Sekmadienis, 22 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Švietimas

KTU absolventės sėkmės istorija: po studijų universitete – darbas Europos Komisijoje

www.alkas.lt
2016-06-22 14:30:48
265
PERŽIŪROS
1
KTU absolventės sėkmės istorija: po studijų universitete – darbas Europos Komisijoje

KTU absolventė Inga Lukoševičiūtė | asmeninė nuotr.

KTU absolventė Inga Lukoševičiūtė | asmeninė nuotr.
KTU absolventė Inga Lukoševičiūtė | asmeninė nuotr.

„Geras vertimas yra toks, kurio skaitytojas nejaučia, kad tai vertimas. Geras vertimas – audinys, o ne kratinys. Ir tokį audinį gali išausti tik tas, kuris jaučia savo kalbą, jos ritmą ir logiką, geba žongliruoti žodžiais. Sakoma, kad geras vertėjas – tai geras skaitytojas ir geras rašytojas, o kartais ir geras detektyvas“, – teigė Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventė Inga Lukoševičiūtė, po studijų jau dešimtmetį sėkmingai dirbanti Europos Komisijos Vertimo raštu generaliniame direktorate.

Baigusi KTU Verslo administravimo bakalauro, Europos integracijos bei vadybos magistrantūros ir Technikos kalbos vertimo diplomines studijas profesionali vertėja savo karjeros sėkmę atrado Liuksemburge. Visuomenė neretai mano, jog norint būti vertėju užtenka tik šiek tiek mokėti kalbą ir turėti po ranka žodyną. I. Lukoševičiūtės manymu, tokia idėja yra mitas, nes vertimas yra mokslas, turintis savo teoriją ir praktiką – jų neišmanant gerų rezultatų pasiekti sunku.

Nors I. Lukoševičiūtės studijų metais Technikos kalbos vertimas buvo tik vienmetės profesinės studijos, šiandien jos išaugusios į ketverių metų bakalauro studijų programą. KTU absolventė noriai sutiko pasidalyti mintimis apie vertėjo darbo specifiką, savo karjeros istoriją ir šioje srityje atsiveriančias perspektyvas.

– Visuomenėje susiformavusi nuomonė, jog vertėjo profesija nėra sudėtinga. Kaip yra iš tikrųjų?

– Neretai žmonėms atrodo, kad pakanka pramokti kalbos, turėti žodyną ir jau galima versti. Tai mitas. Europos Sąjungoje yra 24 oficialiosios kalbos ir svarbiausi dokumentai verčiami į jas visas. Nors vis daugiau dokumentų originalų parengiama anglų kalba, vertimo kalbų derinių yra ne vienas šimtas. Visi mano kolegos moka bent tris kalbas, neretas gali versti ir iš daugiau.

Vertimas yra mokslas, turintis savo teoriją ir praktiką. Jų neišmanant gerų rezultatų pasiekti sunku. Tai, kad užtenka mokėti užsienio kalbą ir jau gali būti vertėjas – dar vienas mitas. Ne mažiau svarbu puikiai mokėti gimtąją kalbą. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos institucijų vertėjai dokumentus paprastai verčia tik į gimtąją kalbą.

– Papasakokite, kuo įdomus vertėjo darbas?

– Sakoma, kad vertimas tai tarnystė dviem ponams: rašytojui (užsakovui) bei jo tekstui ir skaitytojui. Kita vertus, tai pati kūrybiškiausia pasaulyje tarnystė, nes tenka laviruoti, kad būtų patenkinti abu ponai: nenukrypti nuo originalo teksto minties, bet drauge rasti tokių raiškos priemonių, kad vertimą suprastų ir priimtų skaitytojas.

Verčiant Europos įstatymus tikslumas ir originalo laikymasis yra svarbiau nei vertimo grožis. Kita vertus, verčiant laisvesnius dokumentus – pranešimus spaudai, interneto tekstus, reklamines knygeles – galima atleisti vadžias, leisti „plunksnai“ įsibėgėti.

Dažnai sulaukiu klausimo, ar būti vertėja nenuobodu. Juk vienintelis tavo kompanionas ištisas dienas tėra kompiuteris. Galiu drąsiai atsakyti, kad tikrai ne visi vertėjai yra vienišiai ar intravertai, o ir pats darbas įvairiapusiškas: užvakar verčiau komunikatą ES tarptautinių ryšių tema, vakar – reglamentą dėl importuojamo amonio nitrato, šįryt – pranešimą apie Europos sporto savaitę, o dabar laukia ilgas ir svarbus dokumentas, susijęs su europine pirštų atspaudų sistema. Tokia įvairovė yra ir iššūkis, ir malonumas, nes kur dar gausi tokį postūmį gilintis į tiek sričių, susipažinti su tiek temų, sužinoti tiek daug naujų dalykų.

