Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė plenariniame posėdyje pristatė šalies vadovės dekretus, kuriuo Seimui pakartotinai grąžinti svarstyti Darbo kodekso projektas (Nr. XIIP-3234 Gr) bei lydimieji įstatymų pataisų projektai.
Iš viso darbuotojo naudai Respublikos Prezidentė siūlo pataisyti 22 nuostatas iš 260 Darbo kodekso straipsnių, kad balansas tarp darbdavio interesų ir darbuotojų apsaugos būtų atkurtas, išsaugant esmines darbo santykių reformai būtinas nuostatas.
Šalies vadovė į Darbo kodeksą siūlo grąžinti konstitucinę nuostatą, kad darbuotojas socialiniu požiūriu yra silpnesnė, mažiau derybinių galių turinti darbo santykių šalis. Kilus ginčui kodekso nuostatos turėtų būti aiškinamos darbuotojo naudai.
Taip pat teikiamais siūlymais siekiama užtikrinti tinkamą apsaugą socialiai pažeidžiamiems žmonėms – neįgaliesiems, vieniems vaikus auginantiems, nepilnamečiams, sulaukusiems pensinio amžiaus, kenksmingomis sąlygomis ar naktimis dirbantiems asmenims.
Socialiai jautriausioms darbuotojų grupėms, kai žmogus atleidžiamas iš darbo be jo kaltės darbdavio iniciatyva, įspėjimo terminą siūloma ilginti iki 3 mėnesių; atleidžiant darbdavio valia, išeitinė kompensacija siūloma didinti nuo 6 iki 8 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, siūloma mokėti ne 1, o 2 VDU dydžio išeitinę išmoką. Tais atvejais, kada darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju, siekiama numatyti neribotą netesybų dydį, netaikant naujajame kodekse nustatytų 3 darbuotojo VDU „lubų“.
Užtikrinant Konstitucijoje įtvirtintą žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą ir turėti saugias darbo sąlygas, šalies vadovė siūlo atsisakyti socialiai nesaugiausių – vadinamųjų nulinių, nenustatytos apimties darbo sutarčių. Pagal teikiamus pasiūlymus terminuotos darbo sutartys nuolatiniam darbui galėtų būti taikomos tik kolektyvinėse sutartyse numatytais atvejais.
Į Darbo kodeksą siūloma grąžinti sudėtingiausiomis sąlygomis dirbančių darbuotojų apsaugą – kai žmogus dėl kenksmingų ar kitokių sąlygų dirba sutrumpintą darbo laiką, jam turi būti apmokama kaip už visą darbo laiką. Už nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje siūloma suteikti papildomas kasmetines atostogas.
Prezidentė siūlo atsisakyti nuostatos dėl darbo tarybų steigimo privalomumo ir suteikti papildomą apsaugą profsąjungų lyderiams nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo, nustatyti demokratiškesnę Trišalės tarybos sudarymo tvarką.
Po valstybės vadovės dekretų pristatymo už tai, kad Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisų projektai būtų svarstomi iš naujo balsavo 95 Seimo nariai, už siūlymą laikyti įstatymus nepriimtais – 23 parlamentarai. Projektai toliau bus svarstomi pagrindiniais paskirtuose Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetuose. Prie šių klausimų svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti rugsėjo 14 d.
Seimas naująjį Darbo kodeksą priėmė birželio 21 d. Jis kartu su lydimaisiais teisės aktų pakeitimais yra vienas iš septynių naujojo socialinio modelio sukūrimo paketų, kuriuo numatoma tobulinti darbo santykių reglamentavimą.
Darbo kodeksas yra geras ir turi būti priimtas be jokių D. Grybauskaitės pakeitimų. Būtent toks, kokį jį pasiūlė šį reikalą geriausiai išmanantys mokslininkai.
Na, bet jei Seimui pritrūks politinės valios ir pasiduos D. Grybauskaitės bei profsąjungiečių grupelės spaudimui – tuomet nesiskūskite, kad jaunimas masiškai palieka Lietuvą.
Atminkit, jaunimui reikia lanksčių darbo sąlygų, galimybės dirbti tuomet, kada gali ir nori. Jei to nebus – tuomet iš viso nedirbs arba emigruos.