Vilniaus bastėjoje veiks paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“ (nuotraukos)

Reti ir įdomūs yra žalvario amžiaus radiniai iš Luokesų (Molėtų r.) ežero polinės gyvenvietės tyrimų, trunkančių jau antrą dešimtmetį. Reti žalvario amžiaus medžio, organinio pluošto dirbiniai: juosta, šaukštai, tošiniai indai ir kt., reikalauja ne vienerių metų konservavimo ir restauravimo darbo. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos proistorės paveldas praturtėjo žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus kapinynų urnomis, kurios restauratorių pastangomis atgavo savo pirminį vaizdą.

Romėnišką laikotarpį atspindi pavieniai radiniai ir įkapių komplektai iš Jogučių (Klaipėdos r.), Kazikėnų, Viešvilės (visi Jurbarko r.), Jurbarko, Lazdininkų (Kretingos r.) kapinynų tyrimų. Pristatoma vienintelė Lietuvoje rasta vėlyviausia Romos imperatoriaus Postumo moneta – 260–269 m. dviguba sestercija.

Viduriniam geležies amžiui parodoje atstovauja gausiomis įkapėmis išsiskiriantys kapai iš pajūrio srities (Lazdininkų, Šereitlaukio), Žemaitijos (Paprūdžių), Rytų Lietuvos (Baliulių) kapinynų.

Vėlyvasis geležies amžius, t.y. laikotarpis nuo paskutiniųjų I tūkstantmečio amžių iki Lietuvos valstybės susidarymo XIII a., pristatomas ypač turtinga ginkluote išsiskiriančių degintinių kapų radiniais iš Viešvilės ir Žemaičių Kalvarijos (Plungės r.) kapinynų bei puošniomis žirgų aprangos detalėmis iš Bedugnės (Trakų r.). Iš Rytų Lietuvos pilkapių rodomi Kurklių Šilo (Anykščių r.) pilkapyne aptikti puodai, taip pat įkapės iš Jutonių (Molėtų r.) pilkapyno.

Vertėtų išskirti parodoje rodomus radinius, pareikalavusius ilgų metų kruopštaus restauratorių darbo. Tai yra žemaičių moterų įspūdingos galvos puošmenos iš Bikavėnų (Šilutės r.) ir Žvilių (Šilalės r.) vėlyvojo geležies amžiaus kapinynų. Atkūrus jų pirminę gamybos technologiją restauruotos žalvario grandelių kepurėlės praturtino archeologijos rinkinį. Didelėmis pastangomis pavyko restauruoti itin trapų dirbinį – liepos žievės kibirėlį, aptiktą buvusiame Lieporių (Šiaulių m.) gyvenvietės mediniame šulinyje. Jo pirminį vaizdą puikiai papildo pačios archeologės pagaminta jo rekonstrukcija.

Kernavės (Širvintų r.) senojo miesto radiniai atspindi tošininkystės amato tradicijas. Pagal rastus Kernavėje beržo tošies dirbinius ir jų puošybai naudotus raginius spaudus padarytos spaudų kopijos bei atspaudai ant tošies.

Parodoje pristatomas įspūdingos apimties žvejybinių reikmenų rinkinys iš Klaipėdos piliavietės tyrimų, karybos dalykai iš Biržų pilies. Išskirtiniai archeologiniai radiniai iš Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos liudija apie karališkąsias medžiokles su sakalais.

Gaubiami neatskleistų paslapčių lieka monetų lobiai, iš kurių parodai atrinkti XVI a. Viešvilės ir XVII a. L. Stuokos-Gucevičiaus gatvės (Vilniaus m.) lobiai. Savita XXI a. pradžios sensacija tapo archeologų ir antropologų tirta masinė Napoleono Didžiosios armijos karių kapavietė Vilniaus mieste. Parodą papildo įdomesni ir įspūdingesni juvelyriniai dirbiniai iš Vilniuje ir Trakuose vykdytų archeologinių tyrimų bei gamybos priemonių ir brokuotos produkcijos radiniai iš tyrinėtos pypkių dirbtuvės Kalvarijų gatvėje, Vilniuje.

Parodos rengėjai – Eglė Griciuvienė, Gytis Grižas, Arūnas Kalėjus, Valdas Steponaitis. Parodos dailininkas – Eimantas Ludavičius. Paroda veiks iki lapkričio 13 d. Parodą iš dalies parėmė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.