Balandžio 12 d. – tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena.
Liepą į kosmosą pakils antrasis Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų ir VU pradedančiosios įmonės UAB „NanoAvionika“ su partneriais baigiamas konstruoti palydovas „LituanicaSAT-2“. Vienas pagrindinių misijos tikslų – išbandyti inovatyvią palydovo valdymo sistemą.
Šis eksperimentas tokio tipo palydove naudojant vienkomponenčio amonio dinitramido pagrindo raketinį kurą bus atliekamas pirmą kartą pasaulyje. Pasak palydovo kūrėjų, tai svarbu tiek mokslui, tiek verslui, nes rinkoje juntamas poreikis pailginti mažųjų palydovų gyvavimo trukmę ir suteikti galimybę tiksliai keisti orbitos parametrus kosmoso misijos metu. Pasibaigus projektui, jame dirbę mokslininkai tikisi palydovo projektą komercializuoti ir pratęsti VU vykdomus taikomuosius tyrimus.
„Šis eksperimentas – puikus pavyzdys, kai, atrodytų, grynai smalsumą tenkinantys tyrimai ilgainiui veda prie konkrečių technologinių inovacijų, jau netolimoje ateityje duosiančių ir finansinę naudą. Taip dar kartą pademonstruojama fundamentaliųjų tyrimų reikšmė“, – įsitikinęs VU mokslo prorektorius prof. Rimantas Jankauskas.„Naudodami raketinį variklį siekiame, kad palydovas išbūtų orbitoje ne tris, o penkiolika mėnesių. Atlikti skaičiavimai ir bandymai rodo, kad mūsų sukurta sistema leis pasiekti šį tikslą. Be abejo, viskas priklausys ir nuo gamtinių reiškinių, Saulės aktyvumo misijos metu“, – teigia UAB „NanoAvionika“ direktorius V. Buzas.
Šiuo metu atliekami paskutiniai skrydžio modulio integracijos darbai. Gegužės viduryje palydovas „LituanicaSAT-2“ bus išsiųstas integracijai į paleidimo konteinerius, esančius QB50 projekto organizatorių techninėje būstinėje Olandijoje.
„LituanicaSAT-2“ dalyvauja tarptautinėje QB50 misijoje, kurioje 50 mažųjų palydovų skries aukštesnėje nei 300 kilometrų orbitoje ir atliks mokslinius žemutinės termosferos tyrimus. VU mokslininkų sukurtą palydovą liepą į kosmosą iš Jasno kosmodromo Rusijoje paleis raketa „Dnepr“. Misiją koordinuos Von Karmano institutas Briuselyje.
