Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Lietuvių persekiojimas tarpukary Lydos krašte

Kazys Misius. Šv. Kazimiero draugijos skyriai, skaityklos, vaikų darželiai (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 152–186). Ištraukos:

Viena įtakingiausių lietuvių organizacijų okupuoto Vilniaus krašto kaimuose buvo Lietuvių Šv. Kazimiero draugija jaunimui auklėti ir globoti. Tokios tautiškai katalikiškos draugijos idėja kilo kun. Nikodemui Raštučiui. Jo pasiūlymui pritarė kunigai Petras Kraujalis, Jonas Skruodys, Vincentas Taškūnas ir Vincas Zajančkauskas. Dar 1922 metų pradžioje parengiamas Šv. Kazimiero draugijos įstatų projektas. Manyta, kad šv. Kazimiero vardas ne tik pabrėš organizacijos katalikišką kryptį, bet ir sumažins pretekstų prie draugijos kibti valdžios pareigūnams. Tikėtasi draugiją įsteigti jubiliejiniais 1922 šv. Kazimiero metais. Deja, įteikus įstatus, po dviejų mėnesių gaunamas atsakymas, kad draugija neregistruojama. Tais pačiais metais įstatai perredaguojami ir jau steigėjų vėl įteikiami valdžiai. Steigėjais pasirašė mokytojas Konstantinas Aleksa, gydytojai Veronika Alseikienė, Julija Biliūnienė ir E. Stragaitė bei kun. Juozapas Vaičiūnas. Po devynių mėnesių vėl gautas neigiamas atsakymas. Tada kreipiamasi į Vidaus reikalų ministeriją. Į ją steigėjams irgi teko ne kartą nuvykti. Pagaliau 1925 metų spalio mėn. draugiją leidžiama steigti.

Įstatai numatė, kad Šv. Kazimiero draugija gali steigti ir įvairias mokyklas. Per savo gyvavimo laiką draugijai pavyko gauti leidimą vienai mokyklai Vaičiuliškėje, Suvalkų aps.

Balčininkėliai, kaimas Benekainių vls., 5 km. į pietvakarius nuo Benekainių. Atlikus visus formalumus, steigiamasis susirinkimas turėjo įvykti 1929.11.10. Išvakarėse atėjo Benekainių policininkas ir susirinkimą uždraudė. Skyrius įsikūrė 1930.02.07. Gudėjančiame Balčininkėlių kaime lietuvius ėmė žadinti 1929 metais čia atvykęs „Ryto“ mokytojas Stasys Kazėnas. Jis suorganizavo Šv. Kazimiero draugijos skyrių, pradėjo mokyti jaunimą lietuviškų dainų. „Ryto“ mokyklai šiame kaime valdžia leidimo nedavė. 1932 metais bemokant vaikus, užklupo policija. Mokytojas ir 25 besimokančių vaikų tėvai nubausti piniginėmis baudomis. 1934.05.20 į Balčininkėlius atvykę trys policininkai ėmė gąsdinti skyriaus valdybą. Visiems grasino didelėmis baudomis arba 3 mėn. kalėjimo. Įsakė sudėti į maišą bibliotekėlės knygas ir išmesti. Skyrius faktiškai nustojo veikęs.

Bieliūnai, kaimas Rodūnios vls., 4 km į šiaurės vakarus nuo Nočios. 1927.07.11 Bieliūnų kaimo gyventojai prašė įsteigti skyrių, o po 20 dienų įvyko steigiamasis susirinkimas. Įsirašė 38 nariai. 1925–1933 metais (su pertraukomis) Bieliūnuose veikė „Ryto“ mokykla. 1931 metais valdžiai nebepatvirtinus „Ryto“ mokytojo, dalis gyventojų prašė lietuviškos mokyklos ir neleido savo vaikų į lenkiškąją. Už tai po keliasdešimt dienų sėdėjo kalėjime šie bieliūniškiai: Edvardas Jakubauskas, Raulas Jatkevičius, Augustas Milkevičius ir Mikas Radzevičius.

