
Ministro pirmininko patarėja, LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus pavaduotoja Auksė Kontrimienė 2016-06-08, prieš po dienos vyksiantį Seimo posėdį, kuriame turėjo būti svarstoma rezoliucija dėl LKP pasmerkimo, išplatino rašinį, pavadintą Lietuvos nekomunistai, vienykimės! (15 min.lt, Čikagos aidas, Kontrimienė.lt, Kauno diena, feisbukas, LSDP Vilnius.lt), kuriame davė aiškų signalą LSDP frakcijai bei buvusiems LKP nariams Seime nebalsuoti už tokią rezoliuciją. Komunistinės kilmės LSDP, pasižyminti senąja partine drausme, signalui pakluso, juolab, kad jis sukėlė nostalgiją šūkiui „Visų šalių proletarai, vienykitės!“, pakluso ir kitose frakcijose išsibarstę buvę komunistai bei „bevardžiai“ komunistai. LKP smerkiančią rezoliuciją 2016-06-09 Seimo posėdis balsų dauguma atmetė, taigi ši partija šiame Seime nebuvo pripažinta nusikalstama ir šalies gyventojų genocido vykdytoja.
Už Seimo nario Audroniaus Ažubalio pateiktą projektą buvo 37 Seimo nariai, prieš – 24, susilaikė 33. Už balsavo opozicinės TS-LKD ir LS frakcijos, taip pat keli Seimo narių Mišrios grupės nariai, visi kiti buvo prieš arba susilaikė.
LSDP pirmininko pavaduotoja ir Ministro pirmininko patarėja agitaciniame savo rašinėlyje bei posėdyje pasisakę LSDP frakcijos nariai priekaištavę, kad neva konservatoriai pasiūlė rezoliuciją, siekdami sau palankesnės padėties prieš Seimo rinkimus, sako netiesą gryną.
Rezoliucija Seimui buvo pateikta iškart po konferencijos „Lietuvos gyventojų sovietinio genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas“, vykusios 2015 m. gegužės 22 d. LR Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Šioje Konferencijoje dalyvavo ir už rezoliuciją balsavo Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nariai, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, asociacijos (26 organizacijos) ir Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos bei ne privilegijuotųjų kėdėse, o sovietiniuose gulaguose kentėjusiųjų atstovai (315 asm.).
Tai daugiau nei dukart viršijantis Seimo narių skaičių atstovai, vienijantys represijas patyrusiųjų balsus, todėl jinai gyvuos ir be Seimo malonės, o Seimo sprendimas tepasilieka pelnytai užmarščiai.
Gera tai, kad iš tikrųjų įvyko akivaizdus liudijimas, koks gyvastingas išliko komunistinis raugas, koks tas garsinamas LKP atsiskyrimas nuo SSKP tebuvo tik be išpažinties, be atgailos ir be Tautos duoto išrišimo kosmetinis gestas, palikęs buvusiesiems kruvinos kilmės dėmę.
Ją nusiplauti viltis išlieka.
P.S.:
2015-05-22 Seimo Kovo 11-osios Akto salėje priimta rezoliucija
Sovietinės okupacijos sąlygomis, 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų aukščiausioji vadovybė pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Deklaraciją, kuria paskelbė, kad LLKS prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui, o „Komunistų partija kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam Lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, – nelaikoma teisine partija“.
1999 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą dėl LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos. Įstatymas nustatė šio dokumento statusą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje – pripažino jį kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės aktą.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas) 1991 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. I-1690 Lietuvos Komunistų partijos (LKP) veiklą Lietuvoje uždraudė, Vyriausybei pavedė pareikalauti iš Sovietų Sąjungos vyriausybės nedelsiant perduoti Lietuvai visą dokumentaciją ir archyvinę medžiagą, susijusią su LKP (SSKP) organizacijos veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje, įpareigojo Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą spręsti klausimą dėl teisinės atsakomybės asmenų, kurie veikdami LKP (SSKP) struktūrose organizavo ir vykdė veiksmus, nurodytus šiame nutarime.
Tačiau nei SSKP, nei jos padalinys LKP iki šiol neįvardintos ir nepasmerktos kaip lietuvių tautos genocido organizatorės ir vykdytojos teisiškai valstybiniu lygmeniu.
SSKP ir Vokietijos Reicho Nacionalsocialistų partija kartu pasidalino Europą ir pradėjo Antrąjį pasaulinį karą. Abiejų absoliučią valdžią turinčių totalitarinių partijų tikslas buvo pasaulio užkariavimas.
Iki Antrojo pasaulinio karo, jo metu ir po jo SSKP įvykdyti genocido, karo nusikaltimai, nusikaltimai žmoniškumui turi būti įvertinti ir pasmerkti aukščiausiu oficialiu tarptautiniu lygmeniu. SSKP privalo būti nuteista lygiai taip, kaip buvo nuteista Nacionalsocialistų partija.
