Nors ligų kaltininkų dažniausiai ieškoma lauke, patalpose šiandienos žmogus praleidžia apie 90 % savo laiko. Neseniai atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad namų mikroklimatas veikia ne tik nuotaiką, bet ir sveikatą. Ką daryti, kad namai būtų ne tik gražūs, bet ir sveiki?
Praėjusių metų pabaigoje Berlyno Humboldto universiteto mokslininkų ir kompanijos „VELUX“ atlikta apklausa parodė, kad didelės dalies europiečių gyvenamosios aplinkos mikroklimatas netinkamas ir daro neigiamą įtaką tiek jų sveikatai, tiek ekonominiam produktyvumui. Remiantis tyrimu, nuostoliai visuomenei gali siekti milijardus eurų – prastas namų mikroklimatas neigiamai veikia gyvenimo kokybę, sukelia sveikatos problemų, o darbuotojų ligos atsiliepia ir verslo sėkmei.
Pavyzdžiui, 2013 m. vien tik Didžiojoje Britanijoje „prasirgta“ 27 milijonai darbo dienų, sukėlusių papildomų sunkumų versle ir viešajame sektoriuje.
Sveikų namų charakteristika
Tyrimo autoriai išskiria penkis veiksnius, kurie daro neigiamą įtaką gyvenamajai aplinkai ir mažina ekonominį produktyvumą: geros miego sąlygos, patalpų oro temperatūra, pakankamas dienos šviesos kiekis, grynas oras ir 40-50% siekiantis patalpų drėgmės lygis.
Remiantis tyrimu, 77 % europiečių, paklausti apie miego sąlygas per pastarąjį mėnesį nurodė, kad miegojo prastai ar labai prastai. Tuo tarpu daugiau nei pusė tų, kurie savo miegą įvertino teigiamai, gerai įvertino ir savo sveikatą bei energingumą. Prastas miegas daro įtaką produktyvumui, didina nelaimingų atsitikimų darbe riziką ir apsunkina sprendimų priėmimo procesą.
Apklausa taip pat parodė, kad net 82 % europiečių namuose praėjusią žiemą vienu ar kitu metu buvo per šalta, o 87 % pažymėjo, kad jų gyvenamojoje vietoje praėjusią vasarą vienu ar kitu metu buvo per karšta. Netinkama patalpų temperatūra gali būti varvančios nosies, skaudančios gerklės ir peršalimo ligų priežastimi.
Šviežias oras ir dienos šviesa namuose turi įtakos nuotaikai ir sveikatai
Beveik pusė (48 %) niekad patalpų nevėdinančių respondentų nurodė, kad nesijaučia energingi, teigiama minėto tyrimo ataskaitoje. Tuo tarpu net penktadalis 2-4 kartus per dieną langus praveriančių respondentų energijos trūkumu nesiskundžia.
Net 37 % Europos gyventojų skundžiasi ir šviesos, ir energijos trūkumu savo namuose. Dienos šviesa teigiamai veikia ne tik bendrą savijautą, bet ir sumažina nosies bei gerklės ligų riziką. Įrodyta, kad pakankamas dienos šviesos kiekis biure padidina darbuotojo produktyvumą 15 %.
Tuo tarpu tų, kurių namuose dėl netinkamos patalpų drėgmės „gyvena“ pelėsis, susiduria su 50 % didesne gerklės infekcijų rizika. Pelėsis gali atsirasti ne tik dėl nesandarių sienų, bet ir dėl kasdienės veiklos namuose. Pavyzdžiui, maisto gaminimo, namų valymo ir maudymosi po dušu, didinančių patalpų drėgmės lygį.
Kaip pagauti dienos šviesą?
Miego sąlygas galime pagerinti, kambario temperatūrą – sureguliuoti, patalpas – vėdinti ir stengtis palaikyti jų drėgmę, tačiau kaip į namus pritraukti daugiau dienos šviesos? Visų pirma, stenkitės patalpose, kuriose praleidžiate daugiausia laiko, suprojektuoti kuo daugiau langų (ir nepamirškite jų valyti!).
Jei gyvenate palėpėje, išeitimi gali tapti stoglangis. Natūrali dienos šviesa teigiamai veikia žmogaus sveikatą, bendrą savijautą ir energingumą, sukuria geresnes sąlygas augalams bei gyvūnams ir sumažina elektros energijos, reikalingos dirbtiniam apšvietimui, suvartojimą.
Apie tyrimą. Berlyno Humboldto universiteto mokslininkų tyrimas, inicijuotas kompanijos „VELUX“ , atliktas 2015 m. spalį. Jame dalyvavo 14 000 respondentų iš 14 Europos šalių, tokių kaip Austrija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Vokietija, Lenkija ir t.t.