Biliai, kaimas Dieveniškių vls., 3 km į pietvakarius nuo Kauleliškių. Steigiamasis susirinkimas įvyko 1927.03.17. Jau per jį ėmė kibti policija, reikalaudama įstatų ir dar nežinia ko. Skyriui veikti neleido. Kadangi Šv. Kazimiero draugijos vietos skyriaus valdybos pirmininko V. Maselio namuose buvo „Ryto“ mokykla, jis iki 1931 metų sumokėjo 80 auksinų baudų ir atsėdėjo 9 dienas arešto už tariamą netvarką, nors šiame ir aplinkiniuose kaimuose buvo vienas pavyzdingiausių ūkininkų. 1932.12.05 V. Maselis už tariamą netvarką kieme vėl nubaudžiamas 10 dienų arešto, o už leidimą savo namuose gyventi „Ryto“ skaityklos vedėjui N. Jasiulioniui jam dar paskiriama 20 auksinų bauda. V. Maselis vadovavo ir Bilių ūkio rateliui. 1933.02.07 policija iš jo atėmė visą ūkio ratelio dokumentaciją, asmeninius užrašus. 1936-aisiais, palyginti su kitais, V. Maselis apdedamas trigubai didesniu mokesčiu už žemę. 1936.05.23 policija paėmė visas Šv. Kazimiero draugijos Bilių skyriaus bibliotekėlės knygas bei kitą turtą ir uždraudė šios organizacijos veiklą.

Cesliukiškės, kaimas Varenavo vls., 5 km į šiaurės rytus nuo Varenavo. 1929.11.13 policija kategoriškai uždraudė instruktoriui A. Baliuliui Cesliukiškėse lietuviškai skaityti paskaitą, nors jis turėjo Lydos aps. viršininko leidimą. 1930 metais Cesliukiškėse suaugusieji ir jaunimas kalbėjo lietuviškai, o vaikai – jau gudiškai, nors mokėjo ir tėvų kalbą. Nuo 1935.11.10 J. Steponavičiaus namuose veikė ir „Ryto“ skaitykla, kuri uždaryta 1936.05.10. Skaityklos vedėja Dominika Kulišaitė išvykti neskubėjo. 1936.08.04 pas J. Steponavičių atėjo du policininkai ir pareikalavo, kad išvarytų buvusią skaityklos vedėją. Policija iš J. Steponavičiaus atėmė lietuvišką kalendorių ir pasiūlė įsigyti lenkišką.

Čeglikai, kaimas Benekainių vls., 5 km į pietryčius nuo Butrimonių. Fanatizuoti, nacionalistiškai auklėjami lenkų šauliai prieš Čeglikų lietuvius ne kartą naudojo smurtą. 1935 metų rudenį šiame sodžiuje užpuolamos lietuviškos vestuvės, dar kartą išdaužomi „Ryto“ skaityklos langai. Tiesa, 1935.09.18 teismas mušeikas nubaudė, tačiau teroras prieš lietuvius ir „Ryto“ skaityklą nesiliovė. 1936.03.19 iš gretimo Drabišiūnų kaimo į Čeglikų „Ryto“ skaityklą atėjo 8 lenkų šauliai, kurių keturių pavardės Džiugas, Kvietinis, Radzevičius ir Vaicekavičius. „Svečiai“ buvo apsiginklavę lazdomis ir akmenimis. Apie 21 val. jie ėmė poškinti langus, sudaužė lempą, norėjo sumušti skaityklos vedėją Justiną Garbauską, tačiau jam pavyko ištrūkti ir pabėgti. Lenkų šauliai ne tik išdaužė visus stiklus, bet ir sulaužė 3 langų rėmus, sunaikino patefoną, plokšteles, išvertė etažerę su knygomis. 1936.04.09 skyriaus veikla sustabdoma, 1936.06.03 jis panaikintas.

