Z. Vaišvila. Lietuva – valstybės iškamša

Pranešimas perskaitytas spaudos konferencijoje Seime 2015 m. gruodžio 21 d.

Baigiantis metams, pabandykime susivokti, kur atsidūrėme. Kodėl Lietuva, vadovaujama nespėjančios laimėjimais girtis Prezidentės Dalios Grybauskaitės, vėl sublizgėjo ženkliai didėjančia imigracija? Interneto komentatoriai net prisiminė senovės graikų filosofo ir mąstytojo Platono nuomonę, kad valdžia savavaldžiaus tiek, kiek mes, valdžią renkantieji, jai leisime tai daryti. Iš viso savo sąmoningo gyvenimo neatsimenu tokios visuotinės baimės ir netikrumo dėl ateities atmosferos, kurioje atsidūrėme. Net R. Vabalo sukurtos Centijos piliečiai buvo žaismingesni.

Prisiminkime pagrindines Valstybės veikalą parašiusio Platono mintis, kurios iki šiol stebina įžvalgomis ir problemų kėlimo drąsa. Platono filosofija – objektyvusis idealizmas. Tačiau kodėl mes neturėtume orientuotis į idealų valstybės modelį, ieškoti tiesos, gėrio, grožio ir kitų idealų, kurie tarpusavyje glaudžiai susiję? Platonas kuriamus idealus įgyvendinti patikėjo valstybei. Todėl jo filosofija ir orientuota į valstybės problemų sprendimą.

Platonas atmetė timokratiją, oligarhiją, demokratiją, tironiją ir kūrė idealios valstybės modelį.

Valstybės tikslas – aprūpinti piliečius viskuo, kas būtina jų gyvenimui, sudaryti ir užtikrinti sąlygas dvasinei veiklai ir kūrybai. Todėl valstybė turi būti organizuota ir sugebėti apsiginti ne tik nuo išorės, bet ir vidaus priešų. Tai įgyja ekonominį, politinį, socialinį ir moralinį aspektus.

Platonas manė, kad valstybės piliečiai negali būti neišmanantys politikos ir valstybės gyvenimo – DORYBĖ YRA ŽINOJIMAS. Didžiausia blogybe valstybėje Platonas nurodė nurodė politikų nemokšiškumą – NUOMONĖS NEKOMPETETINGUMĄ. Būtent nekompetentingumą Platonas nurodė kaip demokratinėms valstybėms būdingą ydą, paminėdamas ir kitą trūkumą – nepaprastą partijų kovų įniršį ir egoizmą, dėl kurio viena ar kita grupuotė gali bet kada savo naudą laikyti svarbesne už pačios valstybės interesus. Todėl Platono valstybės teorijoje esminis visuomenę jungiantis dalykas yra TEISINGUMAS, kuris lemia valstybės darną, harmoniją.

Pažiūrėkime, ką Lietuvos valstybė pasiekė dar vienoje „šlovingoje“ sąjungoje, praėjus beveik pusantram tūkstantmečiui po Platono idealios valstybės modelio sukūrimo. Šie „pasiekimai“ suklestėjo Prezidentės D. Grybauskaitės, kuri gyrėsi, kad TSKP CK Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje ji dėstė ir filosofiją, vadovavimo mūsų valstybei metu.

Lietuvos „laimėjimų“ teisėsaugoje šiandien nebevardinsiu. Paminėsiu tik naujausią mūsų valstybės „laimėjimą“ – š.m. gruodžio 15 d. Lietuvos Seimo požiūrį į privalomą Lietuvai vykdyti teismo sprendimą dėl pažeistų Prezidento Rolando Pakso teisių. Tai ryški Platono minčių iliustracija apie grupuočių kovų įniršį ir egoizmą.

Į Lietuvos metų teisingumo pasiekimus pretenduoja ir Lietuvos administracinių teismų nuomonė, kad ne tik Lietuvos Prezidentė, bet ir Seimas, Vyriausybė neprivalo atsakyti į šsignatarų Viliaus Baldišio, Eimanto Grakausko, Egidijaus Klumbio ir Zigmo Vaišvilos 2015 m. kovo 24 d. pasiūlymą dėl Lietuvos dalyvavimo eurozonoje, kurioje jau atvirai kuriama vieninga federalinės eurozonos Vyriausybė. Apie tai rašoma Vokietijoje, bet ne Lietuvoje. Baigiant šiuos metus sulaukiau ir Seimo kanceliarijos žinutės, kad nebeturiu teisės į signataro spaudos konferencijas prašyti leidimo įeiti į Seimą ir drauge su manimi pasisakantiems pranešėjams, Seimo kanclerė raštu perspėjo mane, kad esu atsakingas už mano spaudos konferencijose skleidžiamą informaciją. Ir be šio perspėjimo tai suprantu, darau ir darysiu. Tačiau lauksiu ir Seimo kanclerės paaiškinimo, kodėl netekau teisės prašyti leidimo signatarų spudos konferencijų pranešėjams.

