Lapkričio 4 dieną Kultūros ministerijos Garbės ženklu ,,Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanotas skulptorius, viešosios įstaigos „Europos parkas“ prezidentas Gintaras Karosas. Aukščiausias ministerijos apdovanojimas G. Karosui skirtas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką. Apdovanojimą G.Karosui įteikė kultūros viceministras Romas Jarockis.
„Europos parkas“ – viena sėkmingiausių privačių iniciatyvų, kuri žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ – puikiai įprasmina Gintaro Karoso iniciatyvas ir darbus atkuriant ir įveiklinant istorinį ir kultūrinį kraštovaizdį“, – įteikdamas apdovanojimą sakė Romas Jarockis.
Gintaras Karosas, dėkodamas už apdovanojimą, sakė, kad pasirinktas kelias, kuriant Europos parką, nebuvo lengvas, bet jis visuomet tikėjo savo idėja ir jos prasmingumu. Pasak G. Karoso, kultūra neturi būti uždaryta mieste, kaip vagis kalėjime.
Skulptorius, visuomenės ir kultūros veikėjas Gintaras Karosas yra pirmųjų Lietuvoje kraštovaizdžio dailės ir architektūros kūrinių autorius, muziejaus po atviru dangumi Europos parko kraštovaizdžio autorius, Europos parko ir Liubavo muziejų įkūrėjas, knygų ir fotografijų autorius, Liubavo dvaro paveldo ir kraštotyros tyrėjas. Europos parko teritorijoje G. Karosas sumanė rengti tarptautinius skulptūros simpoziumus, kviestis garsius skulptorius iš užsienio atvykti į Lietuvą ir čia kurti, savo kūriniais papuošiant vaizdingą Europos parko teritoriją.
Nuo 1993 m. surengta dvylika tarptautinių skulptūros simpoziumų, taip pat jaunųjų menininkų plenerų, kitų G. Karoso inicijuotų tarptautinių renginių, o Europos parkas tapo Lietuvos gyventojų ir užsienio svečių traukos objektu. Nuo 1993 m. G. Karosas eina viešosios įstaigos „Europos parkas“ prezidento pareigas ir kuria parko kraštovaizdį, inicijavo ir įgyvendino ne vieną tarptautinio atgarsio sulaukusį projektą.
Nuo 2008 m. G. Karosas vadovavo Liubavo dvaro sodybos atgaivinimui ir unikalaus paveldo išsaugojimui, pritaikė Liubavo malūną muziejui. Šis projektas 2012 m. Europos kultūros paveldo kongrese pelnė aukščiausią kultūros paveldo įvertinimą – Europos Sąjungos kultūros paveldo prizą ir „Europa Nostra“ apdovanojimą.
Apie Gintarą Karosą
Prieš 25-erius metus, 1991 m. rudenį, tuo metu jaunas Vilniaus dailės akademijos studentas Gintaras Karosas savo kurso skulptorius pakvietė apžiūrėti pirmosios jo pradėto kurti Europos parko skulptūros – parko simbolio. Nuo šios datos skaičiuojama modernaus ir šiuolaikinio meno muziejaus po atviru dangumi, kurio idėja skirtingų kultūrų kalba įprasminti geografinį Europos žemyno centrą, istorija.
Tuo metu į jauno menininko idėją iš apleisto miško kaimiškoje vietovėje sukurti naują Lietuvos identitetą ir traukos centrą daug kas žiūrėjo skeptiškai. Skulptorius buvo atkalbinėjamas nuo parko kūrimo idėjos, svarstomas įvairiose tarybose, tačiau idėjos neatsisakė.
1993 m. Karosas surengė pirmąjį tarptautinį skulptūros simpoziumą Lietuvoje. Po to – dar vienuolika kasmetinių simpoziumų bei 4 tarptautinius pokomunistinių šalių jaunųjų menininkų plenerus, kelis tarptautinius projektus, remiamus Europos Komisijos (ES „Phare“, „Culture 2000“ ir kt.).
Europos parko kūrimas simbolizavo naują atgimusios Lietuvos kelią, kitokį, privačia iniciatyva paremtą ateities kūrimą ir kitokią viziją, todėl Gintaro Karoso pavyzdys tapo paskata daugeliui kitų nevalstybinių iniciatyvų mūsų šalyje ir Vidurio bei Rytų Europoje.
Europos parkas, Lietuvai integruojantis į Vakarų pasaulį, simbolizavo progresyvaus mąstymo pergalę prieš praeities totalitarinę sovietinę sistemą.
Gintaras Karosas yra pirmosios nevalstybinės organizacijos Lietuvoje įkūrėjas ir vadovas jau daugiau kaip dvidešimt metų. Jo vadovaujama įstaiga, negaudama finansavimo iš valstybės biudžeto, sukūrė vieną geriausių pasaulyje 55 ha Europos parką su daugiau kaip 130 meno kūrinių, kurių autoriai – 35 pasaulio šalių menininkai.
Gintaras Karosas sugebėjo pritraukti Europos parko projekte dalyvauti garsiausius pasaulio menininkus, tokius kaip D. Openheimas, S. Levitas (S. LeWittas), M.M.Abakanovičius (Abakanowicz), B.Peper (B. Pepper) ir kt. Jų kūriniai traukia Lietuvos meno gerbėjus ir turistus iš tolimiausių kraštų.
Valstybinės įstaigos ne kartą siūlė Europos parko muziejui susivalstybinti, t. y. tapti biudžetine įstaiga (tokį lengvesnį kelią pasirinko kai kurie VšĮ, tapę biudžetinėmis įstaigomis). Karosas visad manė, kad nevyriausybinis sektorius yra viena iš demokratinės valstybės požymių ir garantas, todėl rinkosi ambicingą kelią ir vieną pirmųjų Lietuvoje nevyriausybinių įstaigų išsaugojo.
Gintaras Karosas inicijavo ir nuo 2008 m. vadovavo Liubavo dvaro sodybos atgaivinimui, paveldo išsaugojimui. EEE remiamas projektas – visiškai restauruotas ir muziejui pritaikytas vandens malūnas – pelnė aukščiausią kultūros paveldo įvertinimą: ES prizą ir „Europa Nostra“ apdovanojimą. Jam vadovaujant, tiriant ir projektuojant buvo atstatyta Liubavo angelo skulptūra ir restauruotas XVIII a. dvaro sodybos baroko ansamblis, pagrindinis tvenkinys ir kt. Benykstanti Liubavo dvaro sodyba tapo viešu istorijos, kultūros ir technikos paveldo muziejumi.
Gintaras Karosas yra architektūros, dailės ir kraštovaizdžio kūrinių, straipsnių, pranešimų, knygų ir fotografijų autorius.