Dainava, kaimas Varenavo vls., 5 km į šiaurės rytus nuo Varenavo. 1935 metais dainaviškis Mykolas Klimašauskas norėjo savo vaikus leisti į Vilniaus lietuvių gimnaziją, tačiau iš Varenavo valsčiaus negavo pažymos, kad yra lietuvis.

Didieji Kužiai, kaimas Benekainių vls., 4 km į rytus nuo Butrimonių. 1932.12.15 į Didžiuosius Kužius atvyko Benekainių policijos nuovados viršininkas Liudvikas Rejentas, perkeltas iš Rodūnios, kur pasižymėjo ypač aršiu ir brutaliu lietuvių persekiojimu. Jis, radęs darželyje susirinkusius vaikučius, surašė protokolą apie nelegalią mokyklą. Taip pat atėmė iš A. Kisielytės Šv. Kazimiero draugijos įgaliojimą dirbti darželio vedėja ir paskelbė darželį uždarąs. 1933.01.10 A. Kisielytei skiriama administracinė 100 auksinų bauda. Darželio vedėja kreipėsi į teismą. 1933.01.27 Lydos aps. viršininkas oficialiai pranešė draugijos centro valdybai, kad darželis Kužiuose neleidžiamas. Tada vietoj darželio formaliai atidaroma vieša Šv. Kazimiero draugijos skaitykla, į kurią ir toliau rinkdavosi vaikai. Jie buvo mokomi lietuviškų poterių, giesmių, dainelių, eilėraštukų, žaidimų, rankdarbių. Policija persekiojo ne tik darželį, bet ir [Šv. Kazimiero draugijos] vietos skyrių. 1933.05.18 atvykusiam instruktoriui A. Butrimui, turinčiam leidimą skaityti paskaitą, policija Didžiuosiuose Kužiuose neleido sukviesti susirinkimo.

1933 metų vasarą darželį lankė 30 vaikų, iš jų 20 mokyklinio amžiaus. Be to, A. Kisielytė ruošė 5 vaikučius pirmajai komunijai. Jai 1933 metų liepos mėn. būnant Vilniuje, vietos mokytoja tų vaikų tėvus prigąsdino įvairiomis baudomis. Lenkė mokytoja nuvedė vaikus Butrimonių bažnyčion ir privertė juos pirmąją išpažintį atlikti lenkiškai.

1934.01.14 Vinco Ivaškos namuose įvyko viešas vakaras. Vaidinta trijų veiksmų pjesė „Verpėja po kryžiumi“. Policija neleido kitos programos dalies – dainų. Vietos mokytoja, norėdama atitraukti nuo lietuviško vakaro jaunimą, tuo pat metu surengė triukšmingą pasilinksminimą.

Druskininkai (Senieji), kaimas Rodūnios vls., prie Ditvos, 8 km į pietryčius nuo Pelesos. 1931 metais kaime nebeleista veikti lietuviškai „Ryto“ mokyklai. Tėvai prašė lietuviškos mokyklos ir nenorėjo leisti savo vaikų į lenkišką Paditvio mokyklą. 1931 metų pabaigoje 15 auksinų bauda arba 5 dienomis arešto už vaikų neleidimą į valdinę mokyklą nubaudžiami šie asmenys: Jurgis Greževičius, Antanas Ivoška, Adomas Maciulevičius, Kazys Meciūnas, Jonas Šimelionis.

