Z. Vaišvila. Išretinta Sausio 13-osios byla – vėl teisme (video)

Sausio 26 d. 9 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Išretinta Sausio 13-osios byla – vėl teisme“.

Paskelbus, kad Vilniaus apygardos teismas antrą kartą pradeda nagrinėti Sausio 13-osios bylą, signataras Z. Vaišvila aptarė šios bylos antrojo nagrinėjimo teisme skirtumus, lyginant su pirmuoju jos nagrinėjimu, kuomet Vilniaus apygardos teismas priėmė 1999 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį dėl kolaborantų nuteisimo.

Buvo kalbama apie tai kokios priežastys nulėmė šiuos skirtumus.

Žiūrėkite spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos vaizdo įrašą:

Z. Vaišvila. Išretinta Sausio 13-osios byla – vėl teisme

Antrą kartą teisme pradedama nagrinėti Sausio 13-osios byla. Pirmąjį kartą Vilniaus apygardos teismas 1999 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu nuteisė dalį kolaborantų, kuriems vadovavo LKP/TSKP CK pirmasis sekretorius Mykolas Burokevičius. Kuo skiriasi antrasis bylos nagrinėjimas nuo pirmojo? Šį kartą teismui nebereikės nustatinėti tai, kas jau nustatyta teismo bylą nagrinėjant pirmajį kartą ir ką 2008-02-19 sprendimu Kuolelio, Bartoševičiaus ir Burokevičiaus prieš Lietuvą byloje patvirtino ir Europos žmogaus teisių teismas – TSRS kariuomenė vykdė karines operacijas prieš Lietuvos Vyriausybę, TSRS kolaborantų nuteisimas yra teisėtas ir neprieštaraujantis Europos žmogaus teisių konvencijai, o vertinant TSRS kariškių veiksmus Lietuvoje 1990-1991 metais taikytini Lietuvos Respublikos, o ne TSRS įstatymai.

Atrodytų, viskas turėjo palengvėti, tačiau Respublikos Prezidentu tapus Daliai Grybauskaitei, kurios, kaip ir Angelos Merkel, slepiama (atsiprašau, apibendrinta) biografija iki šiol yra yra Rusijos valstybės paslaptis, Sausio 13-osios bylos tyrimas pasikeitė iš esmės. 2010 m. Generalinė prokuratūra panaikino šią bylą tyrusį Specialiųjų tyrimų skyrių, įsteigtą mūsų Aukščiausiosios Tarybos nutarimu. Bylos naujienos slepiamos nuo visuomenės – naikinami įtarimai nenuteistiems kolaborantams (formalus pretekstas – jie patys nešaudė mūsų žmonių), kurių pavardžių Generalinė prokuratūra neatskleidžia ir man, ne tik signatarui, bet ir šios bylos proceso dalyviui – nukentėjusiajam. Į teismą nukeliavo kaltinimai tik 66-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos kariškiams, kurių šios šalys neišduoda Lietuvai. Siekiant rezultato tokioje byloje, būtinas ne tik prokuratūros, bet ir rimtas diplomatinis tarpvalstybinis darbas, kurio po 1999 m. nuosprendžio Lietuva nevykdė. Net su Ukraina mūsų Prezidentė nesikalba dėl ten besislapstančių kaltinamųjų išdavimo. Politiškai nekorektiška.

Kolaborantų veikos nebetiriamos. Net vilniečio G. Steigvilos, vadovavusio „Kaspervizijai“. Kaltinamuoju netapo ir TSRS Prezidentas Michailas Gorbačiovas, kurio kaltės įrodymų netrūksta ne tik byloje, bet ir viešai.

2014 m. lapkričio 3 d. Generalinė prokuratūra be jokio viešumo ir be motyvų nutraukė šią bylą net 9-iose jos dalyse dėl TSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką 1990 – 1991 m., t.y. valstybės perversmo organizavimo ir vykdymo, kolaborantų veiklos teisinio įvertinimo TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos užėmime, spaustuvės Maironio gatvėje Vilniuje užpuolime, dalies sausio 13-osios įvykių, „Ščit“ organizacijos ekspertų, padėjusių Lietuvai, sulaikymo, įvykių pasienyje ir mūsų jaunuolių grobimo nuo 1991-03-27 iki 1991-05-19 d., 1991 m. rugpjūčio 19-23 d. įvykių ir kt. Girdime tik Prezidentės bravūrą apie sėkmingą Sausio 13-osios bylos tyrimą ir jos didžiulį asmeninį indėlį šioje veikloje. Jos iniciatyva Lietuvoje nebeliko jokios ikiteisminio tyrimo įstaigos nusikaltimams žmoniškumui ir prieš valstybę tirti. Kodėl? Matyt, VSD trūksta pajėgų įvairioms D. Grybauskaitės „skiepų“ byloms. Turint bent kiek padorumo, bylos nutraukimas turėjo būti išsamiai ir viešai paaiškintas. Bent penkiose nutrauktose šio tyrimo dalyse nukentėjusiaisiais pripažinti 55 asmenys – 52 Lietuvos piliečiai ir 3 „Ščit“ ekspertai G. Melkovas, A. Jevstignejevas, I. Byčkovas, padėję Lietuvai tirti šią bylą. Tyli Generalinė prokuratūra, Respublikos Prezidentė, buvę Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Generalinis prokuroras Artūras Paulauskas. Negi jiems abiems neliks tai moraliniu priekaištu visą jų gyvenimą? D. Grybauskaitei lengviau – ji buvo kitoje barikadų pusėje.