LKP buvo sudedamoji ir integrali SSKP dalis, SSKP valios paklusni ir iniciatyvi reiškėja bei įgyvendintoja Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje.
Konferencija „Lietuvos gyventojų genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas“, atsižvelgdama į SSKP ir jos padalinio LKP nusikaltimų turinį, pobūdį ir mastą, remdamasi Konferencijos konstatuojama dalimi, nusprendė:
- įvardinti ir paskelbti SSKP ir jos padalinį Lietuvoje – LKP – nusikalstama represine organizacija 1940–41 ir 1944–91 metais, Lietuvos gyventojų genocido organizatore ir vykdytoja, tokią nusikalstamą veiklą pasmerkti (pareigybių sąrašas – priede);
- pakeisti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 99, 100, 104, 105, 106, 107,108, 114, 115, 118, 120, 122 straipsnių redakcijas ir nurodyti, kad už juose išvardintus nusikaltimus atsako ne tiktai Lietuvos Respublikos piliečiai, kiti fiziniai asmenys, bet ir juridiniai asmenys;
- kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimą Konferencijos sprendimą įteisinti Valstybės teisės aktu;
- Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei kreiptis į Europos Parlamentą dėl SSKP ir jos padalinio LKP, kaip tautų genocido organizatorių ir vykdytojų nusikalstamos veiklos politinio įvertinimo.
Prastas straipsnis.
Visų pirma reikia turėti omenyje, kad tokie atsiriaugėjimai būdingi konservatoriams, kuriems tai padeda sutelkti elektoratą. Bet konservatoriai tai kas – ar bent kartą jie sugebėjo suvadovauti šaliai taip, kad ekonomika bei gyventojų gerbūvis kiltų?
Nei karto.
Tuo labiau, kad uždraudė tada ne LKP, o TSKP padalinį, kas buvo logiška: negali svetimos valstybės organizacijos būti šalyje, kuri jau išėjo iš priklausomybės.
O ir komunistų (LKP) absoliuti dauguma buvo Kristaus tipo, t.y. nesavanaudiškumo pavyzdys, o blogų pavyzdžių ypatingai daug galime rasti tiek tarp konservatorių, tiek tarp subanditėjusių miškinių (skirkime juos nuo tikrųjų partizanų, kurių tikslas buvo laisva Lietuva, o ne savo skūra ir kurie savo rankų nesusitepė nekaltųjų krauju)., kurie vykdė terorą gyventojų atžvilgiu ir tai pripažino oficialiai ir t.t.
Komunistai – žulikai, melagiai, vagys. (Liaudies išmintis)
Pirmu komunistu (nesavanaudiškumo pavyzdžiu) yra laikomas Kristus.
Komunistai, pati baisiausia Pasaulio sekta. Kur jie valdo, visur ubagystė, teroras, priešų paieškos. Per visą istoriją nėra pavyzdžio, kad po komunistais žmonės būtų gyvenę bent jau vidutiniškai. Komunizmas be priešų ir melo egzistuoti negali.
Pirmą kartą komunistai apgavo dar mokykloje. Nuo pirmos klasės kabindami ateistinius makaronus, gąsdino bažnyčia,kurioje žmogus ,atseit žeminamas ir turi prieš kažką klauptis. Sekė pasakas,kad komunizmui paklūstantis osobius yra išdidus ir nepriklausomas, gyvena pakelta galva ir prieš nieką nesiklaupia. Tikėjimas gražia pasaka baigėsi ketvirtoje klasėje stojant į pionierių organizaciją. Tada turėjau prisiekt , kad aklai vykdysiu partijos nurodymus ir klūpodamas bučiavau raudoną vėliavą.
Nuo tada aš jais nebetikiu. Remiuosi tik senolių išmintimi, kuri byloja, kad kiaulės komunistai-žulikai, melagiai, vagys.
Per visą gyvenimą kiaulėmis komunistais netikėjau, viską ką liepė dariau atvirkščiai ir nė karto neapsirikau.
Visi tikintys komunistų paistalais paversti buka vaitojančia galvijų banda laukiančia gero caro, šviesios ateities, gerų laikų ir t. t.
Kiaulių komunistų tikėjimas moka tik žadėt laimingą rytojų, bet padoraus gyvenimo sukurti nesugeba. Pas juos gerai gyvena tik prasimušusi prie lovio gaujelė.
O tie tavo senoliai kuo buvo?
Žydšoviais?
Tuomet suprantama jų neapykanta.
Puikesnių komentarų dar nesu skaites. Šaunuolis Diedai. Linkiu sveikatos
Štai koks tas smetoninio gyvenimo “gerumas”:
1. smurtu nuvertė vakarietiško tipo demokratijos valdžią, žudė priešininkus, o kada reikėjo ginti Lietuvą, tada ją pametė likimo valiai;
2. štai ką rašė savo dienoraštyje iškilus partizanas kunigas Justinas Lelešius – Grafas:
” mes (tikrieji partizanai) pralaimėjome, nes mūsų nepalaikė visuomenės dauguma (95%, varguomenė, kuri smetonmečiu beveik neturėjo jokio turto), kuri prie sovietų gavo tai, ko neturėjo prie Smetonos, – normalų pragyvenimą”.