Dubiniai, kaimas Rodūnios vls., 7 km į pietus nuo Rodūnios. 1930 metais vietoj „Ryto“ mokyklos Dubiniuose atidaroma valdinė. 1931 metų balandžio mėn. už vaikų neleidimą į lenkišką mokyklą Jonas Baužys nubaudžiamas 45, Jonas doda – 25, Juzė Kauzaitė – 10 dienų arešto. Pirmieji du – [Šv. Kazimiero draugijos] skyriaus valdybos nariai. Už tą patį „nusikaltimą“ po 9 dienas arešto atsėdėjo šie dubiniečiai: Jonas Andrukonis, Petras Doda, Rožė Geležinienė, Rožė Jezukevičienė, Motiejus Ladišius, Motiejus ir Stasys Nasoliai, Andrius Ruselevičius. Skyriaus valdybos nariai buvo baudžiami ir kitaip. Štai 1932 metų pradžioje policija surašo protokolus Jonui Baužiui ir Jonui Dodai, kad kieme vaikšto višta, prie šulinio nėra kibiro, ir skiria administracines baudas. 1932 metais jaunimas sekmadieniais rinkdavosi pas Juozą Baužį mokytis dainų. Už tai policija jam iškėlė bylą. 1932 metais skyrius negaudavo leidimų vaidinimams. Iš prašančių leidimo vaidinti Lydos aps. valdžia tyčiodavosi gana išradingai. Referentui nepakakdavo nuorodos, kada ir kur pjesė cenzūruota. Jis pareikalaudavo pjesės su cenzoriaus parašu. Kai toks veikalėlis pristatomas, pareikalauja jį išversti į lenkų kalbą. Be to, reikalauja pristatyti valsčiaus valdybos pažymą, kad patalpos tinka vaidinimui.

Kargaudai, kaimas Rodūnios vls., 5 km į pietvakarius nuo Rodūnios. Lietuviška sąmonė čia buvo gana tvirta. Nuo 1908 metų Kargauduose beveik nuolat veikė lietuviška daraktorinė mokykla. Niekas jos neskundė caro valdžiai. 1914 metais įsisteigė lietuvių „Ryto“ švietimo draugijos Kargaudų skyrius. Todėl 1928 metais visi 29 skyriaus nariai mokėjo lietuviškai skaityti. Skyriaus ataskaitose nurodoma, kad Kargaudų kazimieriečių veiklai trukdė ne tik policija, bet ir Rodūnios klebonas, dažnai iš bažnyčios sakyklos skleidęs šovinistines, antilietuviškas nuotaikas. Rodūnios klebonas visaip šmeižė pačią Šv. Kazimiero draugiją, o įsisteigusius jos skyrius vadino komunistų lizdais. Todėl nenuostabu, kad 1928 metų kovo mėn. policija suėmė ir uždarė į Lydos kalėjimą septynis kargaudiškius, trys iš kurių buvo skyriaus valdybos nariai: V. Stračinskas (pirmininkas), V. Mikša (pirmininko pavaduotojas), Juozas Bielaziūnas (kasininkas). 1929 metų pradžioje policija vėl suėmė aštuonis šio skyriaus narius ir juos žiauriai mušė. Tarp suimtųjų buvo ir valdybos pirmininkas V. Mikša. Pastovus policijos dėmesys, bausmės, grasinimai, slaptieji agentai suskaldė lietuvišką, daug liaudies dainų mokantį Kargaudų jaunimą. Net buvęs valdybos pirmininkas V. Mikša nuo 1934 metų skyriaus veikloje nebedalyvavo.

Lapočiškės, kaimas Žirmūnų vls., 9 km į šiaurės rytus nuo Rodūnios, prie Aradnos (Ditvos intako). Šis 30 ūkininkų kaimas apie 1929 metus išsiskirstė viensėdžiais. Tada vietos jaunimas jau teikė pirmenybę gudų kalbai, o tėvai vaikų nebemokė lietuviškai. 1932 metų rugpjūčio mėn. Šv. Kazimiero draugija Lapočiškėse atidarė vaikų darželį. Skaityklai gautos 123 knygos, kurių žmonės neėmė, nes nemokėjo lietuviškai skaityti. Knygas ir periodiką skaitykloje garsiai skaitydavo vedėja. Jaunimas ne viską suprasdavo, tačiau ėmė stengtis kalbėti lietuviškai. Į skaityklą ateidavo žmonių ir iš kaimyninių Paaradnės, Puodžių, Sališkių kaimų. 1933.07.13 čia įvyko pirmasis viešas vaidinimas, parodyta pantomima, skaityti monologai, mažieji deklamavo eiles. O tik prieš vienerius metus jaunimas lietuviškai beveik nekalbėjo. Skyrius, darželis ir skaitykla uždrausti 1936.04.10.

