Kėdainių rajone esantys Josvainiai, pasimokę iš Šiaulių rajone esančių Naisių, ėmėsi jau prieš kelis metus organizuoti šventes be alkoholio. Jų iniciatyvos neliko nepastebėtos. Josvainiai, kartu su dešimčia kitų, tapo 2016-ųjų mažąja Lietuvos kultūros sostine. Birželio 24-26 d. josvainiškiai švenčia savo miestelio gimtadienį. Mintimis apie Josvainius dalijasi iš čia kilę kraštiečiai.
Kultūra – pamatas dabarčiai ir ateičiai
Josvainių bendruomenės centro pirmininkė Danguolė Raudeliūnienė:
Labai džiaugiuosi, kad esame pakviesti dalyvauti mažųjų kultūros sostinių judėjime. 2016 m. Josvainių miestelis tapo mažąja Lietuvos kultūros sostine. Pradėtos kultūrinės veiklos turės tęstinumą, prisidės naujų projektinių renginių, susitikimų, akcijų. Išskirtinumas yra tai, kad visur vyraus vientisumas – Josvainių miestelio istorijos akcentai ir blaivybės tema. Balandžio mėnesį minėjome tremtinio, Šaulių sąjungos nario, Josvainių mokyklos direktoriaus Vlado Balsio 130-ąsias gimimo metines. Gegužės mėnesį vyko ,,Atminties“ parko, kuriame palaidoti Josvainių krašto partizanai atidarymas. Birželio 24–26 d. švęsime Josvainių miestelio gimtadienį. Rugpjūčio mėnesį vyks pleneras ir parodos atidarymas, skirtas naiviojo meno atstovės Marytės Mastaitienės 20-osioms mirties metinėms. Rugpjūčio mėnesį planuojama tradicinė ,,Giesmių šventė“, kuri Josvainiuose buvo organizuojama jau prieš 84 m. Rugsėjo mėnesį pakviesime tuos, kuriems įdomi Josvainių bendruomenės istorija. Gruodžio mėnesį – baigiamasis padėkos vakaras su ,,Sostinės vario“ kvintetu ir Zita Kelmickaite. Renginiai, organizuojami 2016 m. su MLKS logotipu, bus be alkoholio, nemokami.
Visą išsamią darbotvarkę galėsite rasti ČIA. www.kedainiusavivaldybe.lt (renginiai rajone), www.josvainiusostine2016.lt, www.kedainiumuge.lt , www.josvainiukultura.lt
Mintys apie Josvainių miestelį ir josvainiečius
Aktorė, TV laidų vedėja Violeta Mičiulienė:
Josvainiai – miestelis, pro kurį važiuojant negali nesustoti, jau nekalbant apie draugus, kurie ten gyvena ir yra iš jo kilę. Nebuvau sutikusi tokių savo krašto patriotų. Josvainiai jiems – šventa ir nediskutuotina tema. Pirmosios daržovės ir vaisiai ant mano stalo irgi perkami tik Josvainiuose, nors ir tenka išsukti iš kelio. Josvainiai – saugiausias miestelis, nes tik jame buvau pagauta viršijusi greitį. Sąžiningai susimokėjusi baudą pagalvojau: „Aš vis tiek Josvainių neaplenksiu, nes… traukia pro juos pravažiuoti.“
TV laidų vedėjas, Kėdainių senamiesčio choro vadovas Arnas Švilpauskas:
Esu tikras josvainietis ir savo krašto patriotas. Čia prasidėjo mano kultūrinio darbo pradžia. Didžiuojuosi šiuo istoriškai turtingu miesteliu, jo neišpasakytu grožiu ir aukšto lygio kultūriniais renginiais. Turim ką papasakoti ir ką parodyti! Apsilankykite! Mūsų namuose svečiai tampa draugais!
Dainininkė Justė Arlauskaitė-Jazzu:
Lietuvos viduryje esančiame Josvainių miestelyje gyvena mano geras bičiulis. Dažnai apsilankau ir kasmet stebiuosi, kaip miestelis gražėja, keičia savo veidą. Labiausiai mane žavi didinga bažnyčia ir miestelio gyventojų kultūra. Kviečiu aplankyti, susipažinti su garbinga Josvainių istorija ir šauniais žmonėmis, kuriančiais miestelio ateitį!
Kėdainietė, žurnalistė, TV3 žinių vedėja Renata Šakalytė:
Jei norite pamatyti, kas yra grožis – užsukite į Josvainių miestelį. Jus pasitiks ne tik tvarkingos, akį traukiančios – lyg iš paveiksliukų – sodybos, įspūdinga ir didinga bažnyčia, ramybe alsuojančios Šušvės pakrantės, bet ir labai šilti, draugiški, paprasti žmonės, kurie ir miestelio istoriją papasakos, ir agurkais su šviežiu medum pavaišins.
