Agentūros Reuters duomenimis gruodžio 4 d. Italijoje vykusiame referendume dėl konstitucinės reformos rinkėjai pasisakė prieš ministro pirmininko Mateo Renzio (Matteo Renzi) siūlomas politines reformas. Ne tarė 54−58%, taip — 42−46% balsavusiųjų.
Italijos piliečiai referendume atmetė M. Renzio vyriausybės siūlomus radikalius valstybės valdymo pertvarkymus. Referendumu buvo siekiama labai sumažinti Senato, aukštesniųjų parlamento rūmų, įtaka šalies valdyme bei padidinti žemesniųjų parlamento rūmų bei Ministro pirmininko įtaką. Premjero teigimu, tai turėjo užtikrinti didesnį politinį šalies stabilumą.
Opozicinės Italijos partijos ragino balsuoti prieš M. Renzio siūlomas reformas.
Premjeras M. Renzi žadėjo atsistatydinti, jeigu piliečiai jo pasiūlymus atmes. Po referendumo M. Renzi pareiškė pirmadienį susitiksiantis su Italijos prezidentu Sergio Matarela (Sergio Mattarella) ir įteiksiantis jam atsistatydinimo raštą.
Tokiu atveju prezidentui teks tarpininkauti sudarant naują šalies vyriausybę. Jei to padaryti nepavyktų tektų skelbti paskelbti pirmalaikius rinkimus.
Būgštaujama, kad šio referendumo baigtis gali turėti neigiamų pasekmių Europos sąjungai. Politinės sistemos nestabilumas gali labai neigiamai atsiliepti ir taip trapiai Italijos ekonomikos ir bankų sektoriaus padėčiai. Kizė vienoje didžiausių euro zonos ekonomikų atsilieptų visai eurozonai, tad neigiamai paveiktų ir ekonomikos augimą Lietuvoje.
„Italija trečia didžiausia eurozonos ekonomika su antra didžiausia skola (133 proc. BVP) ir keliais labai sunkius laikus išgyvenančiais bankais. Jų ateitis išlieka miglota, o euro kursas po referendumo jau krenta. Gali įvykti išankstiniai rinkimai, kuriuose didelius lūkesčius puoselėtų apklausose aukštai žengiantis „Penkių Žvaigždžių“ judėjimas, be kita ko žadantis referendumą dėl narystės eurozonoje“, – teigia politologas Linas Kojala.
https://youtu.be/001y-HNDINc