Liubartai, kaimas Benekainių vls., 8 km į pietvakarius nuo Benekainių. 1934.07.04 apgudėjusio Liubartų kaimo gyventojai prašė draugijos įsteigti skyrių ir skaityklą. Skyriaus steigiamasis susirinkimas įvyko 1934.09.09. Kaimo seniūnas Jonas Ulevičius dar su dviem asmenimis mėgino susirinkimą sutrukdyti, tačiau žmonės jų neišsigando. 1935.09.19 skyriaus pirmininkui A. Zujevičiui policija surašė protokolą neva už nešvarumus, o po dešimties dienų – už netinkamą šulinį ir paskyrė 2 auksinų baudą. 1935.10.22 už tai, kad neleido sūnaus į lenkišką mokyklą, A. Zujevičius nubaudžiamas 6 auksinų bauda. Mokytoja lenkė keikė A. Zujevičių, plūdo lietuviųs ir Lietuvą. Ši pedagogė draudė vaikams lankytis skaitykloje, skaityklos kieme neleisdavo žaisti net kamuoliuku. Skaityklai kenkė kaimo seniūnas J. Ulevičius. 1935.12.24 jis net mėgino sutrukdyti kazimieriečių surengtas bendras Kūčias: svaidė į duris akmenis, lėkė skųsti Benekainių policijai. Kai V. Steckaitė su jaunimu dainuodavo liaudies dainas, tuoj atsirasdavo seniūnas ir begėdiškai plūsdavosi, trukdydavo ne tik dainuoti, bet ir lietuviškai kalbėti.

Skyrius ir skaitykla likviduoti 1936.06.03. Uždarytos skaityklos vedėja V. Steckaitė išvykti iš Liubartų neskubėjo. Už tai buvo persekiojama. 1936.07.05 V. Steckaitei, grįžtančiai iš Benekainių, kelią pastojo mokytojos vyras Burnosas ir, grasindamas revolveriu, puolė. V. Steckaitė bandė bėgti, bet po grasinimo nušauti sustojo. Užpuolikas, spjaudydamas į merginą, rėkė: „Von iš Liubartų, tu agitatorka, šoviniste! Tu sugadinai jaunimą ir vaikus. Dabar jie mano žmonos nebeklauso. Von į Kauną! Jei jūs, lietuviai, neturite kur pasidėti, tai lipkite karvei ant nugaros…“ Neaišku, kuo visa tai būtų baigęsi, jeigu ne iš miško grįžtantys uogautojai. Pamatęs žmones, mokytojos vyras pasišalino. Tos pačios dienos vakarą į V. Steckaitės kambarį piktadariai mėtė akmenis. Prie skaityklos V. Steckaitė įrengė gražų gėlių darželį, kuriuo gėrėjosi visas kaimas. Tos pačios liepos 5-osios naktį darželis ištrypiamas, gėlės išraunamos ir sunaikinamos. Taip pat sukarpyti kieme kaboję V. Steckaitės siūlai. 1936.07.14 pas buvusią skaityklos vedėją atvyko policininkai ir darė tris valandas trukusią kratą. Nieko neradę, policininkai reikalavo, kad ji kuo greičiau išvyktų iš Liubartų.

