Vasario 9 dieną (antradienį) Vilniaus Rotušėje planuojamos Vilniaus garbės piliečio vardo suteikimo Algimantui Nasvyčiui iškilmės.
Sostinės miesto savivaldybės taryba nutarė suteikti Vilniaus garbės piliečio vardą architektui Algimantui Nasvyčiui. Garsų architektą, visuomenės veikėją nuspręsta pagerbti už įvairiapusę kūrybinę veiklą, architektūros plėtotę, Vilniaus miesto vardo garsinimą bei ilgametį darbą, kuriant gražesnę sostinę.
Sausio pradžioje Anapilin iškeliavęs jo brolis dvynys ir nepamainomas kūrybos partneris Vytautas Nasvytis šio garbingo sostinės įvertinimo, deja, nesulaukė.
Vytautas Nasvytis kartu su broliu Algimantu Nasvyčiu yra įvairių gerai Lietuvoje žinomų projektų autoriai. Kūryboje broliai buvo labai darni komanda – papildydavo vienas kitą, pratęsdavo vienas kito pradėtą mintį. Ir bendrus projektus jie paprastai gindavo, pristatydavo kartu.
Žymiausius darbus dovanojo Vilniui
Architektas Algimantas Nasvytis taps 14-uoju Vilniaus garbės piliečiu.
„Kartais patys to nepastebėdami, kasdien susiduriame su Algimanto Nasvyčio kūryba – dažnai praeiname pro Nacionalinį dramos teatrą, Seimo rūmus, Baltąjį tiltą, Žemaitės ir Mindaugo paminklus. Tai – asmenybė, kurios dėka į gražiąją pusę ištisus dešimtmečius keitėsi Vilniaus veidas ir siela, ir kuri neabejotinai verta Vilniaus garbės piliečio vardo“, – pastebi Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Brolių architektų Algimanto Nasvyčio ir a. a. Vytauto Nasvyčio žymiausi projektai įgyvendinti būtent Vilniuje. Architektai drauge suprojektavo Nacionalinį dramos teatrą, Lietuvos Respublikos Seimo rūmus, sostinės viešbutį „Lietuva“ (dabartinis „Radisson Blu Hotel Lietuva“) ir Baltąjį tiltą per Nerį.
Broliai Nasvyčiai yra ir „Neringos“ viešbučio ir kavinės interjero Vilniuje, Centrinio pašto rekonstrukcijos projektų autoriai. Visa tai – Lietuvos moderniosios architektūros aukso fondas.
Plėtojant sostinės erdvinę kompoziciją, jos siluetą, panoramas, Nasvyčiai pirmieji pasiūlė idėją sukurti naują Vilniaus centrą dešiniajame Neries krante – architektūrinę kalvą – ir patys aktyviai dalyvavo įgyvendinat šį sumanymą.
Iki šiol dalyvauja architektūrinėje veikloje
Įvairiapusė Algimanto Nasvyčio kūrybinė veikla susijusi su lietuvių moderniosios architektūros raida, o ypač – Vilniaus miesto architektūros išplėtojimu. Algimantas Nasvytis yra paminklų Žemaitei, Lietuvos karaliui Mindaugui architektūrinių dalių kūrėjas. Kartu su broliu jis sprendė sudėtingas Vilniaus miesto urbanistines problemas.
Architektas iki šiol nuolat dalyvauja Vilniaus bendrojo plano, miesto centro detaliojo plano rengimo darbuose.
A.Nasvytis yra apdovanotas svarbiomis valstybinėmis premijomis bei titulais: 1998 m. jam suteiktas LDK Gedimino 4 laipsnio ordinas, 1998 m. – Architektūros riterio ordinas, 2000 m. – Lietuvos nepriklausomybės medalis, 2003 – Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2006 m. – Šv. Kristaforo statulėlė.
Vilniaus garbės piliečiais taip pat yra Ronaldas Reiganas, Džonas Boldvinas (Jon Boldvin), Hanibalsonas (Hanibalson), Kazimieras Vasiliauskas, Mstislavas Rostropovičius, Dennisas Hasteras (Dennis Haster), Česlavas Milošas, Justinas Marcinkevičius, Zbignevas Bžezinskis, Jonas Kubilius, Algirdas Kaušpėdas, Tomas Venclova, Šimonas Peresas ir Algirdas Mykolas Brazauskas.
Projektai:
- Sąjunginės žemės ūkio parodos Lietuvos paviljono interjeras ir ekspozicija, Maskva, 1952–1954 m., su V. Nasvyčiu, S. Ramuniu
- LSSR MT pirmininko priimamojo interjeras, 1956 m., su V. Nasvyčiu, S. Ramuniu
- Kavinės „Neringa“ interjeras, Vilnius, 1959 m., su V. Nasvyčiu
- Viešbučio „Neringa“ rekonstrukcija, Vilnius, 1959–1960 m., su V. Nasvyčiu
- Visuomeninio prekybos centro dešiniajame Neries krante suplanavimo ir užstatymo projektas, Vilnius, 1964 m., su V. Brėdikiu, V. E. Čekanausku
- Vilniaus centrinis paštas, rekonstrukcija, 1969 m., su V. Nasvyčiu
- Rašytojos Žemaitės paminklo Lenino pr. skvere architektūrinė dalis, Vilnius, 1970 m., su V. Nasvyčiu, skulpt. Petras Aleksandravičius
- Vilniaus miesto centro detalaus planavimo ir užstatymo projekto galutinis variantas, 1974 m., su V. E. Čekanausku, dalyvaujant A. Aleknai, E. Stasiuliui, L. Plumpai
- Buities tarnybų kompleksas dešiniajame Neries krante, Vilnius, 1975 m., su Alina Samukiene
- LSSR dramos teatras (dab. Lietuvos nacionalinis dramos teatras), Vilnius, 1981 m. (projektavimas 1966–1969 m., statyba nuo 1974 m.), su V. Nasvyčiu
- LSSR Aukščiausiosios Tarybos (dab. LR Seimo) rūmai, Vilnius, 1981 m. (projekto konkursas 1970 m., statyba nuo 1976 m.), su V. Nasvyčiu, R. Stasėnu
- Viešbutis „Lietuva“, Vilnius, 1983 m., su V. Nasvyčiu
- Vilniaus miesto centrinio stadiono konkursas, I premija, 1984 m. (statyba pradėta 1989 m., bet nutrūkus finansavimui sustojo, 2006 m. projektas trumpam atnaujintas), su A. Guču, R. Krištopavičiumi, J. Rusteika, R. Stasėnu
- Dab. Nepriklausomybės aikštė, kartu kairiojo Neries kranto vakarinės dalies planavimo projektas, Vilnius, 1984 m.
- Baltasis tiltas su kavine, Vilnius, 1995 m., su J. Fišeriu
- AB „Vilniaus bankas“ interjero rekonstrukcija, Vilnius, 1996 m., su A. Buču
- Karaliaus Mindaugo paminklas, Vilnius, 2003 m., su R. Krištopavičium, I. Alistratovaite, skulpt. Regimantas Midvikis
- „Vilniaus“ viešbučio Gedimino pr. 20 rekonstrukcija-plėtra pritaikius komercinei ir gyvenamajai funkcijai, Vilnius, 2004 m.
- Daugiabutis gyvenamasis namas Jakšto ir Kaštonų gatvių sankirtoje, Vilnius, 2006 m., su J. Alistratovaite, O. Kiznyte
- LR Seimo II-ųjų ir III-ųjų rūmų rekonstrukcija, Vilnius, 2007 m.
