Geologai apie Telšių kalvų kilmę

2016 m. Lietuvos kultūros sostinė – Telšiai – įsikūrusi ant septynių kalvų: Vilniaus–Zakso–Insulos–Malūnų–Žaliosios–Kiaulės–Bobės kalvų.

Telšiai (žem. Telšē) – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumoje, prie Masčio ežero ir Durbinio upelio, 69 km į vakarus nuo Šiaulių.Telšių gyvenvietė, kurią rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą 1450 m. paminėjo žemaičių seniūnas Jonas Kęsgailaitis, kūrėsi XIV ar XV a.  buvusioje kuršių genties teritorijoje; kai kurie tyrinėtojai su Telšiais bando sieti vienoje iš Vokiečių ordino kronikų ties 1317 m. paminėtą Talsa slėnį.

Pasak padavimų, Telšius įkūrė milžinas ar didvyris Džiugas (Telšys), lietuvių kovų su kryžiuočiais laikais esą gyvenęs ant netoli Telšių esančio Džiugo kalno.

Telšiams jų vardą greičiausiai bus davęs nedidelis Telšės upelis, kadaise įtekėjęs į Masčio ežerą dab. Laivų ir Telšės gatvių rajone.

Telšių miestas įsikūręs ant  šių 7 kalvų: Vilniaus, Zakso, Insulos, Malūnų, Žaliosios Kiaulės ir Bobės kalvos.

Šiuo metu ant Vilniaus kalvos stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (Šviesos g. 2, Telšiai), telšiškių vadinama mažąja bažnytėle. Ji įkurta 1536 m. karaliaus Žygimanto I. Sena medinė parapijos bažnytėlė ne kartą yra degusi ir perstatinėta.

Nuo Vilniaus kalvelės matosi Zakso kalva, dar kitaip vadinama Zakso kalnu.

Toliau stūkso aukščiausia Insulos kalva, ant kurios stovi sakraliniai objektai: Katedra, seminarija, vyskupų rūmai.

Šalia Insulos kalvos – Malūnų kalva. Ji taip vadinama, nes senais laikais čia stovėjo malūnas. Šiandien ant jos rasime šv. Mikalojaus cerkvę (Žalgirio g. 8). Tai – vienintelė kubizmo stiliaus cerkvė Lietuvoje.

Toliau – Žalioji kalva, ant kurios stovi Žemaičių muziejus „Alka“ (Muziejaus g. 31, Telšiai). Jis įkurtas 1932 m. žemaičių senovės mėgėjų draugijos ALKA. Šiuo metu tai garsus Žemaitijos muziejus sukaupęs daug vertingų eksponatų.

Kita – Kiaulės kalva, esanti Kosmonautų gatvėje.

Ir Bobės kalva ten, kur šiuo metu yra senosios kapinės.

O štai ką apie jas mums gali papasakoti reljefas ir jį sudarančios nuogulos.

Žiūrėdami į Telšių miesto apylinkių reljefą matome, kad Mastis telkšo įvairiai kalvotame ir banguotame pažemėjime. Reljefas ir kalvos jo paviršiuje aukštėja vakarų kryptimi ir Paragiai, Džiuginėnai, Siraičiai užkopę į kalvyną, kurio paviršius yra 160–180 m absoliučiajame aukštyje. Depresiją, kurioje įsikūrę Telšiai, suformavo Virvytės ledyninis liežuvis – vienas iš keleto, kuriems ištirpus Žemaičių aukštumos nuošlaitėse liko ledyno liežuvių glaciodepresijos.

Virvytės ledyno liežuvis tirpdamas supleišėjo, sutrūkinėjo – tapo „negyvu“, arba „mirusiu“ ledynu. Į plyšius ir ertmes ledyno tirpsmo vandenys priplovė įvairaus smėlio ir žvyro, kuris, ledui ištirpus liko kūpsoti įvairaus aukščio kalvų pavidalu. Tokios kalvos vadinamos keimais. Taigi, Vilniaus, Bobės ir Zakso kalvos – tai keimai. Kitos Telšių kalvos sudarytos daugiausia iš moreninio priesmėlio. Šios moreninės kalvos – tai ledyno pade susikaupusi nuotrupinė medžiaga, kuri, ledynui ištirpus, suformavo įvairaus aukščio morenines kalvas. Į vakarus nuo ežero 120–125 m absoliučiajame aukštyje plyti smėliu apklotos prieledyninių baseinų lygumos.

Vilniaus kalvos aukštis yra 20–22 m (matuojant nuo Vilniaus kelio), kalvos viršūnė yra 152 m absoliučiajame aukštyje.

Zakso kalvos aukštis – 10–12 m, jos viršūnės absoliutusis aukštis yra 139 m.

Insulos kalvos aukštis yra 10–12 m, jos paviršiaus abs.a yra 156 m.

Malūnų kalva yra 10–13 m aukščio, jos paviršius yra 155 m abs.a.

Žaliosios kalvos aukštis yra 10 m (nuo ežero pusės), jos paviršius yra 136 m virš jūros vandens lygio.

Kiaulės kalvos aukštis yra8–10 m, jos paviršius yra 138 m absoliučiajame aukštyje.

Bobės kalva yra aukščiausias Telšių kalnas, Jo aukštis yra 16–22 m. Kalva viršūnė iškilusi 162 m virš jūros vandens lygio (4,4a pav.)