Padvarė, kaimas Žirmūnų vls., 3 km į vakarus nuo Bastūnų, šalia Asavos. 1931.08.02 policija neva už nešvarumus surašė protokolus Padvarės skyriaus valdybos nariams V. Ramonui ir A. Žukauskui. 1932 metais policija Padvarėje lankėsi vos ne kasdien. 1932.05.31 A. Bilkytė už vaikų darželį teismo nubaudžiama 100 auksinų bauda. 1932.10.28 į darželį atvyksta trys policininkai. Pamatę svečius, vaikučiai sprunka laukan. Policininkai juos vaiko apie namą ir aštuonis pagauna. Gąsdinami ir virkdomi kai kurie vaikučiai pro ašaras pasakė, kad auklėtoja mokė eilėraštukų iš knygos. Surašomas protokolas apie nelegalų mokymą.

Pelesa, kaimas Rodūnios vls., 1 km į pietus nuo Rodūnios. 1931 metais uždaroma „Ryto“ mokykla ir atidaroma valdinė. Netrukus atidaroma ir lenkiška skaitykla. 1932.04.23 naktį valdinė mokykla padegta. Taip mėginta atsikratyti lenkinimo židinio. 1933 metais lietuvių kalbos pamokos valdinėje mokykloje panaikinamos. 1933 metų rudenį už vaikų neleidimą į valdinę mokyklą 18 tėvų nubausta 2–5 auksinų baudomis.

Piliakalnis, kaimas Rodūnios vls., 3 km į pietryčius nuo Rodūnios. Kelios lietuviškai pagiedoti mėgindavusios šio sodžiaus merginos būdavo išjuokiamos ir persekiojamos, iš jų visaip tyčiotasi. Valdžiai dalį jaunimo pavyko patraukti į savo pusę. Piliakalnio valdinėje mokykloje lietuvių kalbos pamokų nebūdavo. 1933 metų rudenį mokytojas griežtai drausdavo mokiniams net tarpusavyje kalbėtis lietuviškai.

Plikiai, kaimas Žirmūnų vls., 7 km į vakarus nuo Žirmūnų, 8 km į pietryčius nuo Rodūnios. 1936.05.15 policija paėmė visą skyriaus dokumentaciją, bibliotekėlės knygas ir pareiškė, kad kazimieriečių veikla uždraudžiama. Oficialiai skyrius panaikintas tiktai 1937.02.11. Plikių kazimieriečiai, panaikinus skyrių, rankų nenuleido. Jaunimas sportavo. 1937.03.05 pas kaimo sporto entuziastą J. Ringevičių policija padarė kratą. Tardyti buvusi „Ryto“ skaityklos vedėja M. Zabielaitė ir kazimieriečiai, buvę skyriaus valdybos nariai. 1937 metais plikiečiai padarė cementinį kryžių ir kol kas jį laikė M. Sabienės kluone. 1937.11.28 į Plikius atvykusi policija čia jį ir aptiko. Policija įtarė, kad kryžiaus darymą organizavo M. Zabielaitė, todėl ją keikė pačiais nešvankiausiais žodžiais. Daugumai buvusių Šv. Kazimiero draugijos narių neva už įvairią netvarką paskiriamos administracinės baudos. 1937.12.08 pas M. Zabielaitę 6 val. trukusią kratą darė ne tik policininkai, bet ir saugumo pareigūnai. Per kratą pas B. Gruzdį rado aukojusių kryžiui 8 asmenų sąrašą. Jie visi naktį buvo tardomi. Apie 4 val. nakties vėl atvyko pas M. Zabielaitę, kurią kartu su šeimininke Juzefa Kasparavičiene tardė dvi valandas.

