Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą ir tarybą, kviesdama keisti sostinės gatvių pavadinimus, skirtus su sovietų valdžia kolaboravusiems: Salomėjai Nėriai, Kaziui Borutai ir Liudui Girai. Šias gatves siūloma pervadinti Lietuvos partizanų vadų Adolfo-Ramanausko Vanago, Juozo Lukšos-Daumanto ir ukrainiečių nacionalinio didvyrio Stepano Banderos vardais, pastaruoju atveju parodant solidarumą su broliška ukrainiečių tauta.
Kartu kviečiama nukeldinti paminklą su sovietų valdžia bendradarbiavusiam Petrui Cvirkai, jo vietoje pastatant paminklą pirmajam Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai.
Lygiagrečiai kreiptasi į kitų Lietuvos savivaldybių vadovus, kviečiant atitinkamai peržiūrėti paminklus ir gatvių pavadinimus savuose miestuose bei rajonuose.
„Kviečiame kitų savivaldybių merus ir tarybas peržiūrėti savo savivaldybėse esančius sovietinius veikėjus primenančius paminklus, gatvių ir aikščių pavadinimus ir pakeisti juos taip, kad būtų įamžintas Lietuvos Respublikos valstybės veikėjų ir lietuvių tautos pasipriešinimo okupacijoms didvyrių atminimas“, – rašoma LTS pareiškime.
Pasak LTS ideologo Mariaus Kundroto, taip siekiama, kad Lietuvos miestų paminklai ir gatvių pavadinimai ugdytų visuomenėje patriotizmo idealus.
Lietuvių tautininkų sąjunga su „Jaunosios Lietuvos“ partija į Seimo rinkimus žengia S. Buškevičiaus ir tautininkų koalicijoje „Prieš korupciją ir skurdą“, sąrašo Nr. – 4.
Kai pamatau negrą Vilniaus gatvėse, man pirmiausia kyla mintis, kad reikia suvesti sąskaitas su Cvirka. Kai dega namas, puolu plauti indus (kaip Simsonų filme). Kai vyko Garliavos įvykiai, pirma galvojau apie būsimą euro įsivedimą (Kubiliaus tuometinė aktualija). Kundrote, paaiškink, kaip tavo pajuodavusiems anūkams rūpės tas Cvirka ar tas Smetona. Vėluoji su mąstymu kokius 20 metų. Rinkimuose nepadės.
Žinia, Petras rašinėdamas sunkiai pragyveno, tačiau bent garbingai neklierikavo.
Pirmiausia reikia kuo skubiau atsikratyti Brunono gatvės pavadinimo ir provatikaninės korporacijos trijų hebrakryžių.
Tie hebrakryžiai spinduliuoja prakeiksmą Lietuvai.
O, žiūrėk, dundukai lietuviai juos dar naktimis ir apšviečia.
. Žiūrėk – nei aš, nei Tamsta apšvietimo reikale nedalyvaujam. Tai tada sakom , kad Lietuviai ne visi dundukai. Tikrai ne.
Duok religiniams Vatikano korporacininkams laisvę, tai jie visą Pagonišką Lietuvą savo klaikiais hebrakryžiais apsmaigstytų.
Tokį kaip Kundrotas išrink į valdžią – visas gatves pervadins.
Pirmiausiai reikia atsikratyti visko, kas juoda (krikš-čioniška), o tik po to kas raudona (so-vietiška).
O jei, pasiraitojus rankoves ir visą susikauptą mėšlą išvežti vienu ypu.
Deja, straipsnio autoriaus rankytės tik tušinukus laiko.
Na gerai, pagyvensim pamatysim, kaip straipsnio autoriui sekasi griauti tris kryžius.
CHA
Kas antra gatvė būtų Smetonos, likusios – Kundroto.
Įdomus tas ,,LTS ideologas” – pats pabėgęs iš jaunalietuvių parvedė atgal visą sąjungą…
tai užsiiminėjimas anonizmu vietoje prasmingo darbo?
🙂 🙂 🙂
Kas tiesa, tai tiesa: musiau jie nieko prasmingo sugalvoti, kaip ir, nelabai geba?
S.Nėris, P.Cvirka ir kiti minimi žmonės – visų pirma lietuvių rašytojai, kultūros veikėjai, iš literatūros paveldo jų neišmesi, o jų politinę būseną lėmė Smetona bei jo švogeris su žentu, dargi nuopelnus Vilniui teigiamai vertina tik lenkai ir antitautiniai ideologai.
Balsuočiau abiem rankom už tautininkus jei šitokią ATMINTĮ su visais tokiais kultūros, literatūros paveldo sovietų šiknalaižiais išmestų į istorijos šiukšlyną. Visų pirma šitie maskolių pakalikai išdavė Lietuvą ko pasekoje buvo nužudyta ir išvežta šimtai tūkstančių lietuvių. Atsigerk šalto vandenio atmintie. Pvz. Jei koks Gaidjurgis nuteistas iki gyvos galvos už nužūdimus parašytu gerą eilėraštį o mes imtume ir kokią mokyklą pavadintume jo vardu. Gaila, bet į Lietuvą grįžta kalviai Ignotai.
Valstybės išdavystę ir negandas tautai sukūrė ne rašytojai, o politikai, kurie apsirūpinę ištekliais išdūmė į ramesnę nuošalę.
Atmintie paskaityk V.Laučiaus straipsnį ” Svetimas” lietuvių galvose: Rusijos nuodai Lietuvos elitui. Delfije. Atmintis be suvokimo yra niekis.
O gal vistik geriau pasirūpint paveldu, atstatyt istorinius gatvių pavadinimus ir pakabint trikalbes lenteles: lietuviškai, lenkiškai ir idiš. Sovietiniai pavadinimai nenusipelno būti prisiminti, nes jie buvo lietuviški
Negeriau.
Vilniuje turėtų būti paminklas Prezidentui Smetonai. Taip dar kartą pasakytume, kad okupuota sostinė (Vilnius) ir laikinoji sostinė Kaunas yra, buvo ir bus vienos valstybės dalis. Visi prieškario Lietuvos Prezidentai verti didžiausios pagarbos ir atminimo įamžinimo sostinėje.
Taip, pritariu, Antanai.
Argi neatrodo, jog tai keistas ilgesys statyti paminklus tiems, kurių pastangomis (giminaičių Smetonos, Tubelio, Raštikio) buvo išdalinta ir sunaikinta Lietuva, ir dar keistesnis – naikinti lietuviškus vardus ir jų atminimo žymenis, kurie pagal anų nederų sukurta negandą turėjo gyventi. Kai pasirodo tokia išmintis ir protas, atgyja pikta veidmainystė.
O, ‘tau’ ar ‘sau’,yra nors vienas praeities didžiūnas, kuris nekenkė Lietuvai? Pavardink.
Keistas klausimas, bet kaip dažnai mes siekdami gėrio, kalbame apie blogį, bet tekalba su mumis beribis ir belaikis švytėjimas, prieš kurį suklumpa protas, bet glaudžiasi prie tos šviesos širdis.
nieko sau
„Netikėtas Lietuvos ir Rusijos ekspertų sutarimas: Cvirka nebuvo tik rašytojas”
– delfi.lt/news/daily/lithuania/netiketas-lietuvos-ir-rusijos-ekspertu-sutarimas-cvirka-nebuvo-tik-rasytojas.d?id=83877401