
Spalio 13 d., ketvirtadienį, dokumentinio kino gerbėjus į kino teatrus pakvietė dešimtasis „Nepatogaus kino“ renginys. Šiųmetinėje žmogaus teisių kino renginio programoje pristatoma ryškiausia praėjusių metų dokumentika, o šventę lydėsiančiuose renginiuose bus keliami nepatogūs klausimai. Visame pasaulyje kino kritikų ir žiūrovų pripažintais dokumentiniais filmais festivalis siekia akcentuoti tai, kas tolima ir neretai – nesuprantama, kartu oponuojant politikų ir žiniasklaidos kuriamiems stereotipams bei socialiniuose tinkluose skleidžiamai neapykantos kultūrai.
„Šių metų renginio komunikacijoje atsisakėme šūkių ar paaiškinimų, nusprendėme kalbėti vaizdu. Visas renginio įvaizdis šiemet kuriamas siekiant paskatinti žiūrovus įsijausti į kitų žmonių likimus. Juk niekada nežinome, ar mes patys kada nors netapsime pabėgėliais, ar mums nereikės kitų palaikymo ir supratimo“. – teigia festivalio direktorius Gediminas Andriukaitis.
Nors renginio metu bus pristatytos aštuonios skirtingos kino programos, beveik visas jas jungia politinės aktualijos. Renginio atidarymo metu bus rodomas šiemet Berlyno kino festivalyje Auksiniu Lokiu apdovanotas Gianfranco Rosi dokumentinis filmas „Liepsnojanti jūra“. Dabartinę Europos politinę situaciją įamžinęs filmas „Liepsnojanti jūra“ pasakoja apie Lampedūzos salos gydytojo Pietro Bartolo bei vietinio žvejo sūnaus Samuelio kasdienybę labiausiai į Pietus nutolusiame Europos taške, į kurį kiekvienais metais atplaukia tūkstančiai išsigelbėjimo nuo tėvynėje vykstančių karinių konfliktų ir bado ieškančių žmonių. Spaudos konferencijoje Berlyno kino renginyje Gianfranco Rosi kalbėjo, kad pabėgėlių drama yra didžiausia tragedija, kurią stebime po Holokausto. Visoje renginio programoje bus rodomi filmai, kurie iš skirtingų perspektyvų vaizduoja, koks likimas ištinka savo namus priverstus palikti žmones. Bene jautriausiai ši problema veikia vaikus, režisieriaus Andres Koefoed filme „Pasaulyje, kaip namuose“ vaizduojama penkių vaikų, atkeliavusių į Daniją iš konfliktų draskomų tėvynių, istorija. Po šio filmo peržiūros bus diskutuojama apie pabėgėlių vaikų integraciją ir Lietuvos švietimo sistemos pasiruošimą priimti stiprius gyvenimo sukrėtimus išgyvenusius vaikus.
Socialines temas visame pasaulyje analizuojančius filmus pristatantis renginys „Nepatogus kinas“ šiais metais visoje Lietuvoje tęsis iki lapkričio 8 dienos. Renginyje – daugiau nei penkiasdešimt tarptautiniais apdovanojimais įvertintų filmų, kuriuos lydės pokalbiai su režisieriais iš užsienio, kurių šių metų festivalyje – daugiau, kaip dvidešimt. Didžiausią Baltijos šalyse dokumentinio kino renginį papildys diskusijos po seansų, kino edukacijos seminaras bei daug kitų žmogaus teisių temai skirtų renginių. Renginio organizatoriai primena, kad tradiciškai bilieto kainą į visus kino seansus nuspręsti gali pats žiūrovas, o mėgstantys laisvalaikį organizuoti iš anksto, bilietus gali įsigyti Tiketos internetinėje bilietų pardavimo sistemoje. Dešimtasis „Nepatogus kinas“ vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Anykščiuose, Rokiškyje ir Tauragėje.
Standartinės temos (pederastų beigi kitų “seksualinių mažumų” “teisės”) bus papildytos “išknisim protą dėl nelegalų” programa. “Tarybinė dokumentika” stiliaus neomarksistinė propaganda, ir tiek. Beje, dėl “gausių apdovanojimų” – dažniausiai jie rodo, kad filmas atitinka neomarksistų ideologiją: štai, pvz. Los Andželo dokumentinių filmų festivalį laimėjo filmas apie vieno “progresyvios orientacijos” veikėjo “meilės istoriją” su delfino patele. Nenustebsiu, jei tas “Dolphin Lover” bus rodomas ir šitame “festivalyje” – juk taip progresyvu, o ir stereotipus laužo. 🙂
Man tik keista, kad šitą renginį alkas.lt reklamuoja – LABAI keista.
Šitas renginukas rėklamuojamas ir mokyklose – ten plakatėliai kabo .
Joooo…, panašu, jog alkas.lt įsidarbino “progresyvus” žurnalistas.
O gal ir ne vienas?
Jei rimtai – būtų labai gaila, kad nebelieka nesuterštų vietų…
O kur filmai apie Lietuva? Skurde gyvenančius žmones ir dar baisesneme nei tie pabėgėliai. Kur tai? Ar blogai ir niekam tikusiai Lietuvos valdžiai kuri finansuoja visą šitą propaganda tokie klausimai yra nepatogus?
Tamsta klysti. Visi “filmai” apie skurstančius, prasigėrusius , vaikus žudančius (gerai dar, kad neėdančius) “pagonius”,su pasimėgavimu , rodo per LNK, TV3, ir tt. (24valandos , pagalbos telf.) ar kaip ten. Tokių “filmų” pažiūrėjęs maskovijos auklėtinis bado man į panosę:, žiūrėk” tavo nepriklausoma Lietuva. Prie ruso to nebuvo” . Man – nepatogu , kad , tam išgamai, nesukūriau gražios Lietuvos.
Taigi viskas vietoje, nepatogumų toli jieškoti nereikia.