Aukštadvario regioniniame parke lizdą susirentė galingiausias paukštis – jūrinis erelis. Lizdui vietą paukščių karalius pasirinko tinkamai, mat šalia sruvena Verknės upė, aplankydama virtinę ežerėlių, pelkučių, tolėliau spindi Spindžiaus, Spindžiuko, Sienio, Verniejaus ežerai. Jūrinių erelių pora sėkmingai prasimaitina ir augina jauniklius.
Šis miškas patinka ir paukščiui „sanitarui“ – krankliui. Vos už 500 metrų kranklių pora augina savo jauniklius. Jų „būstas“ įrengtas taip pat aukštoje pušyje, medžio viršūnėje. Krankliai negali pakęsti jokio didesnio paukščio kaimynystės, jie nepaiso „autoritetų“, uoliai gina savo lizdo „oro erdvę“.
Kaip pasakojo Aukštadvario regioninio parko direkcijos vyr. ekologas Talvydas Špiliauskas, praeitą savaitę jam teko stebėti, kaip ereliui vos pakilus iš lizdo skrydžiui, greit „prisistatė“ abu krankliai.
Jie įkyriai kranksėdami skraidė virš erelio ar net taikėsi grybštelti savo ilgu snapu. Paukščių karaliui nepatiko toks agresyvus kranklių puldinėjimas, jis sukiojo galvą ir bandė galingu snapu prigriebti užpuoliką. Tačiau kranklys gerokai mažesnis ir vikresnis, stengiasi skristi aukščiau ir išvengti erelio snapo kirčių. Ereliui nusileidus į savo lizdą, krankliai nutolo savojo lizdo pusėn.
Ekologas tikisi, kad jūrinių erelių porai pavyks užauginti vieną ar du jauniklius. Liepos mėnesį jaunikliai turėtų pakilti pirmajam skrydžiui.
Kranklių agresyvus elgesys, ginant savo teritoriją, yra įprastas. Gubiškių miške krankliai neleidžia įsikurti labai retam ir baikščiam paukščiui – juodajam gandrui. Stebėta, kaip krankliai ore puldinėjo šį taikų paukštį, neleido jam skristi. Mergiškių miške juodieji gandrai taip pat kenčia nuo kranklių kaimynystės.
