Ventos regioniniame parke Papilėje pradėti geologiniai tyrimai, kurių tikslas – įvertinti Papilės juros periodo atodangos šlaito stabilumą ir pasiruošti jos sutvirtinimo projektui. Juros periodas buvo prieš 200–150 milijonų metų, tuo metu mūsų planetoje gyveno dinozaurai.
Ventos upės šlaito viršuje buvo išgręžtas 31 m gylio gręžinys, kurį išgręžus paaiškėjo, kad kvartero nuogulų storis šioje vietoje – iki 8 m nuo žemės paviršiaus. Papilės atodangoje tokio masto geologinių tyrimų ir tokio gylio gręžinio iki šiol dar nebuvo.
Įdomu tai, kad 3,5 m gylyje įsiterpęs 20 cm storio triaso molio intarpas, t. y. į keliasdešimties tūkstančių metų amžiaus uolienas įsiterpė net 250 milijonų metų senumo molis. Kaip tai atsitiko, sunku pasakyti, greičiausiai ledynai slinkdami sujaukė ir sumaišė tokius skirtingus sluoksnius.
Nuo 8 metrų gylio prasideda jau juros periodo juodas molis, geltonai rudas smiltainis ir smulkus smėlis. Pakeltas kernas (t. y. išgręžtas cilindrinis uolienos stulpelis, iš kurio nustatomos jos savybės) aprašytas, bandiniai laboratoriniams tyrimams paimti iš reikalingų intervalų.
Gręžinio kernas bus pristatytas į Vievio kerno saugyklą, o po tyrimų perduotas į Ventos regioninio parko lankytojų centrą (Ventos 30a, Venta), kur jis bus eksponuojamas lankytojams.
Kiti, seklesni tyrimai atodangos šlaite ir papėdėje bus atliekami tam, kad būtų nustatyti atodangos gruntų geologinė sandara ir šlaitų pastovumas.
Nuošliauža šlaite virš atodangos pradėjo formuotis 2011 m pavasarį, dėl ko iškilo grėsmė lankymui. Per paskutinį pusmetį nuošliaužos gruntai šlaitu pasislinko apie 30 cm.
Nuodugniau ištyrus išgręžtas uolienas, tyrimų duomenys bus pristatyti visuomenei, taip pat jie padės geriau parengti atodangos sutvirtinimo ir atnaujinimo projektą.
Geologinius tyrimus užsakė Ventos regioninio parko direkcija.