Pasižiūrėkime, kas išvis beliko iš Lietuvos valstybės po Prezidentės D. Grybauskaitės pasirašytų ES sutarčių ir „vienbalsių“ jų ratifikavimų Seime? Apie Lietuvos valstybės be susigrąžinimo teisės atiduotas suvereniteto dalis viršvalstybinėms institucijoms Europos centriniam bankui, Europos stabilumo mechanizmui, Europos Komisijai (biudžeto tvirtinimui), Europrokuratūrai (net be sutarties šiuo klausmu pasirašymo, nors to reikalauja Lisabonos sutartis), Bendrajam pertvarkymo fondui, Bendrajam finansų įstaigų pertvarkymo mechanizmui ir kt. jau kalbėjome.

Š.m. spalio 12 d. spaudos konferencijoje kalbėjome ir apie tai, kad pagal mūsų Tautos neratifikuotą Sutartį dėl ES veikimo (Lisabonos sutartį) Lietuva jau nebėra lygiateisė Europos Sąjungos narė, kuo mus gundė stojimo į ES referendumo išvakarėse. Beturime vos 0,58% visų ES balsų, o tokių susitarimų „įsiteisėjimui“ bereikia 90% tokiu būdu skaičiuojamų balsų šalių ratifikavimų. Tokiais „susitarimais“ mums suteikiama tik tokia malonė: Susitariančioms šalims, suteikė įgaliojimus prašyti Europos Komisijos ir Bendros pertvarkos valdybos vykdyti šiame susitarime numatytas užduotis. 

Tai labai svarbu, matant dirbtinai vykdomą Europos Sąjungos užtvindymą nelegalais ir mūsų valdžios beviltiškumą, š.m. lapkričio 26 d. Seimo priimtą galimų teroristų globos įstatymą –Lietuvos Respublikos Įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimo įstatymo“ įstatymo pakeitimo, kuriuo ne tik šiurkščiai pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 str. reikalavimai Lietuvos Respublikai, įgyvendinant užsienio politiką užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves, prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo, bet ir sukurtas precedentas netaikyti baudžiamąją atsakomybę neteisėtai į Lietuvos Respublikos valstybę atvykstantiems asmenims.

Pradėjo tai ES Teisingumo ir vidaus reikalų Tarybos sprendimai dėl nelegalios imigracijos (2015 m. rugsėjo 14 d. dėl 40 000 ir 2015 m. rugsėjo 22 d. dėl 120 000 nelegalių imigrantų privalomo padalinimo valstybėms narėms), kurie yra neteisėti, nes nebuvo priimti vieningai. Lisabonos sutartimi nustatyta, kad ES Tarybos sprendimai dėl bendros užsienio ir saugumo politikos privalo būti priimti vieningai. Šiuos sprendimus, kaip neteisėtus, Europos Teisingumo Teismui jau apskundė Vengrija ir Slovakija. Šie privalomi nelegalių imigrantų padalinimai nustatyti tik dvidešimt trims valstybėms narėms. Privalomas nelegalių imigrantų priėmimas nenumatytas Airijai, Danijai ir Jungtinei Karalystei. Lietuvos valdžia nepaaiškino, kodėl nepasinaudojo šia teise atsisakyti šio privalomo neteisėtai atvykusių asmenų priėmimo.

Drauge su Seimo nariu Audriumi Naku š.m. lapkričio 9 d. kreipėmės į Ministrą Pirmininką A. Butkevičių pateikti dokumentus, kurių pagrindu vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis Lietuvos vardu balsavo už šiuos ES Tarybos sprendimus. Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad santykiuose su užsienio valstybėmis mūsų valstybę savo kompetencijų srityse atstovauja Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė.

Tačiau Vyriausybės atsakymas šokiravo – jis parodė, kas ir kaip mūsų valstybės vardu manipuliuoja, priimant taip vadinamus bendrus ES Tarybos sprendimus, turinčius ES teisės aktų statusą. Pasirodo ne Prezidentas ir net ne Vyriausybė ministrui S. Skverneliui suteikė šiuos įgaliojimus, o Seimo Europos reikalų komitetas taip vadinamais savo sprendimais. Labai patogi situacija – Respublikos Prezidentė ir Vyriausybė „nusiplovė“ savo rankas nuo jų konstitucinės atsakomybės ir paslėpė visa tai po kolektyvine vieno Seimo komiteto taip vadinama atsakomybe. Tačiau Joks Seimo komitetas net neturi jokių konstitucinių ar įstatymo galių atstovauti mūsų valstybę. Labai patogu taip slėpti savo atsakomybę – net Seimas neatstovauja valstybės santykiuose su užsienio valstybėmis.

