Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimas: visi Lietuvoje laikomi šunys, katės ir šeškai privalo būti paženklinti mikroschemomis.
Nors šeimininkų, atvežančių į veterinarijos gydyklas savo augintinius įvesti mikroschemas, daugėja, tačiau taip pat daugėja ir išmetamų beglobių gyvūnų.
Kodėl augintinių ženklinimas nėra populiarus ir ką daryti, kad gatvėse mažėtų valkataujančių šunų ir kačių?
Apie tai Seime vykusioje spaudos konferencijoje diskutavo vienos didžiausių beglobių gyvūnų prieglaudos „SOS gyvūnai“ direktorė Ilona Reklaitytė-Mezenceva, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas, Seimo narys Kęstutis Daukšys.
Siekiant sumažinti beglobių gyvūnų skaičių, viena išeičių – atsisakyti priverstinio augintinių ženklinimo ir įgyvendinti gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos programą, kuri leistų padėti išvengti nepageidaujamo naujo gyvūnų prieaugio, nehumaniško jų atsikratymo bei apsaugotų gyventojų pinigines nuo papildomų išlaidų.
Nuo sausio 1-osios dienos, kada įsigaliojo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimas dėl visuotino gyvūnų ženklinimo, šiuo metu augintinių duomenų bazėje įregistruota daugiau nei 12 tūkstančių ženklintų kačių, šunų ir šeškų. Manoma, kad tai tėra vos 1 proc. šalyje esančių augintinių.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo V. Paulausko, mažesnėse gyvenvietėse, rajonų savivaldybėse šis procesas visiškai neįgauna pagreičio. Pavyzdžiui, Akmenės rajone įregistruoti vos 26 šunys, 4 katės. Ignalinos savivaldybėje – mikroschemomis suženklinta beveik 30 augintinių. Kiek geresnė padėtis miestuose, tačiau ir čia nėra proveržio.
„Kol kas šis įstatymas, kuris galioja nuo sausio 1-osios, veikia labai silpnai. Prireiktų dešimtmečio, kol suženklintume bent 80 proc. augintinių. Natūralu, kyla kausimų dėl korekcijų. Reikia sutarti, kad jos būtų aiškios, efektyvios. Mes labai palaikome sterilizacijos ir kastracijos programą, bet norėtume patikslinti, kad ji turėtų vadintis sterilizacijos, kastracijos ir ženklinimo programa. Tokiu atveju būtų visiems aišku. Tai turėtų būti valstybės programa“, – teigė V. Paulauskas.
Siūlo įstatymo pataisas
Balandžio viduryje Seimo nariai po pateikimo pritarė Darbo partijos frakcijos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma atsisakyti nuo sausio 1 d. įsigaliojusios nuostatos privalomai ženklinti visus šunis, kates ir šeškus. Šios iniciatyvos autorius teigia, kad jis nėra prieš augintinių ženklinimą, tačiau pasirinktas įgyvendinimo procesas – netinkamas.
„Manęs kartais klausia, kodėl šis įstatymas, kuris buvo priimtas, yra blogas? Jis nėra blogas, tik bėda, kad jis turi tam tikrų trūkumų, kuriuos reikia ištaisyti. Kitaip šis įstatymas neveiks. Pirmiausia reikėtų galvoti apie gyvūnų dauginimosi reguliavimą, mes tikrai sumažintume beglobių gyvūnų skaičių globos namuose ir vis rečiau matytume gatvėmis klaidžiojančius benamius šunis ir kates. Tai ypatingai svarbu kaimo vietovėse, kur daugelis vyresnio amžiaus žmonių turi po keletą augintinių. Pripažinkime, ten nepririšti gyvūnai lakstantys kiemuose – dažnas ir nieko nestebinantis vaizdas. Todėl siūlau įgyvendinti gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos programą, kuri tikrai padėtų išvengti nenorimų augintinių, nehumaniško jų atsikratymo bei apsaugotų gyventojų pinigines nuo papildomų išlaidų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo K. Daukšys.
Pasak parlamentaro, šiuo metu veterinarijų nustatytos kastracijos ar sterilizacijos kainos tiek šunims, tiek katėms prasideda nuo keliasdešimties eurų.