Vertejai | Pri.org nuotr.
Vertejai | Pri.org nuotr.

– Dirbate Liuksemburge, Europos Komisijoje. Kaip vertinate tokią patirtį?

– Europos Sąjungos institucijų vertėjui tenka gilintis į sudėtingus techninius ar teisinius tekstus, gerai išmanyti kontekstą ir politines aplinkybes, spręsti terminologijos problemas, ieškoti sąvokų, kurių iki šiol lietuvių kalboje nebuvo, taigi, išversti tai, kas neišverčiama. Be to, teisės aktai yra susiję vieni su kitais, todėl būtina užtikrinti jų nuoseklumą. Nuolat tenka derintis prie anksčiau išverstų dokumentų formuluočių ar terminijos.

Taigi, pirmiausia ES institucijų vertėjas turi būti be galo kruopštus, atidus ir atsakingas. Juk jo darbo rezultatas tampa Lietuvos teisės dalimi. Kūrybiškumas, smalsumas ir platus akiratis šioje profesijoje irgi praverčia. Lietuvių europinė administracinė kalba dar jaunutė, tad per pirmąjį Lietuvos narystės ES dešimtmetį vertėjams dažnai tekdavo pasijusti pionieriais, novatoriais, atradėjais ir išradėjais. Viskas kūrėsi tiesiog mūsų akyse, mokėmės iš savo klaidų ir vieni iš kitų. Tai buvo neįkainojama patirtis.

– Į ką turėtų atkreipti dėmesį studentai, norintys tapti gerais vertėjais?

– Pirmiausia reikia tvirto ryšio su gimtąja kalba. Reikia su ja mokėti elgtis taip, lyg būtum rimto orkestro smuikininkas, o lietuvių kalba – puikiai sustyguotas smuikas. Taip, kad galėtum išgauti subtiliausias natas, atspalvius, niuansus. Ne taip svarbu, ką studijuojate – fiziką, verslą, kalbas ar vertimą. Bet kokią konkrečią sritį išmanantys vertėjai yra labai vertinami, jei moka daugiau užsienio kalbų ir sugeba valdyti gimtosios kalbos žodį.

Iš patirties galiu pasakyti, kad dažniausiai vertimo arimuose klumpama ne dėl užsienio kalbos nemokėjimo, o dėl gimtosios kalbos spragų. Geras vertimas yra toks, kurio skaitytojas mano skaitąs originalų tekstą. Geras vertimas – audinys, o ne kratinys, o tokį audinį gali išausti tik tas, kuris jaučia savo kalbą, jos ritmą ir logiką, geba žongliruoti žodžiais. Sakoma, kad geras vertėjas – tai geras skaitytojas ir geras rašytojas, o kartais – ir geras detektyvas.

– Kaip manote, kuo svarbus užsienio kalbos mokėjimas? Kokių užsienio kalbų mokytis turėtų mokiniai ir studentai, kuriems sekasi kalbos?

– Nesimokyti užsienio kalbų sau gali leisti tik anglakalbiai, nes jų kalba ir taip dominuoja pasaulyje. Bet ir iš jų neretai pasišaipoma, kad nesugeba nei vienos užsienio kalbos pramokti. Europos Sąjunga per savo švietimo ir kultūros programas siekia, kad kiekvienas pilietis, be gimtosios, mokėtų dar dvi užsienio kalbas. Sakyčiau, lietuviai šioje srityje yra gana pažangūs: senoji karta neretai moka rusų ir lenkų, jaunimas – anglų ir dar papildomą užsienio kalbą.

Jeigu žmogus neturi konkretaus su kalbomis susijusio tikslo ir nesiekia užimti konkrečios rinkos nišos, kokių kalbų mokytis, dažniausiai padiktuoja pats likimas. Gal kurią nors kalbą laikote artima dėl asmeninių ar profesinių priežasčių? Mokėdami ispanų susišnekėsite trečdalyje pasaulio. Kinų – ateities verslo kalba. Turite bičiulių Suomijoje? Tai proga pramokti suomiškai. Domina Japonijos kultūra? Įsigykite japonų kalbos vadovėlį. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad smagiausia kalbos mokytis tada, kai gali iš karto tas žinias pritaikyti: skaityti, bendrauti, brūkštelti laišką ar pažiūrėti filmą.

