Lietuva siekia tapti Europos sveikatos technologijų ir biotechnologijų inovacijų centru

Ūkio ministerijos iniciatyva antradienį, gegužės 3 d., verslo asociacijų, mokslo ir studijų institucijų ir valstybės institucijų atstovai pasirašė rezoliuciją, kuria bus siekiama, kad iki 2020 m. Lietuva taptų Europos sveikatos technologijų ir biotechnologijų inovacijų centru. Pasirašytame dokumente numatytos keturios pagrindinės sritys, į kurias bus koncentruojamasi: tai talentų pritraukimas, lengva verslo pradžia, užsienio investicijų ir MTEP bei inovacijų skatinimas.

„Lietuva jau dabar yra pripažinta pasaulinės sveikatos technologijų ir biotechnologijų rinkos dalyvė ir turi pakankamai potencialo užimti vis didesnę sveikatos technologijų ir biotechnologijų Europos rinkos dalį ir konkuruoti su labiausiai išsivysčiusiomis rinkomis pasaulyje. Mums pavyko suburti viešojo sektoriaus, verslo ir akademinių sričių institucijas ir parengti veiksmų planą dėl tolesnės šio sektoriaus plėtros“, – pažymėjo ūkio ministras Evaldas Gustas.

Iniciatyvą palaiko ir rezoliuciją pasirašė ūkio ministras Evaldas Gustas, sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorius Leonas Kalėtinas, Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas, Lietuvos biotechnologų asociacijos prezidentas prof. Gervydas Dienys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas, Sveikatos informatikos ir bioinformatikos asociacijos pirmininkas prof. Arvydas Laurinavičius, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro direktorius prof. Algirdas Venalis, Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Siekiant sustiprinti sveikatos technologijų ir biotechnologijų sričių žmogiškuosius išteklius, rezoliucijoje užsibrėžtas tikslas iki 2020 metų daugiau nei 100 padidinti biomedicinos mokslų ir su ja susietų mokslų (biochemijos, molekulinės biologijos, genetikos, bioinformatikos ir kt.) krypčių doktorantų skaičių. 2014–2015 metais buvo 446 šios srities doktorantai. 2016 metais numatoma sukurti finansavimo programą, užtikrinančią, kad ne mažiau nei 5 proc. biomedicinos mokslų ir su ja susietų mokslų krypčių doktorantų sudarytų užsienio šalių studentai. Taip pat numatoma didžiausiuose šalies universitetuose įdarbinti bent po 2 aukščiausio lygio šių sričių užsienio mokslininkus.

„2015 m. Inovacijų švieslentės žmogiškųjų išteklių indikatorius rodo, kad tai yra viena iš stipriųjų Lietuvos pusių, tačiau pažvelgus detaliau matyti, jog pirmaujame dėl to, kad viršijame ES šalių vidurkį pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų ir vidurinį išsilavinimą turinčių jaunuolių skaičių. Siekiant didinti versle dirbančių tyrėjų skaičių, būtina parengti daugiau doktorantų bei kelti jų kvalifikaciją. Tokių specialistų rengimas padės išspręsti išskirtines kompetencijas turinčių mokslininkų ir darbuotojų problemą“, – sako ūkio ministras E. Gustas.

Rezoliucijoje užsibrėžtas tikslas per penkerius metus iki 5000 padidinti įmonių, veikiančių sveikatos technologijų ir biotechnologijos srityse, skaičių. 2013 m. iš viso veikė 2731 šios srities įmonė. Šiam tikslui pasiekti bus siekiama sukurti palankią aplinką ir skatinti naujų, ypač pradedančiųjų, sveikatos technologijų ir biotechnologijų sričių įmonių kūrimąsi ir augimą.

Iki 2016 m. rugpjūčio ketinama sukurti neformalų biomentorių klubą prie Ūkio ministerijos, kuris dalintųsi patirtimi su sveikatos technologijų ir biotechnologijų pradedančiosiomis įmonėmis verslo plėtros, derybų su investuotojais ir pan. klausimais. Šį klubą sudarytų didelių biotechnologijos, farmacijos, medicinos įrangos įmonių, rizikos kapitalo fondų atstovai. Taip pat numatoma skatinti privačių sveikatos technologijų ir biotechnologijų programų rengimą, organizuoti įvairius informacinius renginius, siekiant pristatyti finansavimo ir kitas skatinimo priemones.

Įgyvendinant tikslą pritraukti daugiau užsienio investicijų, bus skiriami čekiai užsienio investuotojams sveikatos technologijų ir biotechnologijų sektoriaus tyrimams atlikti Lietuvos tyrimų centruose. Pasak ūkio ministro E. Gusto, šioje srityje jau matomas nemažas postūmis – vienos iš didžiausių pasaulio kompanijų gyvybės mokslų srityse jau yra investavusios didžiules sumas į Lietuvos rinką.

Siekiant paskatinti MTEP ir inovacijas sveikatos technologijų ir biotechnologijų srityse, jau 2016 metais bus pradėtas pirmasis ikiprekybinis taikomųjų sveikatos technologijų ir biotechnologijų sričių pirkimas. Iš viso iki 2020 metų užsibrėžtas tikslas įvykdyti ne mažiau kaip 10 ikiprekybinių pirkimų sveikatos technologijų ir biotechnologijų srityse. Taip pat numatyta per penkerius metus investuoti 77,1 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų į sumaniosios specializacijos kryptį „Sveikatos technologijos ir biotechnologijos“.

Biomedicinos srityje Lietuvoje veikia integruoti studijų, mokslo ir verslo centrai (slėniai) „Santaka“ ir „Santara“, Lietuvoje klinikinius tyrimus atlieka daugiau kaip 90 farmacijos ir biomedicininės inžinerijos tarptautinių kompanijų.

Lietuva gauna daugiau nei 1 proc. BVP iš biotechnologijų, t. y. tiek pat, kiek kiti aukštųjų technologijų lyderiai pasaulyje, ir 10 kartų viršija ES vidurkį. Daugiau kaip 80 proc. visos produkcijos yra eksportuojama.