Tykras lytuvi, savo raudoskūrišką propagandą apie Smetonos laikų”varguomenę” varyk delfyje, ten karaliauja jūsų chebra.
Iki ateinant komunistams Lietuva buvo soti, lygiavertė Europos valstybė.žymiai turtingesnė už Suomiją ir Švediją, iš kurios tuo metu į Ameriką buvo emigravę ketvirtadalis gyventojų,
Komunistai Lietuvą pavertė ubagynu ir išžudė ketvirtį milijono lietuvių.
Jeigu miškiniai nebūtų turėję gyventojų paramos, būtų išgaudyti per vienus metus.
Į mišką išėjo, broliai, giminės, kaimynai, o ne kažkokie maskolių sugalvoti “banditai”
Tikrieji plėšikai buvo skrebai, kurių lietuviai neapkenčia iki šiol.
Tikrieji banditai buvo komunistai, be gailesčio žudę ir trėmę niekuo nekaltus žmones.
Komunistinės kiaulės apsimetę “tykrais lytuveis”klastoja Lietuvos istoriją
Soti ji nebuvo – 95% visuomenės buvo antiek bedaliai, kad neturėjo beveik jokio turto.
O ten – žodžiai partizano.
Ne bandito, kas yra tavo herojus.
Puikus komentaras, pagarba! Et, gaila, nėra kur “pliusą” paspaust. 🙂
Kažkur ne ten “nušoko” komentaras – maniškis buvo skirtas “Diedo” 2016 06 13 23:33 pasisakymui.
Baik svaigt ir neskiesk… prie sovietu gavo tai, ko neturejo… Cia apie nemokama pazintine kelione pas baltas meskas? Kudikius iskaitant… Kaip kam tai gal ir normalus gyvenimas, kaip kam? Tiems kurie vaziavo gyvuliniuose vagonuose kazin… Na bet tamstai gal kitaip atrodo.
Apei priesininku zudyma? Tai cia ka tokius? Keturis komunarus? Tu matai, visai pamirses buvau…. Tikrai kraugerys, ne kitaip. Vel tamstos tiesa…
Tai jau netgi ne raugas, o išrūgos, kurios turi specifinį dvoką. Visoje šioje situacijoje siūlau atkreipti dėmesį į keletą aspektų.
Lietuvos komunistų partija ir prieškariu (užsislaptinę) ir po karo buvo SSKP filialas. Teko skaityti, kad tada, kai Lietuva buvo okupuota sovietinės imperijos, Lietuvoje buvo rasta tik visai nedidelis skaičius komunistų. Iš minimų 200 KP narių buvo tik 40 lietuvių. Nežiūrint jų dažnai niekinio išsilavinimo, tačiau jie buvo susodinti į svarbius postus. Būdami juose šie talkino sovietinėms represijoms. Tame tarpe ir vežimams į Sibirą. Tik šiek tiek vėliau buvo atsiųstas 2000 “pastiprinimas” iš sojūzo.
Okupaciniais metais LSSR komunistų partijos kolaboruojantis filialas turėjo tik vietines teises ir galias, prižiūrint specialiam KGB 2-am skyriui. Visi kiti skyriai privalėjo paklusti LSSR KP vadovybės nurodymams. Verta pripažinti, kad LSSR KP atsiskyrimas nuo SSKP buvo svarbus žingsnis. Nors atsiskyrę komunistai siekė tik “suvereniteto suverenitete”, tačiau tuo metu tai buvo vis šis tas. Tad pasmerkiant komunistų partiją, kaip Lietuvos okupantę, o jos LSSR padalinį kaip kolaborantus, verta pripažinti, kad tarp “brazauskinių” ir “burokevičinių” buvo nemažas skirtumas.
LSSR komunistai Aukščiausioje taryboje nebeturėjo daugumos ir tai lėmė, kad buvo priimtas sprendimas siekti visiškos Lietuvos laisvės. Visa tai leidžia teigti, kad LSSR komunistų partija okupuotoje Lietuvoje buvo kolaboruojanti organizacija ir tai verta atitinkamai įvertinti. LSDP atstovai ir jų satelitai DP bei TT atstovai tam atkakliai priešinosi ir tai parodo, kokios šaknys juos vis dar vienija ir veikia.
Nemaišyk, vaike, pirmųjų okupacijos laikų su vėlesniais, pvz., chruščiovo – brežnevinio – pobrežneviniu, kuris jau buvo vadinamas tarybiniu.
Tada ir partijoje buvo visai kita liaudis.