Štai kaip atrodo šių, taip vadinamų ES Tarybos, sprendimų priėmimo „virtuvė“. Patys įdomiausi gauti dokumentai – tai ES biurokratijos veikimo elektroniniai dokumentai, viską fiksuojantys net sekundėmis. Jie vadinami nelabai lietuviškai (bet ar kam nors Briuselyje svarbi lietuvių kalba!?): 2015-09-09 „ŽURNALO „LR pozicijos ES Tarybos posėdžiams“ POZICIJA [P_EST-253] ir 2015-09-22 „ŽURNALO „LR pozicijos ES Tarybos posėdžiams“ POZICIJA [P_EST-260]. Šiais dokumentais Lietuvos Respublika pasisako dėl Europos Komisijos jai teikiamų atitinkamų projektų.

Šie dokumentai labiausiai žavi jų „derinimo“ greitumu. Štai 2015-09-14 d. ES Tarybos sprendimo projektas šalims – narėms pateiktas rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos “poziciją” parengė vidaus reikalų ministerija. Informavimo laikas – 2015-09-10 d. 12:28:47 val., suderinimui kitoms institucijoms išsiųsta 2015-09-10 d. 13:30:27 val. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija „suderino“ 2015-09-10 d. 13:39:48 val., t.y. per 9 min. ir 21 sek., VSD „suderino“ 2015-09-10 d. 13:32:05 val., t.y. per 1 min. ir 38 sek. Užsienio reikalų ministerijos „suderinimo“, nors jis pagal tą pačią „POZICIJĄ“ yra privalomas, net nėra.

2015-09-22 d. ES Tarybos sprendimo projektas šalims – narėms pateiktas rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos “poziciją” parengė vidaus reikalų ministerija. Informavimo laikas – 2015-09-22 d. 16:37:26 val., suderinimui kitoms institucijoms išsiųsta 2015-09-22 d. 16:45:00 val. 2015-09-22 d. 17:02:46 val., t.y. per 25 min. ir 20 sek., šią „poziciją“ „suderino“ užsienio reikalų ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei VSD suderinimų, nors jie pagal tą pačią „POZICIJĄ“ yra privalomi, net nėra. Įdomu būtų palyginti valandas – ar pagal Lietuvos „poziciją“ Briuselyje ją atstovavęs vidaus reikalų ministras S. Skvernelis pirmiau rugsėjo 22 d. balsavo šioje ES Taryboje Lietuvos vardu, ar pirmiau Lietuva „suderino“ šią „savo poziciją“? Ar ministras iki balsavimo spėjo sužinoti Lietuvos „poziciją“?

Ir visa tai vadinama Lietuvos „pozicija“, nors šiose POZICIJOSE ir įrašyta, kad Lietuvai šie projektai „Labai aktualūs“. Tai kodėl Lietuva sutiko jai „labai aktualiu“ klausimu balsuoti ne pagal Lisabonos sutartimi privalomą vienbalsį balsavimą, taikomą balsuojant labai svarbiais ir su saugumu susijusiais klausimais, o tik kvalifikuota balsų dauguma? Akivaizdu ir tai, kad net šios Lietuvos „pozicijos“ nesutampa su atitinkamais ES Tarybos sprendimais, t.y.  S. Skvernelis pagal šias POZICIJAS negalėjo balsuoti dėl šių EST nutarimų kai kurių dalių.

Nebėra ką ir komentuoti. Jei kas nors kam nors dar neaišku, kaip „vieningai“ priiminėjami mūsų visų vardu ES Tarybos „sprendimai“, tai belieka tik priminti, kad Tarybų Sąjungoje tokios akivaizdžios profanacijos nebuvo – anoje „sąjungoje“ bent formaliai pavaizduodavo tarybinių respublikų dalyvavimą, priimant sprendimus visos TSRS vardu.

Šių dokumentų turinys taip pat informatyvus. Pvz., paaiškėjo, kad didžioji dalis nelegalų turėjo būti priimama iš Vengrijos, tačiau Vengrija tokios ES paramos atsisakė – ji pati tvarkosi. Beje, rugsėjo 14 d. ES Tarybos sprendime numatyta, kad valstybė – narė, negalinti pilnai (lietuviškai turėtų būti – visiškai) ar iš dalies laikinai dalyvauti šioje nelegalų perkėlimo veikloje, turi sumokėti finansinį įnašą į ES biudžetą – 0,002% nuo BVP (panaudotas akivaizdus rusicizmas šiame vertale į lietuvių kalbą). Ar už kiekvieną nepriimtą nelegalą?