Gavau šį 2014 m. lapkričio 3 d. prokuroro G. Paškevičiaus nutarimą ir sužinojau, kad byloje esu pripažintas nukentėjusiuoju. Jei ne šis formalumas, ko gero, apie šį bylos nutarukimą nebūtume išvis sužinoję. Pateikiau skundą dėl jšio nutarimo ir pranešiau apie tai Prezidentei, Seimui. Seimo Pirmininkės pavedimu teisės ir teisėsaugos komitetas tebesvarsto, ką daryti. Prezidento kanceliarija pranešė, kad Prezidentė supažindinta ir ji, „besąlygiškai gerbdama Lietuvos Respublikos Konstituciją, nesikiša į prokurorų darbą…“, priminė, jog valstybės vadovė „visada pabrėžė, kad nusikalstamos veikos, padarytos prieš Lietuvos valstybę ir jos žmones valstybės aneksavimo ir okupacijos laikotarpiu, taip pat po nepriklausomybės atkūrimo, turi būti deramai ištirtos, o kalti asmenys turi sulaukti atsakomybės… net ir už atskirus pavienius nežmoniško elgesio veiksmus“.

Po ilgamečio prokurorų triūso 2014-10-17 d. nukentėjusiaisiais buvo pripažinti konkretūs asmenys, ir staiga, po kelių savaičių, ikiteisminis tyrimas dėl jų sužalojimo nutrauktas! Tad kodėl išvis reikėjo vargti, tirti ir surašyti nutarimus dėl mūsų piliečių pripažinimo nukentėjusiaisiais!? Galėjo Centijos valdovė anksčiau trinktelėti kumščiu į stalą! O gal užtenka jos portreto Generalinio prokuroro kabinete?

Antrą kartą Sausio 13-osios bylą nagrinėsiantis teismas susidurs ir su teismo sukurtais precedentais, palengvinančiais TSRS kariškių gynybą. Nagrinėjant Z. Vaišvilos skundus dėl šios bylos nutraukimo, Generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis ir Vilniaus miesto apylinkės teismas juos atmetė be motyvų. Tačiau teisėjas Stasys Lemežis Vilniaus apygardos teismo 2015-04-16 nutartimi paaiškino, kodėl tyrimas nutrauktas ir įtariamiesiems netaikytini LR BK straipsniai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, kuriems netaikoma senatis – TSRS vidaus kariuomenė, mus talžiusi spaustuvėje Maironio gatvėje Vilniuje, nėra užsienio valstybės karinės agresijos įvykių visumos dalis. Negana to, šis teisėjas nustatė, kad „… įsiveržus būtent į Lietuvos Respublikos valstybinę leidybos įmonę „Spauda“, nebuvo žudoma“ ir dar paaiškino, kad „Šiuo atveju, pareiškėjas (t.y. Zigmas Vaišvila – ZV pastaba) su kitais asmenimis neleido patekti tik metalinius šalmus ir gumines lazdas turintiems kariškiams į spaustuvės patalpas, įspėjus nepasišalino iš spaustuvės, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad jie aktyviai nedalyvavo konflikto veiksmuose… Šiuo atveju, metaliniai šalmai ir guminės lazdos nepriskirtinos pažeidžiančioms tarptautines sutartis ar visuotinai pripažintus tarptautinius papročius karo priemonėmis, o žmonių išvedimas iš pastato jėga – uždraustu kariavimo būdu.“ Žodžiu, mes kalti, nes priešinomės „mūsų teisėsaugos“ funkcijas vykdžiusiai okupacinei kariuomenei. Teisėjas St. Lemežis nustatė, kad „… buvo naudojamos neturinčios atsitiktinai luošinti priemonės – guminės lazdos.“ Tačiau neturinčios atsitiktinai suluošinti priemonės vis tik mus suluošino – nukentėjusiaisiais kažkodėl pripažinti 20 civilių: G. Mačėnas, Z. Vaišvila, D. Šlapakauskas, R. Baltušis, K.-A. Mickevičius, S. Šarkus, A. Balcers, Č. Vaitkevičius, R. Sperskaitis, V. Narkošius, S. Balilionis, A. Kriaučiūnas, R. Čenius, A. Andriuškevičius, V. Dargužis, R. Šuliokas, A. Ališauskas, J. Pradzevičius, J. Vasiliauskas, A. Jurevičiūtė.

Generalinė prokuratūra nežino ir kuo baigėsi dėl šio deputato Zigmo Vaišvilos sužalojimo Europos žmogaus teisių teismo pradėta byla „TSRS deputatas – atvejis Nr.1”, nors Lietuvos Aukščiausioji Taryba dėl šio įvykio ir priėmė specialų Kreipimąsi.

