškai patekti į balsavimo patalpą, rinkimų patalpose nėra įrengta nė vienos balsavimo kabinos, skirtos užpildyti rinkimų biuletenį sėdint kėdėje ar neįgaliojo vežimėlyje, netinkamas balsavimo biuletenių pritaikymas asmenims, turintiems regėjimo negalią, netinkamai pateikta informacija rinkėjams apie kandidatus, rinkimų procedūrą, nėra užtikrintas pakankamas ir būtinas paramos teikimas, kad balsuoti galėtų visi asmenys, nepaisant negalios pobūdžio. Skunde taip pat teigiama, kad valstybė nededa pastangų pašalinti kliūtis asmenims su negalia visapusiškai dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime.
Pagal Seimo rinkimų įstatymą, už balsavimo bei apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą apmokama iš savivaldybių biudžetų.
Vyriausiosios rinkimų komisijos primininkas Zenonas Vaigauskas patikslino, kad situacija buvo dar blogesnė: 2016 m. Seimo rinkimuose iš 1996 rinkimų apylinkių tik 699 balsavimo patalpos buvo pritaikytos asmenims su negalia. Komisijos primininkas nurodė, kad, rengiantis Seimo rinkimams, komisija 2016 m. kovo mėnesį kreipėsi į visas savivaldybes, prašydama patikrinti ir įvertinti savivaldybės teritorijoje esančių balsavimo patalpų būklę. Gavusi informaciją apie prastas balsavimo patalpas, komisija prašė apygardų ir apylinkių rinkimų komisijas pasirūpinti, kad savivaldybių administracijos skirtų tinkamas patalpas balsavimui, taip pat – kad būtų užtikrinta teisė balsuoti ir asmenims su negalia. Z. Vaigauskas teigia, kad, esant tokiai situacijai, komisija rekomenduoja asmenims su negalia balsuoti namuose, nes įrengti balsavimo patalpų, pritaikytų tokiems asmenims, neturi įgaliojimų ir tam skirtų lėšų.
Neįgaliųjų teisių konvencija numato, jog valstybės privalo užtikrinti neįgaliesiems politines teises ir galimybę jas įgyvendinti lygiai su kitais asmenimis bei įsipareigoja užtikrinti neįgaliųjų teisę ir galimybę balsuoti ir būti išrinktiems inter alia, užtikrinant, kad balsavimo procedūros, patalpos ir medžiaga būtų atitinkamos, prieinamos ir jas būtų galima lengvai suprasti ir naudoti.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė teigia, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacija asmenims su negalia balsuoti namuose neužtikrina šių asmenų pilnavertės teisės dalyvauti rinkimuose su kitais asmenimis ir neatitinka Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų. Taip pat, pasak kontrolierės, savivaldybių lėšų trūkumas negali būti pateisinamas pagrindas nepritaikyti balsavimo patalpų. Kontrolierė ragina Lietuvos savivaldybes imtis visų reikiamų priemonių, kad asmenys su negalia galėtų veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime.
Atlikusi tyrimą, kontrolierė kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siūlydama sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę dėl teisės aktų projektų, susijusių su Neįgaliųjų konvencijos tinkamu įgyvendinimu, parengimo.
