Iš Juodabalės draustinio balinių vėžlių dėčių paimti jaunikliai, peržiemoję Kauno zoologijos sode, sugrįžo į gimtąsias vietas Dzūkijoje. Į pelkėjančius vandens telkinius paleisti vėžliukai iškart nėrė ieškoti maisto. Nykstančių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje balinių vėžlių didžiausia populiacija aptinkama Dzūkijoje – spėjama, kad jų čia gyvena nuo 400 iki 500.
Gamtosaugininkai trejus metus iš balinių vėžlių dėčių renka kiaušinius, patelių užkastus nesaugiose vietose – ant pamiškių keliukų, arimuose, toli nuo vandens telkinių.
Birželio pradžioje vėžlio patelė eina dėti kiaušinių, juos užkasa žemėje ir palieka, rudenį rugsėjo, spalio mėnesį jie būna išsiritę.
Juodabalės herpetologinis draustinis – viena iš nedaugelio vietų, kuriose aptinkamos balinio vėžlio (Emys orbicularis) paskutinės vertingiausios buveinės. Draustinyje saugomi vandens telkiniai, kuriuose baliniai vėžliai nuolat gyvena ir žiemoja, bei pastovios jų kiaušinių dėjimo vietos.
1992 m. Juodabalės draustinis tapo Metelių regioninio parko dalimi ir gavo parko draustinio statusą.
Nuo 1997 m. Juodabalės ir Kučiuliškės draustiniuose atkuriami išdžiūvę bei kasami nauji vandens telkiniai, tvarkomos vėžlių kiaušinių dėjimo vietos. 2005–2009 metais vykdant tarptautinį balinių vėžlių apsaugos projektą šiuose draustiniuse bei Bestraigiškės ir Petroškų miškuose atkurta virš 50 kūdrų, šienaujama ir ganoma virš 20 ha šlaitų su kiaušinių dėjimo vietomis.