Rugpjūčio 2-osios popietė į paskutinę kelionę buvo palydėtas etnologas, medicinos antropologas Rolandas Petkevičius.
Urna su Velionio palaikais iš Vilniaus buvo palydėta į Švenčionių rajone, Labanoro girios širdyje, įsikūrusį Januliškio kaimą.
Skambant senoms protėvių giesmėms dalis Velionio pelenų buvo išplukdyta Peršokšnos upelio vandenų tėkmėmis, o urna su palaikais atgulė mažose Januliškio kapinėse. Aplink naujai supiltą kapo kauburėlį susibūrusių Velionio giminių, draugų ir bendražygių akyse tvinksėjo ašaros. Sunku buvo susitaikyti su netektimi. Artimieji neteko mylimo sunaus, brolio, trijų vaikų tėvo… o Lietuva prarado – jauną, talentingą, kupiną kūrybinių jėgų ir sumanymų tautinės kultūros tyrėją.
R. Petkevičius po sunkios ligos mirė būdamas 40 metų liepos 30 d. Vilniuje.
Prie kapo buvo perskaitytas gražus ir jaudinantis Rolando tėvo šviesiam sūnaus atminimui skirtas eilėraštis:
pagarba Rolandui, užuojauta artimiesiems
Paprastos gražios Pagoniškos laidotuvės.
Tešviečia jam Per-Kūno Kara-Lystė.