Žinant Prezidentės „nesikišimo“ į teisėsaugos darbą pavyzdžius, Prezidentės „skiepų“ bylas, stebėtis tuo netenka. Stebėtis tenka Vytauto Landsbergio priekaištais man dėl kreipimosi į prokuratūrą dėl Algirdo Paleckio dėl jo aiškinimų, kad Sausio 13-ąją „savi šaudė savus“. Prezidente D. Grybauskaite, ar Jus patenkina ši Rusijos URM, A. Paleckio ir Alfa grupės vado M. Golovatovo, siekiančio išvengti atsakomybės už tą naktį pralietą kraują, atnaujinta gynybinė versija, kurią iškart po įvykių mums piršo Nevzorovo filmas?

Ir šiandien man labai nejauku dėl susivokimo, apie kurį jaunas tautietis ir pagalvoti gal negali – mūsų būsima ir kolaborantų premijuota Prezidentės net po Kovo 11-osios dirbo TSKP CK Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, kurioje veikė 1990-1991 m. TSRS perversmo Lietuvoje organizavimo štabas. Būtent šią Sausio 13-osios bylos dalį, visų pirma 2014 m. lapkričio 3 d. nutraukė Generalinė prokuratūra.

Todėl šiandien kreipiausi į naująjį Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl ikiteisminį tyrimo Sausio 13-osios byloje atnaujinimo dalyse, kurių tyrimas nutrauktas 2014 m. lapkričio 3 d. Ir dėl to, kad tai padaryta be motyvų, ir dėl to, kad teisėjas St. Lemežys, atvirai veikia prieš valstybę, talkindamas TSRS okupacinės vidaus kariuomenės kariškiams, ignoruodamas net Europos žmogaus teisių teismo nustatytus faktus, kad 1990 – 1991 metais TSRS vykdė agresiją prieš Lietuvą ir kad Lietuvoje veikė ne TSRS, o Lietuvos Respublikos įstatymai. Tai, kad teisėjo St. Lemežio priimta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, nereiškia, kad ji yra teisėta. Todėl būtina baudžiamojo proceso tvarka ištirti šiuos neteisėtus teisėjo St. Lemežio veiksmus. Sakysite, kad taip dar nebuvo? Bus. Naudotis TSRS kariškių išteisinimui tuo, kad teismo sprendimą priimi mūsų valstybės vardu jau kaip paskutinioji instancija, yra ne tik žema, bet ir nusikalstama.

Jei naujasis Generalinis prokuroras taip pat žvalgysis į portretą, tai dar kartą patvirtins, kad Birželio 3-iosios grupės programinį neatidėliotiną klausimą dėl nepriklausomo prokuroro turi spręsti dar šis Seimas.

Žemiau begali būti tik mūsų Prezidentės kalba Seime, minint Sausio 13-osios 25-metį ir neatsiprašant už jos melą Lietuvai, tik guodžiantis, kad ir jai tuo metu buvo sunku apsispręsti. Taip, ponia Prezidente, suprantu, kad sunku Jums buvo apsispręsti, 1991 m. būnant Vašingtone TSRS siuntimu ir bijant atsakyti į klausimą, kuris iki šiol yra Rusijos valstybės paslaptis – kokiose pareigose ir kada 1991 m. Jūs dirbote TSRS ambasadoje JAV? Gavau Prezidentės vardu net jos kanclerio atsakymą – į mano klausimus dėl to, kur p. D. Grybauskaitė buvo 1991 m., neatsakoma, įgaliojimų kreiptis į Rusijos URM dėl šio svarbaus jos biografijos fakto bent man ponia Prezidentė nesuteikia. Pasiūlyta stebėti p. Dalios Grybauskaitės biografijos kaitaliojimus Respublikos Prezidento interneto svetainėje. Kaitaliojimus, kurie vadintini klastojimais ir kuriuos Prezidentė teikė net VRK.

Save ir Tautą gerbiantis Seimas tai įvertintų Prezidentės apkalta.

Kitų klausimų mūsų „apibendrintos“ biografijos Prezidentės šiandien neklausiu. Geriau paklausykime Vytauto Kernagio dainą „Žiūriu į grožį su ironija“. Lengviau suprasime, kodėl „gražiai mus traiško garvežiai“:

Žiūriu į grožį su ironija –
graži gamta, graži šeima,
neblogos kojos, gražios kojinės,
žavi Liuciferio žmona. 

Gražiai mes kalbame, gražiai paguodžiame,
gražiai dainuojame gražias dainas,
gražiai išdžiaustome varžovų nuodėmes,
gražiai uždangstome savas dėmes.

Graži mūs šiandiena, graži mūs rytdiena,
graži saulėkaita, gražus dangus,
gražiai mes kylame, gražiai mes ritamės;
gražiai apstumdome vieni kitus.

Gražiai mes juokiamės, gražiai mes verkiame,
gražiai mus traiško garvežiai.
Ir kai gražiai akis užmerkiame,
tai mus palaidoja labai gražiai.