Radiškio piliakalniui suteikta teisinė apsauga

Kultūros vertybių registrą papildė naujas archeologinio paveldo objektas ─ Radiškio piliakalnis Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje. Apie šį piliakalnį Kultūros paveldo centro archeologams pranešė Lietuvos archeologijos draugija, gavusi žinią iš Radiškio piliakalnį suradusio biologo dr. Dariaus Stončiaus.

„Radiškio piliakalnis išsiskiria tuo, kad jis beveik neturi aiškios aikštelės. Tiksliau, jo aikštelė yra labai smarkiai nuolaidėjanti į Šventosios upės slėnį. Paprastai tai piliakalniams nėra būdinga, dažniausiai jų aikštelės yra lygios arba beveik lygios. Kadangi piliakalnis yra neseniai surastas ir dar netyrinėtas, sunku tiksliai pasakyti, ar tokia Radiškių piliakalnio aikštelė buvo nuo pat pradžių, ar tai yra erozijos pasekmė. Toks piliakalnis galėjo būti naudojamas kaip slėptuvė, kadangi ant jo nebūtų patogu nei gyventi, nei gintis. Šventosios upės regione yra ir daugiau piliakalnių bei pilkapynų, ─ tai rodo, kad tos vietos buvo intensyviai apgyvendintos ir naudojamos laikotarpiu dar iki valstybės susikūrimo“, ─ sako archeologas dr. Gintautas Zabiela, 4-osios (archeologinės) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas.

„Sprendimas suteikti piliakalniui teisinę apsaugą reiškia ne tik tai, kad bus rūpinamasi jo apsauga ir tvarkymu. Laukiant 2017-ųjų, kuriuos Seimas paskelbė piliakalnių metais, naujo ir savito piliakalnio įrašymą į Kultūros vertybių registrą vertinčiau kaip gražų simbolinį įamžinimo gestą“, – teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.

Kultūros paveldo departamento pavedimu apžiūrėję Radiškio piliakalnį, Kultūros paveldo centro archeologai pažymėjo, kad pagal išvaizdą piliakalnį galima datuoti I tūkstantmečiu po Kr. ─ II tūkstantmečio pradžia. Dr. Gintautas Zabiela pagal išorinius požymius piliakalnį datuotų II tūkst. pradžia, kol jis yra netirtas. Įdomu yra tai, kad ant piliakalnio pylimo aptiktas apie XX a. pr. medinis nugriuvęs kryžius, kuris yra apaugęs medžiais ir sunkiai matomas. Pasak archeologo, kryžiai būdavo statomi ne ant vieno piliakalnio, apie kai kuriuos būdavo išlikusios legendos. Radiškio piliakalnio kryžius, regis, iki šiol nebuvo niekur paminėtas.

Medinis nugriuvęs kryžius pasitiko ir Radiškio piliakalnio atradėją – biologą dr. Darių Stončių. Šį piliakalnį jis aptiko praėjusių metų birželio 5 d.  Vien per 2015 m. D. Stončiaus kolekcija pasipildė 12 naujų piliakalnių. Archeologai tvirtina, kad tai yra rekordinis per metus vieno žmogaus surastų piliakalnių skaičius. Iš viso D. Stončius yra suradęs 22 piliakalnius, kuriuos patvirtino Lietuvos archeologijos draugija, dar apie kelis pateikęs draugijai medžiagą. „Nustebau suradęs Radiškio piliakalnį netoli Anykščių kelio, buvo sunku suprasti, kaip jo anksčiau nepastebėjo archeologai. Žiemą jį pamatyti būtų buvę lengviau, vasarą per mišką ir lapiją jis matomas sunkiau. Panašu, kad tai dar ─ ne pabaiga, tačiau naujų piliakalnių atradimui kaskart reikia skirti vis daugiau laiko“, ─ sako biologas dr. Darius Stončius.

Radiškio piliakalnį Kultūros paveldo departamento pavedimu praėjusių metų birželio 18 d. žvalgė ir aprašė Kultūros paveldo centro archeologai Arūnas Strazdas, Jonas Balčiūnas ir Algirdas Skrupskelis. Jų parengtoje informacijoje teigiama, kad piliakalnis yra  įrengtas Šventosios dešiniojo kranto viršutinės terasos lapuočiais apaugusiame iškyšulyje, iš Rytų pusės – žemesnė Šventosios terasa, o ŠV ir V toliau tęsiasi aukštuma. Piliakalnio aikštelė trikampė, orientuota ŠV-PR kryptimi, apie 40 m ilgio ir 25 m pločio ŠV gale ties pylimu, apie 2 m žemėja link PR galo, o maždaug 10 m ilgio atkarpoje šiame gale išsilygina ir tampa beveik horizontali.  Aikštelė yra apaugusi lapuočiais medžiais ir krūmais.

Šiaurės vakarinėje pusėje Radiškio piliakalnio aikštelę nuo aukštumos skiria lenktas apie 12 m. pločio ir 2 m. aukščio (nuo aikštelės) pylimas labai stačiu išoriniu šlaitu, žemėjančiais galais. Pylimo išorėje pastebėta įduba ─ buvusio griovio liekanos. Piliakalnio šlaitai yra nuo 6-10 m. iki 12-14 m. aukšči, statūs ŠR dalyje. Piliakalnio šlaitai yra paveikti gamtinės erozijos, beveik visi, išskyrus PV šlaitą, apaugę lapuočiais medžiais ir krūmais.

Lietuvoje yra apie 1000 piliakalnių, ─ daugiausiai pagal tokį jų tankumą iš visų aplinkinių valstybių. Ukmergės rajonas yra vidutinio tankumo piliakalnių rajonas Lietuvos mastu. Kalvotose rytinėje ir pietrytinėje rajono dalyse piliakalnių yra daugiau. Šventosios upės, kuri kerta rajoną per vidurį, krantuose piliakalnių yra kiek mažiau. O šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje Ukmergės rajono dalis yra beveik lygi: jose piliakalnių būta, tačiau jie greičiausiai buvo sunaikinti ir smarkiai nukentėję (XX a. pradžioje intensyviai ariant žemę, nukasant smėlį).  „Per praėjusius metus Ukmergės rajone buvo surasti trys piliakalniai (Vepriuose, Užušilyje ir Radiškyje), tad jų skaičius rajone veikiausiai artės iki dviejų dešimčių“, –- tikisi piliakanių ekspertu vadinamas dr. G. Zabiela.