Lietuvoje šiemet pradėtas plataus masto tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti, ar tam tikri kenksmingieji organizmai yra paplitę mūsų šalies teritorijoje. Ši galimybė atsirado pradėjus dalyvauti Europos Sąjungos kenksmingųjų organizmų stebėsenos programoje.
Pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus Sergejaus Fedotovo, šios programos tikslas – atlikti programoje nurodytų kenksmingųjų organizmų fitosanitarinę stebėseną, įvertinti šių kenkėjų paplitimo mastą, jei jie būtų aptikti Lietuvos teritorijoje, o jei kenksmingieji organizmai mūsų šalyje kol kas nėra paplitę – kuo anksčiau pastebėti jų atsiradimą, aptikti naujus židinius bei pasitelkus fitosanitarijos priemones kuo greičiau židinius sunaikinti, kad Lietuvos ūkio subjektai ir gamta patirtų kuo mažiau žalos ir nuostolių.
Kadangi bulvės mūsų šalyje yra viena svarbiausių kultūrų, daugiausia lėšų minėtoje programoje skiriama kenksmingųjų organizmų, kurie gali joms pakenkti, stebėsenai. Tai, kad Augalininkystės tarnyba nuo šių metų dalyvauja ES fitosanitarinės stebėsenos programoje, labai naudinga smulkiesiems žemdirbiams, norintiems ištirti bulves, kadangi maistinių bulvių tyrimai jiems nieko nekainuos – fitosanitarinius tyrimus Augalininkystės tarnyba atlieka savo lėšomis, o vėliau 75 proc. šių išlaidų bus kompensuota iš ES biudžeto.
Kenksmingųjų organizmų fitosanitarinė stebėsena pagal minėtąją programą atliekama ir miškuose, medelynuose bei parkuose, kur tiriami sumedėję lapuočiai ir spygliuočiai augalai.
Šių metų patikrų ir tyrimų rezultatus Augalininkystės tarnybos specialistai apibendrins ir pateiks EK kitų metų pradžioje, tačiau jau dabar žinoma, kad nuo 2017 m. fitosanitarinės stebėsenos programos, kurios iš dalies finansuojamos iš ES biudžeto lėšų, mūsų šalyje bus tęsiamos. Didės ir kenkėjų, dėl kurių bus vykdoma stebėsena, skaičius. Pavyzdžiui, į 2016 m. programą įtraukta stebėsena dėl 22 kenksmingųjų organizmų, o 2017 ir 2018 m. bus stebimas net 31 kenksmingasis organizmas. Itin atidžiai bus stebimi kenkėjai, kurie visai neseniai „pasibeldė“ į ES duris, o ateityje galėtų padaryti didelės žalos bendrijos žemės ūkiui ir ekonomikai.
„Džiaugiamės, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba turi galimybę dalyvauti šiame svarbiame ES projekte. Kuo anksčiau kenkėjai nustatomi ir sunaikinami, tuo mažesnė ekonominė, ekologinė ir socialinė žala patiriama, todėl geriau skirti dėmesį stebėsenai, negu vėliau patirti milijoninių nuostolių kovojant su pasekmėmis, kurias galėtų sukelti paplitę kenksmingieji organizmai“, – sako Augalininkystės tarnybos direktorius S. Fedotovas.
Lietuva iki šiol tokio plataus masto tyrimų nėra atlikusi, todėl tikimasi, kad jų metu sužinosime tikrąją padėtį, kokių kenksmingųjų organizmų yra mūsų šalies teritorijoje, kur bei kaip gausiai jie išplitę.
Kenksmingu organizmu ieskote ? Gal pirma pradekite nuo vandens kuri geriate ir naudojate maistui ? Kokiais vamzdziais pas jus maistui naudojamas vanduo atiteka ? Manau jeigu pamatytumete,daug kas atsisakytumete ta vandeni gerti. Kaimuose ,dazniausiai zmonems vanduo yra tiekiamas is taip vadinamu sovietmeciu pastatytu “vandens bokstu” ,tiesiai is srutomis ir cheminemis trasomis tersiamu lauku teritorijos ir beveik visais atvejais ,su rudziu priemaisomis.. Taip kad tai ,kad ukininkai ,niekieno nekontroliuojami,vandenvieciu teritorijose nitratais tersia dirva ,butu sekanti tema.