Taip jau atsitiko, kad Antanas Terleckas – Lietuvos rezistentas, visą gyvenimą kovojęs už tautos teisę turėti savo valstybę, už tai bolševikinės Rusijos imperijos valdžiai sumokėjęs vienuolikos metų spygliuotų lagerių ir Magadano tremties šalčio būtimi, dvidešimt antraisiais dabartinės Lietuvos Respublikos gyvavimo metais pasiprašė jos užtarimo – kreipėsi į prokuratūrą.
2012 m. rugpjūčio 23 d. „Lietuvos žinių“ portale pasirodė straipsnis „Mitingas, kuriame atmesta baimė“. Ši publikacija su A. Terlecko nuotrauka buvo skirta žymiai sukakčiai – Lietuvos laisvės lygos (LLL) surengto pirmojo antiokupacinio mitingo Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo 25-mečiui paminėti. Mitingas, nulėmęs lietuvių tautos išsivadavimo lūžį, tokią dieną sulaukė ypatingo visuomenės dėmesio.
Tą dieną anonimas Pikasas minėto straipsnio komentaruose prisiminė savaip. Archyvinėse KGB operatyvinio tardymo bylose čekistų vartotu žargonu jis pabirusiais štrichais ėmė revizuoti A. Terlecko ir jo vadovautos Lietuvos laisvės lygos, surengusios minėtą mitingą, istorinį vertinimą. Išpuošęs A. Terlecką asabos, tipo, kabutėmis apglėbtais patrioto ir disidento epitetais, jis įrodinėjo, kad šio rezistento butą, kur rinkdavosi pogrindininkai, KGB naudojo panašiai kaip medžiotojai naudoja guminę antį-vilioklę. Pikasas teigė, kad dėl mitingo „susitarta tikriausiai viskas buvo KGB būstinėje, kur A. Terleckas lankėsi išvakarėse“, pats A. Terleckas turėjęs dvigubą dugną ir stogą, vaidino KGB persekiojamą kalinį, o ,,pati LLL nuo pat jos įsikūrimo buvo griežtoje kagėbistų priežiūroje ir tarnavo kaip lipni juosta potencialaus disidentinio aktyvo sugaudymui“.
Šias ,,įžvalgas“, peršančias ,,Lietuvos žinių“ skaitytojams rimtas abejones svarbiomis rezistencinio pasipriešinimo Rusijos okupacijai akcijomis, Pikasas papildė trilerio vertais pasakojimais apie tai, kaip tamsiais okupacijos metais lageryje su A. Terlecku, grįžusiu iš karcerio, kameros draugai dalindavosi menku savo duonos daviniu, o iš tiesų A. Terleckas nebūdavo uždaromas į jokį karcerį, kalėjimo administracijos išleistas, kartu su žmona šildė kojas savo bute, kažkodėl Pikaso valia iš Vilniaus Nemenčinės plento nukeldintame į Kauno Šančius, kur Terleckų šeima niekados negyveno. Negana to, pasakoja Pikasas, „tos laiptinės kaimynas ne kartą yra matęs, kaip A.Terlecką atveždavo su juoda „Volga“ namo“ – kaip tik tada, kai jis turėjo būti karceryje…
Ši istorija, kaip ir kiti minėti Pikaso komentarai pačiam A. Terleckui, kaip ir jį gerai pažinojusiems žmonėms, pasirodė absurdiški. Gyvenimas įpratino šį rezistentą nekreipti dėmesio į panašias provokacijas. Juo labiau kad šį kartą purvais taškėsi kažkoks Pikasu apsišaukęs anonimas. Tačiau kitaip nei A. Terleckui, kuriam Pikaso vardas priminė tik ispanų genijaus Pablo Pikaso drobes, nemažai daliai internetinių portalų skaitytojų šio lietuviško Pikaso visažiniai komentarai buvo žinomi ir laukiami. Vieni jų, tokie kaip to paties minėto straipsnio komentatorius kažkoks Paulius, gerbė Pikasą „už jo puikius, logiškai pagrįstus komentarus“ ir jų paveiktas ėmė abejoti A. Terlecko nuoširdumu, kiti, stebėdamiesi jo keista „genialia kompetencija“ bene visais klausimais, gausiais neįtikėtinai greitai tautai siūlomais „pastebėjimais“, įtarinėjo šį „menininką“ už Judo skatikus parsiduodantį svetimiesiems. Pikaso fenomenas, pasirodo, domino žurnalistus ir ne tik juos.
