Antradienį Seimas svarstymo stadijoje pritarė naujam Saugomų teritorijų įstatymui, kurio nuostatos galėtų atverti Pandoros skrynią, įteisinti naujas statybas draustiniuose ir vandens pakrančių aptvėrimą.
Naujos statybos draustiniuose ir ežerų užtvėrimas
Senajame ir dabar galiojančiame saugomų teritorijų įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad draustiniuose galima tik atstatyti senas sodybas, o ten, kur jų nėra, įstatymas statybų galimybių iš viso nenumato.
Naujame įstatyme siūloma leisti draustiniuose remontuoti, rekonstruoti esamus statinius, statyti naujus statinius draustinių tvarkymo planuose ir (ar) savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose vietose.
Tokia nuostata sukėlė kai kurių Seimo narių nuogąstavimus, kad visi neteisėti pastatai Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose tampa legalūs, mat, tame parke nėra patvirtinto specialaus apsaugos reglamento ir vadovaujamasi Vilniaus miesto bendruoju planu.
Dar daugiau, naujame įstatyme yra pritarta pasiūlymui leisti tvenkti visas upes saugomose teritorijose, o tai apsunkintų žuvų migraciją.
Be to, įstatyme yra nustatyta nuostata, jog tam tikrais atvejais ežerų ar upių pakrantes galima aptverti. Pavyzdžiui, įrengiant ten ganyklas. Taip įstatyme gali būti sukuriama landa, leidžianti užtverti vandens telkinių pakrantes, oficialiai įforminus, jog tai yra ganyklos tvora.
Šį įstatymo projektą daugybę metų rengė Aplinkos ministerija, vėliau dar pusę metų įvairūs pasiūlymai bei pakeitimai buvo svarstomi Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Tokiems pasiūlymams svarstymo stadijoje jau pritarė Seimas, dabar iki įstatymo priėmimo liko visai nedaug.
Kaip balsavo Seimo nariai, galima pažiūrėti čia.
A. Salamakinas: nematau jokių pavojų
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas DELFI teigė, kad nemato pavojų priimtame įstatyme, be vienos nuostatos, kurioje leidžiama tvenkti visas upes.
„Aš tai pavojų tikrai nematau, aš kaip tik matau, kad pagaliau saugomose teritorijose bus tam tikra tvarka. Iš vienos pusės tvarka bus tame, kad ten gyvenantis žmogus žinos, ką jis gali, ko negali, nes šiuo metu viskas yra pagal saugomų teritorijų vado malonę. Kas yra blogai ir priėmimo stadijoje šitą taisysiu, kolegos įdėjo į įstatymą nuostatą, kad visur galima statyti užtvankas. Jeigu šita nuostata liks, nes aš siūlysiu pataisą, kad dar kartą balsuoti, kad jos neliktų, tai tada stabdysiu įstatymą iš viso“, – kalbėjo A. Salamakinas.
Pasak Seimo nario, pavojų, kylančių dėl statybų draustiniuose, nėra: „Daugiau pavojų jokių nėra. Mano yra tokia sena nuostata, kad jeigu žmogus gyvena saugomoje teritorijoje, jis turėtų sakyti, kad jam gyvenime pasisekė ir jis gyvena gražiausiam Lietuvos kampelyje, bet nuvažiuoji pas žmones ir jie sako, kaip jiems sunku, kad visko negalima. 16 proc. Lietuvos teritorijos yra saugomos, aštuonis metus tas įstatymas buvo taisomas ir rengiamas.
