Kovo 11 d. Chaimo Frenkelio viloje Šiauliuose vyko Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus 93-ųjų įkūrimo metinių minėjimas, kurio metu 2016 m. Pelikso Bugailiškio premija įteikta Kurtuvėnų regioninio parko direktoriui Rimvydui Tamulaičiui už harmoningą gamtos ir kultūros paveldo puoselėjimą, aktyvų dalyvavimą regiono kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Susirinkusiems koncertavo Ona Kolobovaitė (sopranas) ir Justas Šervenikas (fortepijonas).
Pelikso Bugailiškio premija įsteigta 1998 m., vykdant P. Bugailiškio valią – dalį jo palikimo panaudoti visuomeniniams tikslams. Premijos laureatais yra tapę žinomi kraštotyrininkai, muziejininkai, pedagogai, paveldosaugininkai, fotografai: E. Prascevičius, J. Krivickas, R. Olišauskas, B. Salatkienė, A. Dilys, A. Musneckis ir kt.
2016 m. Premijos laureatas R. Tamulaitis gimė 1963 m. Šakių r., aukso medaliu baigė Kriūkų vidurinę mokyklą, Vilniaus universitete įgijo fizikos dėstytojo kvalifikaciją ir buvo paskirtas dirbti į Šiaulių Nuklono gamyklą. Universitete R. Tamulaitis aktyviai dalyvavo žygeivių, folkloro klubų veikloje, 1987 m. įsitraukė į Žaliųjų judėjimą, vėliau – į Lietuvos persitvarkymo Sąjūdį. 1988 m. kartu su bendraminčiais įsteigė gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubą „Aukuras“, buvo pirmasis jo vadovas. 1990 m. buvo išrinktas į 1-ąją Šiaulių miesto tarybą. 1991 m. R. Tamulaitis pradėjo dirbti Šiaulių miškų urėdo pavaduotoju, yra vienas iš regioninių parkų steigimo iniciatorių Lietuvoje. 1992 m. paskirtas įsteigto Kurtuvėnų regioninio parko direktoriumi.
Vadovaudamas regioninio parko administracijai, R. Tamulaitis skiria vienodą dėmesį gamtos ir kultūros paveldo apsaugai. Jo iniciatyva 1996 m. Kurtuvėnų dvaro sodyba atiteko Kurtuvėnų regioninio parko direkcijai, o kantraus ir kruopštaus 20 metų darbo dėka tapo viso krašto kultūros centru.
Šiandien daugelis Kurtuvėnų dvaro sodybos pastatų ne tik atkurti pagal kruopščiai surinktą istorinę medžiagą, bet ir pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms. 2006 m. po gaisro prikeltame Kurtuvėnų svirne vyksta koncertai, parodos, konferencijos, vakaronės, oficinoje dirba Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, ratinėje veikia lankytojų informavimo centras, ūkiniuose pastatuose – žirgynas, sode bei sodininko namelyje – kempingas. 2008 m. atkurta istorinė Kurtuvėnų dvaro parko struktūra, tvenkiniai, akmens mūro tvora, rūmų baliustrada.
R. Tamulaičio rūpesčiu Kurtuvėnų dvaro istorija tapo gerai žinoma ne tik praeities tyrinėtojams, bet ir plačiajai visuomenei. 2011 m. regioninio parko direkcija išleido knygą „Kurtuvėnų dvaras. Istorijos pasakojimai“. Aštuntasis metraščio „Kurtuva“ numeris „Nagurskiai. Garsios giminės istorija ir palikimas“ supažindino su asmenybėmis, kurioms Kurtuvėnai turėtų būti dėkingi už savo aukso amžių.
2002 m. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija įsteigė muziejų „Kurtuva“. Dvaro sodybos ūkinėje dalyje sukurta netradicinė ekspozicija, pavadinta Gyvojo žirgo muziejumi. Joje išryškintas dvaro vaidmuo Lietuvos arklininkystės istorijoje, atskleidžiamos ir šiuolaikiškai interpretuojamos dvaro žirgininkystės tradicijos. Pagrindiniai ekspozicijos eksponatai yra žirgai bei jų priežiūros priemonės, kurias galima ne tik liesti, bet ir naudoti, taip pat – arklinio transporto priemonės, su arkliais susiję istoriniai pastatai. Jos teminės plėtros kryptys – kavalerijos, arklių pašto, medžioklės su žirgais istorija.
2015 m. gruodžio 6-ąją Kurtuvėnų parko direkcija pirmą kartą organizavo Šv. Mikalojaus ir Arklio dienos minėjimą, kurio tikslas – atgaivinti seną liaudies tradiciją, kai šią dieną būdavo dėkojama arkliams už sunkų triūsą bei pagalbą. Siekiama, kad Arklio dienos minėjimas Kurtuvėnuose vyktų kasmet.
R. Tamulaitis daug nuveikė, kad Kurtuvėnų dvaro sodyboje būtų atgaivinta sena šios vietovės teatro tradicija. Nuo 1998 m. prie Kurtuvėnų svirno vyksta Klojimo teatrų festivaliai, naujų atspalvių įgavo senosios Kurtuvėnų Užgavėnių tradicijos. 2008 m. direkcija išleido fotografijų albumą „Užgavėnės Kurtuvėnuose“.
2003 m. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija įsigijo sodybą vaizdingoje vietoje Jautmalkės kaime. Sodybą restauravo ir įkūrė edukacinį centrą. Jame parengta gamtos interpretavimo per baltų etnokultūrinį paveldą programa sulaukė jaunimo dėmesio. Ateityje Jautmalkę planuojama paversti etnografiniu kaimu, kuriame bus galima pagyventi, pažaisti senovinius žaidimus, išbandyti senovinius buities įrankius, išmokti tradicinių amatų. Jautmalkės gamtos centro svečiai jau ir šiandien susipažįsta su kalvio, staliaus ar puodžiaus darbu, mokosi austi staklėmis, velti veltinius, pinti iš vytelių.
R. Tamulaitis aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje: yra Šiaulių apskrities Turizmo tarybos, Zanavykų draugijos, Lietuvos regioninių parkų asociacijos, Žirginio sporto asociacijos, Šiaulių kolegijos tarybos, Šiaulių Lions klubo „Alka“ narys.
