
Paskutinis ilgasis vasaros savaitgalis kviečia veikliam poilsiui gamtoje. Tačiau atidžiai neįvertinus savo galimybių smagios pramogos ir vaikams, ir suaugusiems gali pasibaigti skaudžiomis nelaimėmis – net 70 nuošimčių susižeidimų įvyksta leidžiant laisvalaikį.
Šią vasarą vienas iš ne gyvybės draudimo bendrovių jau užfiksavo daugiau kaip 340 nelaimingų atsitikimų, pasibaigusių gydytojo kabinete. Daugiau nei du trečdaliai susižeidimų buvo patirtos poilsiaujant – veiklų laisvalaikį mėgstantys žmonės susižaloja maudydamiesi vandens telkiniuose, žaisdami komandinius žaidimus, važinėdami dviračiu ar riedučiais.
„Dažniausiai patiriami susižeidimai – raiščių ar kelio sąnario patempimai ir plyšimai, pirštų, riešo kaulų lūžiai, minkštųjų audinių sužalojimai. Poilsiautojai, gamtoje nevengiantys alkoholinių gėrimų, dažnai nesaugiai elgiasi su ugnimi. Dėl to padaugėja odos nudegimo atvejų“, – vardija bendrovės žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
Pasak jo, sužeidimų neišvengia ir laisvalaikį namuose leidžiantys gyventojai – apie 20 nuošimčių nelaimingų atsitikimų įvyksta atliekant remonto ar kitus darbus. Jų metu gyventojai patiria pirštų ar netgi šonkaulių lūžius, raiščių patempimus, plyšimus ar akių sužeidimas.
Vis dėlto, kaip rodo draudimo bendrovės sukaupta statistika, daugiausia vasarą susižeidžia vaikai – jie veiklesni, judresni ir kur kas mažiau atsargūs nei suaugusieji.
„Vasarą vaikų susižeidimų skaičius išauga beveik dvigubai. Todėl tėvai dažnai pasirenka apdrausti vaikus nuo nelaimingų atsitikimų vasaros atostogų ar vasaros stovyklų laikotarpiui. Atžalai patyrus traumą vidutinė draudimo išmoka svyruoja nuo 100 iki 200 eurų“, – skaičiuoja M. Balinskas.
Norintiems sumažinti susižeidimų tikimybę veikliai poilsiaujant draudimo žinovas pataria įsidėmėti keletą patarimų. Važinėjant dviračiu ar riedučiais užkirsti kelią sužeidimams padeda šalmai ir specialios apsaugos, dėvimos ant kelių, alkūnių ar delnų. Vietoje poilsio gamtoje nusprendus susitvarkyti buitį, taip pat rekomenduojama tinkamai pasiruošti: pasirūpinti darbo apranga ir apsaugos priemonėmis, tokiomis kaip specialios pirštinės ar apsauginiai akiniai. Taip pat – atsargiai elgtis su darbo įrankiais.
Tikra tiesa, jog poilsiaujant ir aktyviai leidžiant laisvalaikį reikėtų prisiminti tiek dėvėti apsaugas, tiek tinkamą aprangą. Tuomet traumų tikimybė tikrai gerokai sumažėtų.