– Ko galėtumėte palinkėti studentams, kurie studijuoja ar nori studijuoti Technikos kalbos vertimą?

– Kai studijavau KTU, Technikos kalbos vertimas buvo vienmetės profesinės studijos, į jas buvo priimami įvairių specialybių bakalauro studijų absolventai. Tik vienas kitas buvo studijavęs humanitarinius mokslus, daugiausia buvo įvairiausių techninių fakultetų absolventų. Tai puikus derinys, nes iš bakalauro studijų atsinešus specialybės žinių krepšelį lengviau mokytis ir tos srities vertimo. Dabartinės keturmetės studijos gerokai išsamesnės, taigi ir absolventų pasirengimas gerokai platesnis.

Studentams linkiu jau studijų metais paragauti vertėjo duonos, kad ir koks menkas būtų atlygis (mano pirmasis užmokestis buvo 4 litai už puslapį). Tada ne tik mokytis bus lengviau, bet ir baigus studijas bus lengviau rasti vietą darbo rinkoje.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Gintaras says:
    prieš 8 metai

    Kompetentingi vertėjai – džiaugsmas verslams. Plečiu įmonės veiklą kitose šalyse, tai, patikėkite, tenka susidurti su kalbiniais iššūkiais. Tuos kalbos barjerus padeda suskaldyti Lingvobalt vertėjų komanda, kuriai esu be galo dėkingas. Dirba šauniai, greitai ir pigiai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Kęstutis K.Urba apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Naivus klausimas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • RRT: siuntiniai augina pašto rinką, tačiau siuntų iš Kinijos mažėja
  • Ne tik rauginti kopūstai: šios dvi daržovės gali tapti nauju jūsų virtuvės atradimu
  • Kai svetainės neįmanoma perskaityti: skaitmeninis prieinamumas liečia kiekvieną iš mūsų
  • Kai termometrai leidžiasi prie nulio: kuo pakeisti įprastą arbatą ir kavą?

Kiti Straipsniai

Žmogus prie kompiuterio nagrinėja duomenų diagramas

Duomenų vis daugiau, bet ar tampame protingesni? Mokslininkas įspėja apie klaidingas išvadas

2026 11 21
Italų literatūros vertėja Rasa Di Paskualė su akiniais žvelgia į šoną

Italų literatūra Lietuvoje: nuo Dantės iki šiuolaikinių romanų

2026 11 10
Vertėjai Aurelija Bivainytė ir Stefanas Anbro Lietuvos nacionalinės bibliotekos renginio iliustracijoje

Lietuvių ir danų literatūrą jungia du vertėjai

2026 11 07
Mėlyna pirštine mūvima ranka laiko mažą perovskitinį saulės elementą

KTU mokslininkai kuria naujos kartos saulės elementus kosminiams palydovams

2026 10 29
Lietuvos jaunųjų ūkininkų atstovai su eurokomisaru Kristofu Hansenu Briuselyje

Europos jaunieji ūkininkai reikalauja permainų: Lietuvos atstovai įteikė rezoliuciją

2026 10 29
Terapinio sodo Kijeve takas tarp rudeninių medžių ir suoliukų

Lietuvių ir ukrainiečių sukurtas Terapinis sodas Kijeve pelnė Europos Komisijos apdovanojimą

2026 10 26
Mergina su kuprine žvelgia į ateities miestą ir simbolinius profesijų pasirinkimo kelius

Kaip pasirinkti profesiją, kurios dar nėra? Žinovai pataria jaunimui

2026 10 17
Hermanas Minkovskis 1909 m.

Kaune susirinko pasaulio matematikai – prisimintas čia gimęs Hermanas Minkovskis

2026 10 12
Optogenetikos iliustracija: moters smegenyse pavaizduoti neuronai, šviesos jungiklis ir šachmatų lenta

Nobelio premija už atradimą, leidžiantį šviesa valdyti smegenų neuronus

2026 10 11
Žemėlapis, rodantis Irkutsko sritį Rusijoje ir Šelechovą – galimą ligos židinio vietą

Rusijoje maras? Sibire – karantinas: mirė instituto darbuotoja, stebima beveik 200 žmonių

2026 10 05

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Kęstutis K.Urba apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Naivus klausimas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Kęstutis K.Urba apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
Kitas straipsnis
Žmogaus teisių komitetas nepritaria darbdavio teisei atleisti darbuotoją dėl jam pareikštų įtarimų

Žmogaus teisių komitetas nepritaria darbdavio teisei atleisti darbuotoją dėl jam pareikštų įtarimų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai