R. Povilaitis: Lietuva avansu išteisino M.Gorbačiovą dėl Sausio 13-osios įvykių

Rugsėjo 5 d. Sausio 13-osios byloje nukentėjusiuoju pripažintas Robertas Povilaitis spaudos konferencijoje pristatė galutinę teismo nutartį nepradėti ikiteisminio tyrimo Michailo Gorbačiovo atžvilgiu dėl Sausio 13-osios įvykių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas paliko galioti Generalinės prokuratūros sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl SSRS prezidento ir vyriausiojo karinių pajėgų vado Michailo Gorbačiovo atsakomybės 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykiuose. R.Povilaitis stebėjosi tokiu sprendimu ir teigia, kad M.Gorbačiovas išteisintas avansu.
R. Povilaitis nuėjo visą įmanomą kelią Lietuvos teisinėje sistemoje siekdamas, kad būtų tiriama Michailo Gorbačiovo atsakomybė 1991-ųjų kruvinosios nakties įvykiuose. Lietuvos teisėsauga apsisprendė nesiaiškinti vyriausiojo SSRS karinių pajėgų vado atsakomybės.

R. Povilaitis keliskart kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą M. Gorbačiovo atžvilgiu  pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 113-1 straipsnį „Aplaidus vado pareigų vykdymas“.  Taip pat prašyta suteikti M. Gorbačiovui specialaus liudytojo statusą bei kviesti jį savo iniciatyva atvykti liudyti į Lietuvą.

Šių metų gegužę Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą M. Gorbačiovo atžvilgiu dėl aplaidaus vado pareigų vykdymo, nes esą nėra tam pagrindo. Taip pat atsisakyta vykdyti kitus prašymus dėl papildomų teisinių veiksmų. Šios prokuratūros nutartys buvo apskųstos Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris skundą atmetė. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo apskųstas aukštesnei ir galutinei instancijai – Vilniaus apygardos teismui, kuris 2016 m. liepos mėnesio nutartimi paliko galioti Generalinės prokuratūros sprendimus.

R. Povilaitį atstovaujančio advokato Alberto Butos teigimu, Baudžiamojo proceso kodeksas numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. „Atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą M. Gorbačiovo atžvilgiu vertiname kaip Generalinės prokuratūros nuomonę, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta, o tuometinis SSRS prezidentas M. Gorbačiovas, kaip vyriausiasis karinių pajėgų vadas, niekaip nėra susijęs su Sausio 13-osios įvykiais“, – prokuratūros sprendimą komentuoja advokatas A. Buta.

Susidaro įspūdis, kad Generalinė prokuratūra neturi jokios informacijos apie tai, kad SSRS vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas M. Gorbačiovas aplaidžiai vykdė karo vado pareigas ir daro išvadą, kad net nereikalinga pradėti ir vykdyti ikiteisminį tyrimą. „Jei ikiteisminis tyrimas net nepradedamas, tai prokurorai turi būti įsitikinę, kad asmuo nėra įvykdęs nusikaltimo ar prisidėjęs jį vykdant“, – mano R. Povilaitis.

„Išeina taip, kad Generalinei prokuratūrai surinktų duomenų nepakanka ikiteisminiam tyrimui pradėti, tačiau imtis aktyvaus vaidmens, parodyti iniciatyvą ir pradėti rinkti trūkstamus duomenis patiems, noro kaip ir nėra. Turime uždarą ratą: prokuratūra pradėtų tyrimą, jei būtų nustatyta naujų duomenų, bet naujų duomenų nėra, nes joks tyrimas nevyksta. Na, nebent tie duomenys patys savaime, praėjus 25 metams, prokuratūrai ant lėkštutės būtų patiekti“, – dėl prokuratūros nenoro išsiaiškinti M. Gorbačiovo atsakomybę komentuoja R. Povilaitį atstovaujantis advokatas A. Buta.

Sausio 13-osios baudžiamojoje byloje be kitų asmenų kaltinimai yra reiškiami tuometiniam SSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui. Jis kaltinamas tuo, jog siekdamas grąžinti Lietuvą į SSRS sudėtį, kartu su SSRS vidaus reikalų ministru Borisui Pugo, SSRS valstybės saugumo komiteto pirmininku Vladimirui Kriučkovui bei SSRS KP CK sekretoriumi ir Politinio biuro nariu Olegui Šeninui 1990 m. pabaigoje subūrė organizuotą grupę iš 160 kariškių ir politinių veikėjų. Ši grupė, turėdama tikslą neteisėtu būdu pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę ir pažeisti teritorijos vientisumą, darė nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, pažeidė tarptautinę teisę, sutartis ir įsipareigojimus.

„Atrodo, kad Generalinė prokuratūra formuluodama kaltinimus įtariamiesiems, nusprendė, kad valstybės vadovas ir vyriausias karinių pajėgų vadas yra niekaip nesusijęs su įvykdytais nusikaltimais, todėl ir esą nėra reikalo net tirti jo veiklą. Įtariamaisiais buvo įvardinti aukščiausio rango politiniai ir kariniai veikėjai, kai kurie įtariamieji buvo tiesiogiai pavaldūs M. Gorbačiovui.  Karinės jėgos planavimas ir pasiruošimas vyko keletą mėnesių, buvo atliekami karinių dalinių perdislokavimai į Lietuvą, šturme dalyvavo SSRS reguliarioji kariuomenė ir specialiosios pajėgos, buvo naudojama sunkioji ginkluotė ir koviniai šaudmenys. Ir visa tai, prokurorų supratimu, organizuota nusikalstama grupuotė vykdė slapčia nuo M. Gorbačiovo.

Taip pat prisiminkime, kad siekiant nuslopinti pilietinį pasipriešinimą karinių pajėgų panaudojimas prieš civilius vyko Gruzijoje ir Azerbaidžane. Toks įspūdis, kad daugybės faktų visuma ir įvairių liudininkų teikiami parodymai apie M. Gorbačiovo vaidmenį Generalinei prokuratūrai net neleidžia įtarti, kad vykdant tokio masto karinį puolimą tuometinis SSRS vyriausiasis karinių pajėgų vadas būtų kaip nors susijęs su šiomis žudynėmis. Vienos valstybės vykdyta karinė agresija prieš kitą valstybę prokurorų pagalba pavirto organizuotos grupės veiksmais. Panašu, kad pati prokuratūra nusprendė vadovautis versija apie „miegantį Gorbačiovą“. Tik užmigti jis turėjo dar sausio 11 d., kai prasidėjo pirmieji kariniai veiksmai, o atsibusti – Sausio 13-osios ryte“, – aštrios kritikos prokurorų atžvilgiu išsako R. Povilaitis.