Ramaškonys, kaimas Varenavo vls., 5 km į vakarus nuo Varenavo. 1934.05.04 Ramaškonių skyrius kaime pastatė 7 m aukščio kryžių. Po savaitės, gegužės 12 d., piktadariai kryžių nupjovė, supjaustė į 5 dalis ir išmėtė įvairiose vietose. 1934.09.16 į Ramaškonis atvyko du policininkai ir skyriaus valdybos nariams surašė protokolus už priešgaisrinių kablių neturėjimą. Tokių įrankių kaime niekas neturėjo. Už tai Juozas, Justinas ir Simas Vaišniai, Bernardas ir Kazys Valinčiai nubaudžiami baudomis – po 60 auksinų. Nubaustieji buvo neturtingi. Pavyzdžiui, Justinas Vaišnys turėjo 4,5 ha žemės, o šeimoje buvo aštuoni nariai. Žmonės prašė nepagrįstas baudas panaikinti. Prašymas atmetamas. 1934.12.07 policininkai iš minėtų nubaustųjų už nesumokėtas baudas rinko daiktus, drabužius, avalynę, baldus ir kt. Policija pareiškė, kad baudų nebūtų, jei žmonės nesitelktų į lietuviškas organizacijas. Policijai imant iš Justino Vaišnio audeklus, visa šeima su ašaromis akyse prašė juos palikti. Nepavykus išprašyti, sūnus Antanas Vaišnys mėgino audeklo neduoti. Policininkas jam durtuvu sužeidė ranką. Pas skyriaus bibliotekėlės laikytoją S. Vaišnį padaroma krata. Iš jo paimama spinta ir kit daiktai. Kią dieną areštuoti ir tardyti 6 asmenys. Jiems iškelta byla už pasipriešinimą policijai.

Smilginiai (Senieji), kaimas Rodūnios vls., 5 km į pietus nuo Rodūnios. Nors visi šio didelio kaimo gyventojai mokėjo lietuviškai, tačiau jaunimas jau nebemėgo tėvų dainų. Kaimas gudėjo. Panaikinus 1923–1925 metais veikusią „Ryto“ mokyklą, žmonės dar kurį laiką priešinosi nutautinimui. Pavyzdžiui, 1930 metais kai kurie žmonės neleido vaikų į lenkišką mokyklą. Baudos, antilietuviška Rodūnios kunigų propaganda žmones greit palaužė. 1931 metais kaime jau veikė lenkų jaunimo ratelis. Kazimieriečių skyrius neveikė nieko.

Stanišiai, kaimas Benekainių vls., 8 km į šiaurės rytus nuo Varenavo, Žižmos dešinėje pusėje. 1933.10.23 išdaužomi visi Stanišių „Ryto“ skaityklos langai. Pasyvaus vietos kazimieriečių skyriaus nariai irgi buvo visaip persekiojami. Policininkai į Stanišius atvykdavo su skyriaus narių sąrašais. 1933.10.27–30 policija už tariamą netvarką surašė 6 protokolus vietos kazimieriečiams. Kaimo seniūnui liepė įkalbėti žmones atsisakyti „Ryto“ skaityklos. Už tai žadėjo sunaikinti protokolus. Įkalbėti nepasisekus, visi nubausti baudomis – po 3 auksinus ir dar 1,2 auksino administracinių išlaidų. 1934 metais kaimo gyventojai prašė draugijos atidaryti darželį. Rodos, dėl lėšų stokos prašymas nebuvo patenkintas. 1934 metais repetuota pjesė, tačiau vakarui leidimo negauta. 1934 metų pabaigoje, kalėdodamas Stanišiuose, Varenavo klebonas draudė jį sutinkantiems giedoti lietuviškai, nes jis tos kalbos nesuprantąs. 1936 metų balandžio mėn. uždarant „Ryto“ skaityklą, policija atėmė ir 156 kazimieriečių bibliotekėlės knygas.