Aktorė Sandra Daukšaitė Petrulėnė:
Esu ir visada buvau su Josvainiais ir josvainiečiais. Čia mokiausi, suradau puikių draugų. Kai tik galiu, su šeima atvykstu pas artimuosius, dalyvauju šventėse. Džiugu, kad Josvainių miestelis tapo mažąja Lietuvos kultūros sostine.
Menotyrininkė, ,,Mados akademijos“ ambasadorė Ieva Raudeliūnaitė:
Kiek žinau, esu penktos kartos josvainietė. Visada norėjau, kad Josvainių miestelis būtų išskirtinai gražus įvairiomis prasmėmis, t. y. vertybėmis, žmonėmis, kultūra, gamta. Manau, kad mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardo Josvainių bendruomenė nusipelnė.
Nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“ kurėno kapitonas, Jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius:
Josvainiai man pirmiausia – vaikystės ir paauglystės miestelis, jo apylinkėse mano giminės šaknys ir daugybė šakų šakelių ir ataugų. Gyvenimas pavertė mane miestiečiu, tačiau geriausiai jaučiuosi parvažiavęs namo į Josvainius. Studijuodamas istoriją ir dirbdamas archyvuose deduosi į atskirą aplanką kiekvieną naują žinią apie miestelio praeitį. Man Josvainiai – masyvi raudonplytė bažnyčia, Šušvės skardžiai (vadinome juos raudonkalniais), plačios lygios pievos ir dirvonai iki miškų horizonte…
Josvainių miestelio istorija
Josvainių miestelis įsikūręs kairiajame Šušvės krante, prie Kėdainių–Cinkiškių kelio. Spėjama, kad XIV a. Josvainiuose būta pilies, kurią ne kartą puolė kryžiuočiai. Nuo 1384 m. kryžiuočių kronikose Josvainiai vadinami Gesy, Jesy, Joswaide. Prie dvaro, kuriame buvo koplyčia, spirito varykla, ėmė augti Josvainių miestelis, jame kūrėsi amatininkai, apsigyveno žydų. 1590 m. klebono M. Kobylinskio rūpesčiu čia pastatyta medinė bažnyčia. 1593 m. Josvainiuose būta 113 namų. 1699 m. miestelis buvo prilygintas kitiems LDK miestams. Dažnai keitėsi Josvainių savininkai: miestelis priklausė LDK didikams Sapiegoms, Masalskiams, Chodkevičiams ir kt. 1792 m. miesteliui buvo suteikta savivalda – Magdeburgo teisės ir herbas. 1812 m. miestelį labai siaubė prancūzų ir rusų kariuomenės. 1852 m. Josvainiuose įkurta parapinė mokykla. Carinės Rusijos valdymo laikais Josvainiai buvo valsčiaus centras. 1863 m. įvyko sukilimas, miestelio apylinkėse veikė sukilėlių dalinys. Aktyviai lietuviškas knygas platino josvainietis knygnešys Aleksandras Kaščiukas.
1899 m. pagal architekto F. Vyganovskio projektą pradėta statyti nauja mūrinė Josvainių Visų Šventųjų bažnyčia, užbaigta 1907 m. Bažnyčia – neogotikinė, kryžminio plano, dvibokštė. Josvainių gyventojai aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje: prieš Pirmąjį pasaulinį karą miestelyje įkurtas kooperatyvas „Šušvė“, Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, 1910 m. išleistas iliustruotas kalendorius ir įkurta vaistinė, o 1913 m. surengtas pirmasis viešas lietuviškas vaidinimas. Veikė ūkio ratelis ir ūkio bankas, vartotojų bendrovė, Šaulių sąjunga, Tautininkų ir Pavasarininkų organizacijos. 1918 m. įkurtas lietuviškas Josvainių parapijos komitetas. Pirmoji lietuviška Josvainių savivaldybė rėmė beturčius, gyventojų apsaugai įkūrė 5 asmenų vietos miliciją, steigė mokyklas, uždraudė pardavinėti degtinę. 1919 m. buvo sudaryta valsčiaus valdyba ir taryba.
Tarpukario metais Josvainiai buvo valsčiaus centras. Veikė valsčiaus savivaldybė, paštas, keramikos dirbtuvės, girininkija, policijos nuovada, pradinė mokykla, senelių prieglauda, smulkaus kredito draugija „Šušvė“, kooperatyvas, dvi lentpjūvės, du malūnai, pieninė, kalkių degykla, gyveno nemažai amatininkų. Sovietų ir vokiečių okupacijos metais nemažai miestelio gyventojų buvo ištremti, sunaikinta žydų bendruomenė. Po Antrojo pasaulinio karo Josvainių apylinkėse vyko atkakli partizaninė kova. Sovietmečiu miestelis buvo apylinkės ir kolūkio centras. Nuo 1995 m. – Josvainių seniūnijos centras. 2006 m. patvirtintas dabartinis Josvainių herbas, 2010 m. iškelta Josvainių miestelio vėliava. 2016 m. tapo mažaja Lietuvos kultūros sostine.