Iš kur jūs ištraukėte, kad kas norės, taip statys? Jeigu planai neleidžia ten statyti, tai joks įstatymas neleis ten pastatyti nieko. O kas turi patvirtinti planą? Negi ten (savivaldybėje – DELFI) sėdi vien idiotai, kurie patys įsisteigė regioninius parkus ir patys leidžia ten visur statyti? Tokiu atveju, aš jiems sakiau, kad galima iš jų atimti tą funkciją ir atiduoti valstybei. Bet aš nemanau, kad jie ten leis viską statyti.“
Paklaustas, ar leidimas apsitverti vandens telkinių pakrantes, įrengiant ten ganyklą nesudarys sąlygų piktnaudžiavimui, A. Salamakinas teigė pasitikintis kontroliuoti turinčiais valdininkais: „Yra saugomų teritorijų direkcija, yra dvi institucijos Vilniuje. Aš neabejoju, kad tokie leidimai nebus išduodami, aš pasitikiu žmonėms, pasitikiu parkų direktoriais, pasitikiu Saugomų teritorijų tarnyba su ponia Rūta Baškyte (VSTT direktoriaus pavaduotoja – DELFI), kuri griežtai viską kontroliuoja. Beje čia ne komiteto išmislas, viskas yra suderinta su R. Baškyte, su tarnyba, su saugomų teritorijų departamentu.“
R. Baškytė: tarnybai teko ir nusileisti
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė DELFI teigė, kad tarnybai dėl kai kurių nuostatų teko nusileisti.
„Taip, mes sutikome, kai kur turėjome nusileisti. Tokia nuostata dėl statybų yra ir dabartiniame įstatyme, ir Verkių ir Pavilnių parkai turi tvarkymo planus. Kas mums dabar paaiškėjo šių parkų šviesoje, nėra parkų apsaugos reglamentų, bet kadangi mums dabar neša peržiūrėti statybų projektus, mums tai nesudaro problemų juos priimti arba atmesti. Nepritarimui teisės aktuose yra daug galimybių ir be tų individualių reglamentų“, – kalbėjo R. Baškytė.
Paklausta, ar neatsiras akivaizdi landa įstatyme ir Lietuvos paežerės nebus padengtos vien „ganyklomis“ ir tvoromis, R. Baškytė teigė, kad tarnyba nelabai pritarė tokiai nuostatai: „Dėl ganyklų, čia ministerijos buvo nuostata. Negaliu apginti nuostatos, kai mes ir patys siūlėme kitokių formuluočių, bet čia buvo Aplinkos ministerijos kolegų nuostata ir jie įrodinėjo, kad tai tikrai nėra landa.“
Paklausta, kaip vertina nuostatą, jog saugomose teritorijose bus galima tvenkti visas upes, R. Baškytė teigė, kad gamtiniu požiūriu tai būtų labai negerai: „Šitam mes irgi nesame pritarę. Nei Aplinkos ministerija, nei tarnyba, mes nebuvome pritarę šiais nuostatai. Būtų labai negerai.“
P. Saudargas: atveriame Pandoros skrynią
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas teigė, kad įstatyme mato nemažai pavojų, susijusių su statybomis bei pakrančių aptvėrimu.
„Pavojų matau. Mano nuogąstavimai nėra išblaškyti, ypač kalbant apie tai, kas žmones labiausiai ir jaudina, tai yra statybų klausimas. Dabar yra paliekama savivaldybių bendruosiuose planuose, draustinių tvarkymo planuose ir t.t. Planai yra dokumentas, bet tai nėra įstatymas. Visada galima sutarti su su savivaldybių taryba ir su keliais valdininkais, ar tikrai neatsitiks taip, kad tų statybų padaugės. Ar jos yra atitinkančios mūsų šalies nacionalinius interesus, aš nežinau. Todėl aš ir pats registruosiu pataisą, jei spėsiu, kad komitete grįžtumėm ir iki priėmimo dar svarstytumėm“, – kalbėjo P. Saudargas.
Pasak Seimo nario, ypač neramu dėl sudaromų galimybių užtverti vandens telkinių pakrantes: „Antras klausimas susijęs su savininkų interesu prieš visų žmonių interesą. Visi žinome, kad upės ir ežerai yra visų mūsų turtas ir žmonės, pirkdami sodybas prie ežerų ir upių, tai žino. Dabar bandoma dangstytis jų privačia nuosavybę, kad jie turi turtą, ar gano gyvulius, bet užsitverti aklinai iki pat vandens, nemanau, kad tai yra išeitis. Yra praėjimas, bet jeigu bus kažkoks siaurutis praėjimas, o aplinkui šunys ir kameros ir panašiai, ar žmonės galės realiai praeiti, ar negalės.