Tusamonys, kaimas Varenavo vls., 7 km į šiaurės rytus nuo Varenavo. Kaimo gyventojų prašymu apie 1933 metų rugsėjo mėn. pradėjo veikti vaikų darželis. Vedėja paskiriama A. Mackevičiūtė. Vakarais darželyje veikdavo skaitykla. Valdinės mokyklos mokytoja draudė mokiniams lankytis skaitykloje. Kai A. Mackevičiūtė-Utkevičienė eidavo pro mokyklą, vaikai su ja sveikindavosi lietuviškai. Tai išgirdusi, mokytoja isteriškai rėkdavo ir mokinius mušdavo. 1934.02.02 už nelegalų mokymą A. Mackevičiūtė nubaudžiama 100 auksinų administracine bauda arba 14 dienų arešto. Darželį lankydavo apie 17–20 vaikų. 1934 metais negauta leidimo viešam vakarui. 1934.06.12, apie pusiaunaktį, ant miegančios darželio vedėjos lovos pabiro stiklai. Langai išdaužyti su visais rėmais. 1934.12.01 skaityklos langai išdaužomi antrąkart. 1935 metais Lydos aps. namų savininkai, pas kuriuos veikdavo darželis ar skaitykla, būdavo apdedami dideliais papildomais mokesčiais. Tusamonys irgi nebuvo išimtis.

Vigonys, kaimas Rodūnios vls., 3 km į pietus nuo Rodūnios. Norėdami išlikti lietuviai, Vigonių gyventojai prašė lietuviškos mokyklos, nenorėjo leisti vaikų į lenkiškąją. Už vaikų neleidimą į valdinę mokyklą 7 tėvai atsėdėjo po 2–6 dienas arešto. Skyriaus pirmininkas V. Kanevičius, J. Ramanauskas ir kiti sumokėjo baudas. Vigoniškiai dėl lietuviškos mokyklos 1931 metų pradžioje raštu kreipėsi net į maršalą Juzefą Pilsudskį. Deja, susilaukė naujų baudų. 1931 metų liepos mėn. 4 asmenys, tarp kurių buvo ir V. Kanevičius, už vaikų neleidimą į lenkišką mokyklą sumokėjo 8–13 auksinų baudas, R. Skilandienė atsėdėjo 3 dienas arešto. Kitiems piniginių baudų pakeisti areštu neleista. 1931.07.18 atvykęs sekvestratorius aprašė nubaustųjų vigoniškių avis ir kiaules. Nuo 1931 metų skyrius nebegaudavo leidimų lietuviškiems vakarams. Vigonyse gyveno mokytojas Vincas Dailidka, kuris nelegaliai mokė vaikus. Todėl 1931.12.01 policija „mokyklą“ – D. Selilos pirkią – užantspaudavo. Antspauduojantis policininkas sumušė šeimininko žmoną. D. Selila su šeima beveik metus laiko turėjo gyventi dūminėje pirkioje. Dėl namo užantspaudavimo jis kreipėsi į įvairias teismo isntancijas. Tiktai 1932.11.21 Vilniaus apeliacinis teismas D. Selilos pirkios užantspaudavimą panaikino.

Priedas

Du iškalbingi lenkinimo padarinių pavyzdžiai iš Reginos Merkienės straipsnio „Paribio žmogaus kalendoriniai papročiai“ (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 351).

Bronislava Sinicka, g. 1917 m. Konvališkių k., gyv. Stanišių k., Benekainių apyl. (už 6 km). Lietuviškai žmonės kalbėjo Bieliancų k. Tėvai ir pati kalbėjo „poprostu“. Tėvai save laikė lenkais. Kai ištekėjo už lietuvio, visa šeima (ir ji pati) rašėsi lietuviais. Apie 1960 m., keičiant pasus, jai užrašė lenkų tautybę. Viena duktė baigė technikumą Buivydiškėse. Lietuvoje išsiėmė pasą, kuriame buvo nurodyta lietuvių tautybė. 1946 m. gimusi duktė pase pažymėta lenke, 1960 m. gimęs sūnus – baltarusiu.

Bronė Mikšys, g. 1923 m. Kargaudų k. Vyresnioji duktė, kuri augo draugėj, moka lietuviškai. Lenkų okupacijos metais vaikai mokėsi lenkiškoje mokykloje ir „nuėjo ant gudiško liežuvio“, sugudėjo. Kol buvo gyvi dieveris ir vyras, tol buvo lietuviai, o „dabar nacionalnastis permaišė, įrašyta – lenkai“. Taip rašosi vaikai, nes nenorėjo rašytis rusais.