Pabandykime apibendrinti. Įgaliojimus atstovauti Lietuvai ministrui S. Skevrneliui suteikė Seimo Europos reikalų komitetas, neturintis jokių tam mūsų konstitucinių teisių. Tad Vengrijai ir Slovakijai jų teisminiuose ginčuose dėl šių neteisėtų ES Tarybos sprendimų galime pasufleruoti dar vieną argumentą – neteisėtą Lietuvos valstybės atstovavimą šiuose posėdžiuose. Sprendžiant iš „POZICIJŲ“ formalių tekstų, toks valstybių konstitucijų neatitinkantis „suderinimas“ numatytas iš aukščiau, t.y. sąmoningai. Taip, kaip ir Lisabonos bei kitų sutarčių ratifikavimas ne referendumais, o apgaulės, t.y. melo keliu – pasirašant šias sutartis ir ratifikuojant jas ES valstybių narių parlamentuose, ignoruojant valstybių tautų konstitucines teises dėl suvereniteto klausimų sprendimo.

VIEN TIK MELAS VALDO MUS Europos Sąjungoje ir Lietuvos Respublikoje.

Tad dar kartą pakartokime kai kurias Platono pamokas apie valstybę:

– valstybės piliečiai negali būti neišmanantys politikos ir valstybės gyvenimo – DORYBĖ YRA ŽINOJIMAS;

– esminis visuomenę jungiantis dalykas yra TEISINGUMAS, kuris lemia valstybės darną, harmoniją.

Apie Prezidentės D. Grybauskaitės gyvenimą, paskendus mele  nuo savo biografijos slėpimo iki visiškos demagogijos bei melo dėl jos mūsų valstybės vardu pasirašomų sutarčių, jau kalbėjome ne kartą.

Šį kartą privalome kalbėti apie mūsų tautos atstovybę – Seimą. Gruodžio 10 d. Birželio 3-iosios grupė ir Seimo nariai Audrius Nakas, Valerijus Simulikas spaudos konferencijoje pristatė įstatymo projektą dėl 2015 m. lapkričio 26 d. Seimo skubos tvarka priimto įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimo įstatymo pakeitimo“ pripažinimo negaliojančiu, nes jis prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir Baudžiamajam kodeksui, ir sveikam protui. Tam, kad Seimas tai svarstytų skubos tvarka, reikia 47 Seimo narių parašų. Be A. Nako ir V. Simuliko šio projekto iki šiol nepasirašė NĖ VIENAS SEIMO NARYS, nors 8 balsavo prieš šį įstatymą, o 22 susilaikė!

Nekontroliuojamas ir skatinamas nelegalių imigrantų į ES antplūdis tęsiasi, Šengeno erdvės susitarimai nebeveikia, 2015 m. ES neteisėtai priėmė jau apie milijoną nelegalių imigrantų, o Europos Komisija š.m. rugsėjo 23 d. paskelbė planuojanti jų priimti net 5 mln. Į ES masiškai plūsta ir jai priešiški asmenys, net islamo valstybės (Daesh) teroristinės organizacijos teroristai. Dėl šių priežasčių didėja grėsmė ES valstybių narių išlikimui, provokuojami jų tarpusavio konfliktai ir nevaldomas ES griovimas.

Pagal ES apklausas net 58% Europos Sąjungoje gyvenančių islamo išpažinėjų remia teroristinę „islamo valstybę“, iki 80% į ES atvykusių nelegalių imigrantų yra agresyvūs jauni vyrai.

Ar šie faktai nepatvirtina Platono pamokos, kad didžiausia blogybė valstybėje yra politikų nemokšiškumas ir NUOMONĖS NEKOMPETETINGUMAS?

Taigi, baigiantis 2015 metams, jau galime su akivaizdžiais įrodymais konstatuoti, kad Lietuvos buvimas Europos Sąjungos nare atitinka „europinius standartus“. Tačiau tai ne tik šiurkščiai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, bet ir pavertė mūsų valstybę tik simboliniu atributu. Kieno rankose šis atributas, kas jį valdo? Kodėl tokie bevaliai mūsų Seimo nariai?

Negi reikia sulaukti tikro teroristinio akto Lietuvoje, kad atsipeikėti? Ar tikrai to užteks? Jei vieno romų tautybės mūsų piliečio, palikto mašinoje su automatu, mūsų policija taip išsigando, kad gaudė jį net 3000 mūsų policininkų, tai iki kokio lygio nusivažiavo mūsų valstybė!?

Tačiau šiai sistemai vadovaujantis ministras, „drąsiai“ balsuojantis Briuselyje pagal Lietuvos „poziciją“, tampa Lietuvos politikų apklausų lyderiu! „Drąsi“ mūsų Lietuva!

Tiesa ta, kad Lietuvos valdžia savo veiksmais jau susitaikė su Lietuvos valstybės ir tautos išnykimu. Visa kita – tik spektaklis akių dūmimui. Tačiau už šį spektaklį mokėsime visi mes, abejingieji.