„Puikiai suprantu, kad žmonėms, kurie gauna nedideles pajamas, tokios išlaidos gyvūnams yra gana skausmingos. Reikia spręsti beglobių gyvūnų klausimą. Manau, šios įstatymo pataisos, kurias siūlome šioje Seimo pavasario sesijoje, yra veiksmingos. Galbūt jų įgyvendinimas būtų lėtesnis, bet pagrindinis tikslas ir rezultatas būtų pasiekiamas greičiau“, – tvirtino K. Daukšys.
Parlamentaras džiaugėsi, kad Seimas balandžio viduryje po pateikimo pritarė ir įstatymo projektui, kuriuo siūloma Vyriausybei pavesti parengti gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos programą bei numatyti lėšas jai įgyvendinti.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu iš esmės geras įstatymas neveikia. „Siūlau laikinai stabdyti visuotinį gyvūnų ženklinimo įstatymą, reiktų mikroschemomis ženklinti tik tuos gyvūnus, kurie įvežami ar išvežami iš Lietuvos bei pavojingomis laikomas šunų veisles. Numatoma, kad tą turėtų daryti ir šių gyvūnų veisėjai. Visiems kitiems būtų palikta teisė savanoriškai ženklinti savo augintinius. Vyriausybė paruoštų sterilizacijos ir kastracijos programą, kuri būtų remiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar valstybės lėšomis. Tokiu atveju būtų didesnis aiškumas ir mažesnis visuomenės pasipriešinimas“, – pridūrė K. Daukšys.
Tik augintinių ženklinimas – ne išeitis
Beglobių gyvūnų prieglaudos „SOS gyvūnai“ direktorė I. Reklaitytė-Mezenceva teigė, kad jos atstovaujama organizacija pasisako už gyvūnų visuotinį ženklinimą, tačiau tai turėtų būti atliekama kartu su gyvūnų sterilizacijos ir kastracijos programa.
„Kai paženklintas augintinis atkeliauja iki mūsų, mes jį galime patikrinti, lengvai rasti jo šeimininką. Deja, kol kas tokie atvejai – išimtis. Dažniausiai gyvūnai pas mus patenka nesuženklinti, nesužinome jų šeimininkų. Tad augintinių ženklinimas yra labai geras dalykas, bet tai turėtų veikti kartu su gyvūnų sterilizacijos ir kastracijos programa“, – kalbėjo „SOS gyvūnai“ direktorė I. Reklaitytė-Mezenceva.
Beglobiais gyvūnais daugiau nei dešimtmetį besirūpinanti prieglaudos vadovė teigė, kad daugelis žmonių dar nėra pasiruošę visuotiniam gyvūnų ženklinimui.
„Norėčiau, kad atkreiptume dėmesį į mažesnes pajamas gaunančius žmones, į senjorus, kuriems keliolikos eurų išlaidos gyvūnų ženklinimui yra nemenka suma. Kai kas galvoja, kad jei tai jo katinas ar šuo, tokiu atveju jis turi visą teisę neskiepyti, nekastruoti ar neženklinti tokio gyvūno“, – teigė I. Reklaitytė-Mezenceva.
Pasak jos, kitas labai svarbus dalykas – suženklinti augintiniai vis tiek gali susilaukti ateityje palikuonių, o neretai mažais gyvūnėliais atsikratoma brutaliais ir nehumaniškais metodais.
„Prieš keletą metų pasisakiau už gyvūnų ženklinimą, bet įsivaizdavau, kad šias išlaidas didžiąja dalimi kompensuos valstybė ir tai netaps beglobių gyvūnų prieglaudų galvos skausmu ir rūpesčiu. Mūsų prieglaudoje šiuo metu yra apie 150 augintinių, kuriuos turime skiepyti, sterilizuoti, kastruoti maitinti, gydyti ir galiausiai nuo sausio 1-osios suženklinti, o vien tai kainuoja po keliolika eurų. Tai nemaža pinigų suma. Jei būtų rasta galimybių gyvūnų ženklinimą ir kastravimą, sterilizavimą atlikti patiriant nedideles išlaidas, pasiektume kur kas geresnių rezultatų“, – tvirtino „SOS gyvūnai“ direktorė.
Pasak jos, reikėtų pradėti nuo sterilizacijos ir kastravimo, kol Lietuvoje nebus šių nemokamų ar didžiąja dalimi kompensuojamų paslaugų, tol nebus išeities ir gatvėse beglobių gyvūnų nemažės.