Manau, kad bus savininkų savivalė ir paprasti žmonės prie vandens patekti negalės. Mes turime suprasti, kad viskas atrodo vienaip popieriuje, bet visai kitaip atrodo praktikoje, mes atveriam Pandoros skrynią ir nusveriam svarstykles visiškai į žemės savininkų pusę. Komiteto svarstymuose mus įtikinėjo Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų atstovai. Iš jų buvo argumentuojama, kad karvytės ganysis, kad reikia aptverti tvoras iki pat vandens.“
A. Stancikienė: taip ištisos pakrantės gali būti aptvertos
Seimo aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė taip pat nepritaria kai kurioms įstatymo nuostatoms, ypač susijusioms su pakrančių aptvėrimu.
„Yra kelios didžiosios blogybės. Viena yra, kad pritarta Kazio Grybausko ir Orintos Leiputės pataisai, kur leidžia visas upes tvenkti. Kitas dalykas, kad ministerija darė žygius ir ieškojo neteisėtai apsitvėrusių pakrantes, tai dabar visa tai bus įteisinama ir leidžiama apsitverti iki pat vandens telkinio, jeigu bus vadinama, kad tai reikalinga gyvuliams ganyti. Visada galima taip pavadinti, mes žinome atvejų, kai yra ganyklos, o nėra jose nei vieno gyvulio“, – kalbėjo A. Stancikienė.
Anot Seimo narės, komplikacijų kyla ir su statybomis: „Trečia labai didelė blogybė yra ta, kad nors valstybė įsteigė rezervatus, draustinius ir juose riboja ūkinę veiklą, jau buvo išlyga padaryta praeitos kadencijos Seime, kad leidžiama atstatyti sodybas draustiniuose, tai dabar mes leisime naujas sodybas statyti, jeigu tai numato specialieji tvarkymo planai. Visa Lietuva yra pakišama po dalgio ašmenimis.“
K. Trečiokas: gal yra tokių vietų, kur nebėra, ką saugoti
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas teigė, kad statybų draustiniuose galimybės, priėmus naują įstatymą nepalengvės, tačiau spragų įstatyme neturi likti.
„Negaliu vienareikšmiškai vertinti. Tie planai gimsta ne taip paprastai, yra daug derinimo procedūrų ir tai nereiškia, kad atsivers kažkokia Pandoros skrynia. Nemanau, kad taip palengvės statybų galimybės tose teritorijose, bet aš šiek tiek abejoju, ar čia Aplinkos ministerijos idėja“, – kalbėjo K. Trečiokas.
Ministras teigė, kad galbūt yra tokių vietų, kurias saugoti nebeliko prasmės, tačiau ten, kur yra vertybės, turi būti griežta tvarka: „Vien bendruoju planu negalima vadovautis, jis yra labai abstraktus, kaip vizija. O toliau specialiuosiuose planuose yra numatoma daug dalykų, niekada nesutiksiu, kad vien bendruoju planu vadovaujantis būtų daroma plėtra. Jeigu kalbame apie saugomas teritorijas, jos tikrai turi būti saugomos, o jeigu neturim jau, ką saugoti, pripažinkime. Gal yra tokių vietų, kurios patapo saugomomis ir nežinome, kodėl.“
Paklaustas, ar nemano, kad leidimas pakrantėse įsirengti ganyklas ir užsitverti tvoras gali sudaryti galimybių piktnaudžiauti, ministras teigė, kad tokių gudručių gali atsirasti: „Taip, manau, kad tokių spragų nereikėtų palikti. Gali žvėris palaikyti pusmetį ir juos išvežti, o tvora lieka. Čia reikia saugiklių, kad nebūtų prisidengiama gyvulių laikymu. Manau, kad yra gudručių, kurie per Seimo narius arba ministerijos darbuotojus sugalvoja tokių frazių, kurias galima interpretuoti labai aptakiai.“
