Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį, kovo 7 d., išvyksta į neeilinę Europos Vadovų Tarybą, kur bus tariamasi, kaip bendradarbiaujant su Turkija sumažinti į Europą plūstančius migrantų srautus, išsaugoti Šengeno zonos veikimą, padėti su didžiausiais migrantų srautais susiduriančioms ES valstybėms. Europos šalių vadovai susitiks su Turkijos premjeru Ahmetu Davutoglu ir sieks paspartinti su Turkija sutarto Veiksmų plano įgyvendinimą.
Juo Turkija įsipareigojo sustabdyti į Europą plūstančius migrantų srautus, užtikrinti ekonominių migrantų grąžinimą, efektyviau kovoti su organizuotais nusikaltėlių tinklais. Veiksmų planui įgyvendinti ir pagalbai Turkijos teritorijoje esantiems pabėgėliams ES skyrė 3 mlrd. eurų. Tačiau nuo metų pradžios į Europą iš Turkijos atvyko jau daugiau nei 120 tūkst. žmonių.
Prezidentės teigimu, tik sustabdžius migrantų srautus prie išorinių ES sienų, migracijos krizė taps valdoma. Kol to nėra, atskiros šalys yra priverstos imtis pavienių nacionalinių priemonių – atkurti vidaus sienų kontrolę. Tą jau padarė Vokietija, Austrija, Danija, Švedija, Norvegija ir Belgija. Dėl to kyla pavojus laisvą asmenų judėjimą užtikrinančiai Šengeno zonai. Graikijoje dėl įstrigusių pabėgėlių kyla humanitarinės krizės grėsmė.
Šalies vadovė pabrėžė, kad susitarimas su Turkija yra svarbus ir Lietuvai. Migrantų kelias nuolat kinta, o mūsų šalis yra prie ES išorės sienos. Todėl atvykėlių srautų suvaldymas Turkijoje yra geriausias būdas užtikrinti, jog chaotiški migrantų srautai nepasieks Lietuvos.
Šalių lyderiai Briuselyje svarstys Europos Komisijos pasiūlymus, kaip išsaugoti Šengeno zoną. Prezidentės teigimu, visos ES šalys privalo nuosekliai taikyti Šengeno taisykles – neleisti kirsti sienų nelegaliems migrantams ir asmenims be dokumentų. Prieglobsčio prašytojai taip pat neturi diktuoti ES savo sąlygų ir rinktis prieglobsčio šalies.
ES vadovai tarsis ir dėl humanitarinės pagalbos teikimo Graikijai bei kitoms Europos Sąjungos šalims, susiduriančioms su didžiausiais migracijos srautais. Šiais metais siūloma skirti 300 mln. eurų, kurie padėtų valstybėms įveikti dėl migrantų antplūdžio susidariusią sudėtingą humanitarinę padėtį. Per trejus metus iš ES biudžeto tam iš viso būtų skiriama 700 mln. eurų.
Europos lyderiai taip pat aptars, kaip paspartinti pabėgėlių perkėlimą iš Graikijos ir Italijos. Pasak Prezidentės, lėtos biurokratinės procedūros, dar neveikiantys visi atvykėlių registravimo centrai bei pabėgėlių atsisakymas vykti į kai kurias šalis apsunkina pabėgėlių perkėlimą. Todėl, kol nebus įveiktos šios kliūtys ir įgyvendinti esami susitarimai, kalbėti apie naujus įsipareigojimus – neatsakinga.
” į neeilinę Europos Vadovų Tarybą ” – tai ar mes baigėm su tarybų valdžia ir tarybų Lietuva, ar ne ? Ir jei tarybų sąjunga vadinam sovietų sąjunga, ar nereikėtų sakyti : Prezidentė išvyksta į neeilinę Europos Vadovų Sovietą ?
Sakyk kaip nori, jei tau tie ‘sovietai’ taip brangūs.
Aš buvau sovietų represuotas, tai kaip man galvoti, jei valdžioje tie patys sovietiniai.
Kuris iš jų nebuvo komunistas, kgbistas , ar aršus komjaunuolis, ar nėra jų palikuonis ar koks nors prisiplakėlis. Nu , tada buvai…., bet dabar Laisva Lietuva.
Kas pasakys, už kiek trilijonų eurų , per šią nepriklausomybę, Lietuva prarado materialinių ir žmogiškų vertybių ir ar nors vienas aukščiausias Lietuvos pareigūnas tuo susirūpino ?