Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas šiandien pritarė Seimo nario Vytauto Antano Matulevičiaus pasiūlymui papildyti Darbo kodeksą nuostata, kuri įpareigotų darbdavius darbuotojų skatinimui skirti ne mažiau kaip 25 procentus gaunamo pelno.
„Esu dėkingas komiteto nariams, kurie suvokė, jog tai ne tik socialinio, bet ir elementaraus žmogiškojo teisingumo klausimas ir pripažino, kad ir toliau taikstantis su apgailėtinais atlyginimais, žmonės galutinai išsibėgios iš mūsų valstybės“, – teigia V. A. Matulevičius.
„Mažus atlyginimus šiandien moka ne tik tos įmonės, kurios objektyviai negali mokėti daugiau, bet ir didžiulius pelnus gaunančios bendrovės. Tai rodo, kad darbdaviai tiesiog naudojasi žmonių bejėgiškumu ir nesugebėjimu ginti savo gyvybinius interesus. Tie, kurie su tuo nesutinka, tiesiog emigruoja, o kiti ir toliau kenčia žeminančią padėtį, nors ir įneša savo svarų indėlį į bendromis pastangomis sukuriamą vertę. Savininkai nuo to tikrai nenukentės, nes jiems ir toliau atiteks trys ketvirtadaliai pelno. Bet užtai bus bent šiek tiek daugiau teisingumo ir papildomas stimulas likti savo Tėvynėje“, – sako Seimo narys.
Tiesa, Seimo komitetas nepritarė V. A. Matulevičiaus siūlymui, kad Darbo kodekse būtų numatyta, jog pelno dalis, skirta darbuotojų skatinimui, nebūtų apmokestinama pelno mokesčiu, ir rekomendavo šį klausimą spręsti keičiant mokestinius įstatymus.
Skeptikai sako, kad tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai ir Europos Sąjungos įstatymams. Skelbiama, kad didėjanti alga neskatina didesnio produktyvumo.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vertinimu, toks siūlymas iš esmės yra bandymas įstatyminiais reikalavimais reguliuoti atlyginimų nustatymą, kas nėra priimtina laisvos rinkos ekonomikos šalyse.
„Darbo užmokesčio dydis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas. Darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo jo darbo patirties, kvalifikacijos, kompetencijos, įgūdžių, išsilavinimo ir kt.
Šis pasiūlymas gali duoti ne teigiamą, o atvirkščiai – neigiamą – rezultatą ir skatinti įmones mažinti pelną. Atkreiptinas dėmesys, kad mokestinė našta šiems „25 procentams pelno“ stipriai išaugtų, t.y. būtų apmokestinama ne tik pelno mokesčiu (15 proc.), bet išmokant darbuotojams apmokestinama gyventojų pajamų (15 proc.) bei socialinio draudimo (40 proc.) mokesčiais“, – rašoma pranešime.
LPK atkreipia dėmesį, kad siekiant skatinti darbuotojus vertėtų galvoti apie visai kitokį modelį – socialinių iniciatyvų skatinimą. LPK jau nuo 2008 m. siūlo priimti Gyventojų pajamų mokesčio, Privalomojo sveikatos draudimo, Valstybinio socialinio draudimo, Pelno mokesčio įstatymų pataisas, kurios motyvuotų tiek darbdavius, tiek darbuotojus per palankias mokestines lengvatas, ir leistų darbdaviams 25 proc. įmonės darbo užmokesčio fondo skirti darbuotojo sveikatinimo, sporto ir poilsio, maitinimo ir vežiojimo, kompetencijos ugdymo, darbo aplinkos gerinimo, šeimų gerovės tobulinimo, pagalbos apsirūpinant būstu, pensijos kaupimo, gyvybės draudimo, sveikatos draudimo ir kitoms kolektyvinėje sutartyje ar susitarime numatytoms paslaugoms.
