„Nepatogus kinas“ įsibėgėja – prasidėjo jau antroji renginio savaitė. Rinktinės dokumentikos programoje šiemet nugulė beveik 50 filmų ir, ko gero, vieninteliai žmonės, kurie peržiūrėjo juos visus, yra programos sudarytojai. Tad žiūrovų pasirinkimus lengvina ir asmeninėmis rekomendacijomis dalinasi 16–ojo festivalio programą sudarę Narius Kairys, Eva Sinicaitė, Vladas Rožėnas, Viktorija Kuk (Cook) ir Eglė Ausiejūtė.
„Dvi minutės iki vidurnakčio“ (rež. Jael Bartana (Yael Bartana))
„Dar niekada pasaulis nebuvo taip arti branduolinės katastrofos – 2022 metais „pasaulio pabaigos laikrodis“ rodo 100 sekundžių iki vidurnakčio. Ar vis dar įmanoma pasukti rodyklę atgal? Ir jei įmanoma, kas galėtų tai padaryti? Juk tikrai ne didybės manijos apsėsti paranojiški impotentai? Režisierė Jael Bartana savo filme modeliuoja hipotetinę situaciją: kaip atrodytų pasaulis, jeigu jį valdytų moterys? Na, jeigu?..“ – intriguoja N. Kairys.
„Meilė, markės ir mirtis“ (rež. Džem Kaja (Cem Kaya))
„Ar esate girdėję, kaip skamba turkiškas hiphopas? Filmas, Berlinalėje išrinktas žiūroviškiausiu, nustebins ne tik autentiškais garsais, gyvu ritmu bei spalvingumu. Sekdami pogrindinės turkiškos muzikos istoriją, pamatysime ir nuoseklų bendruomenės portretą. Nepaisant priešiškos aplinkos, šie žmonės karta iš kartos išsaugo ypatingą bruožą – jie tiesiog moka džiaugtis gyvenimu“, – pasakoja E. Sinicaitė.
„Kosmonautas Kalis“ (rež. Kristina Kugler (Christine Kugler), Giunteris Kurtas (Günther Kurth))
„Jei jums kinas – proga įsijausti į naujus gyvenimus, ateikite į „Kosmonautą“. Dešimtmetį žmogų sekantis filmas fiksuoja Kalį nuo mielo pradinuko iki to, kol jis pats tampa tėvu. Tai ne tiek filmas apie vieną temą, kiek portretas to, ką reiškia augti bei keistis“, – apie filmą pasakoja V. Rožėnas.
„Nučiuožę“ (rež. Peter Dei (Peter Day))
„Šis įtraukiantis filmas pasakoja apie du parkūru užsiimančius draugus. Jų aistra ilgainiui perauga į „Youtube“ peržiūrų medžioklę, tad triukai darosi vis pavojingesni. Režisierius Peter Dei šiuose vaikinuose sugeba įžvelgti kažką daugiau nei dėmesio medžiotojus – filmas atskleidžia po jų linksmomis akimis slepiamas netektis, sulaužytus kaulus bei liūdesį“, – atskleidžia V. Kuk.
„Miglos vaikai“ (rež. Diem Ha Le)
„Tolimas, bet itin svarbus žvilgsnis į vienos vietnamiečių šeimos istoriją. Filmas nukelia į karčią realybę, kurioje mergaitės yra priverstos per anksti palikti vaikystę ir pereiti į kitą gyvenimo etapą, kuriame jos tėra valiuta“, – pasakoja E. Ausiejūtė.
„Geras gyvenimas“ (rež. Marta Dauliūtė, Viktorija Šiaulytė)
„Retai kada į „Nepatogų kiną“ einama juoktis, bet „Geras gyvenimas“ – išimtis iš taisyklės. Šio filmo veikėjai, antrepreneriai, kasdien keičia pasaulį, kasdien yra „sustainable“ ir „innovative“. Tik niekaip nesugeba pasakyti – ką jie konkrečiai daro? Filmas apie „positive vibes“ verslo pasaulį“, – šypsosi V. Rožėnas.
„Chaylla“ (rež. Klara Teper (Clara Teper), Pol Piritano (Paul Pirritano))
„Tai – pasakojimas apie jaunos merginos išsivadavimą iš smurtinių santykių. Režisieriai labai subtiliai ir jautriai seka Čailos (Chaylla) gyvenimą ketverius metus ir fiksuoja jos kelionę į laisvę. Kuri yra kupina ne tik ašarų, bet ir palaikančių draugų šypsenų“, – sako V. Kuk.
„Mūsų mieste tau nėra vietos“ (rež. Nikolajus Stefanovas (Nikolay Stefanov))
„Dokumentinis kinas turi nepaprastą galią supažindinti ir suartinti net su tomis istorijomis, kurios atrodo be galo tolimos. Iš pirmo žvilgsnio filme rodomų futbolo sirgalių pasaulis susideda tik iš riksmų, alaus ir nesibaigiančios agresijos. Tačiau režisierius jų neteisia, o stebi atvira ir humaniška akimi. Pamažu atrandi bendrystę – kaip ir mes visi, jie nori tapti geresniais. Tik ne visuomet pavyksta“, – atskleidžia E. Sinicaitė.
„Elektrokarštinė“ (rež. Mari Liden (Marie Lidén))
„Tai filmas apie buvimą neišgirstu, nesuprastu ir vienišu pasaulyje, kuris nėra pritaikytas tavai egzistencijai. Istorija, priverčianti empatiškai pažvelgti į alternatyvų ir paslaptingą gyvenimo būdą, kuriam mokslas dar neturi paaiškinimo“, – intriguoja E. Ausiejūtė.
„Jaunasis Platonas“ (rež. Neasa Ni Čianain, Deklan MakGrat (Neasa Ní Chianáin, Declan McGrath)
„Šis filmas įrodo, kad socialiniai pokyčiai turi prasidėti nuo švietimo sistemos. Jis paliečia daugybę temų, kviečia į apmąstymus ir suteikia vilties, kad siekti pokyčių savyje ir kituose niekada nevėlu“, – sako E. Ausiejūtė.
Apie „Nepatogų kiną“
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vienas pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras.
Alkas reklamuoja festivalį, kurį finasuoja Sorošo chebra.
20 val. rodys dok. f. ,,Senį prie jūros”
o kol kas galima skirti 6 min.
– tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos-diena/2022/10/18/news/v-landsbergio-sunus-atviras-namie-jis-visai-kitoks-atskleide-koki-gimtadienio-nora-isreiske-tevas-24900724/
Bent jau vienas šio pokalbio sakinys tikrai turėtų nudžiuginti.