Dar 2009 m. liepos 30 d. portale ,,Alfa“ pasirodė L. Pečeliūnienės straipsnis „Kova komentatoriui „Pikasui“ skelbiama iš Rusijos“. Jame buvo rašoma, kad tame portale publikuoto K. Girniaus straipsnio „Nebloga Prezidentės pradžia“ Pikaso komentarai išprovokavo iš Rusijos valstybiniam tinklui priklausiusio kompiuterio įvairiausiais slapyvardžiais pridengtų komentarų pliūpsnį. Iš to reikėjo daryti išvadą, kad Pikaso nuomonė ypač neparanki specialiosioms Rusijos tarnyboms. Kad būtent joms nepatiko Pikaso komentarai, „Alfai“ turėjo atskleisti tai daryti juridinę teisę turinčios institucijos. Ar tikrai jos tai atskleidė?
Ideologinis šmeižtas neteikia ypatingos reikšmės įrodymams. Jo skleidėjams terūpi drumsti vandenis ir paplauti visuomenės pripažintų vertybių pamatus. Tam pasirenkamas paprastas kelias – įvairiausiais prasimanymais bandoma sukompromituoti tas vertybes palaikančias žinomas asmenybes. Gudriai sukurptas melas įterpiamas tarp tikrų faktų. Rašytojas fantastas Robertas Šeklis teigia, jog informaciniame kare pralaimi tas, kuris sako tiesą, nes jis turi tik tiesą, o melagis gali teigti ką tik nori.
Pasirodžius Pikaso komentarams apie rugpjūčio 23 d. įvykius, A. Terleckas nebuvo paliktas ramybėje. Tautiečiai smalsavo: „Ar tiesa, ką Pikasas rašo, o jei ne – tai kodėl tyli, kodėl nesikreipi į teismą?“ Banalybė „Jei tyli, esi kaltas“ įkyriai zyzė aplinkui. Darėsi aišku, kad Pikaso komentarai, gal skirti tik skaitytojų snauduliui išblaškyti, objektyviai suka antinacionalinės propagandos malūno girnas. Vėliau Apylinkės teisme A. Terleckas teigė:
„Noriu atkreipti dėmesį, kad paskutiniais metais Lietuvą užplūdo ypač gausūs buvusių partinių nomenklatūrininkų ir jų garbintojų atsiminimai. Juose balinami Maskvos vietininkų mundurai, iškeliami jų ar bendražygių nuopelnai. Jų pasiklausius, susidaro nuomonė, kad vadinamosios Tarybų Lietuvos laikais niekas su svetima valdžia nekolaboravo, vos ne visi jai rezistavo. Šiam požiūriui įsigalėti trukdo tikros rezistencijos pavyzdžiai, todėl gudriai trinami konformizmo ir patriotizmo skirtumai, tiesa suplakama su melu. Dergiami Lietuvos partizanai.
Gyvenime ne vienam dideliu patriotu apsimetusiam veikėjui esu užmynęs ant kojos. Ir ne tik tai. Buvusiuosius ir esamus svetimos valstybės žvalgybų klerkus erzina mano praeitis. Dėl to buvau ir esu šmeižiamas, turėjau ir vis dar turiu priešų.“ (Kalbos ištraukas, kaip ir A. Terlecko bylinėjimosi faktus, galima rasti laikraščio „XXI amžius“ š. m. Nr. 42 numeryje.)
Skaudu, kai esi įžeidinėjamas, tačiau tai tampa nebepakenčiama, kai tavo paties ir draugų gyvenimai užbraukiami nešvariais kompiuterio tekstą renkančiais pirštais, paliekant tautos savimonėje nežinios, beprasmybės dėmes. Tokiu atveju tylėti nevalia. Todėl A. Terleckas ir kreipėsi į prokuratūrą, kad ši išaiškintų šmeižiko tikrą vardą, priverstų jį viešai paneigti tiesos neatitinkančius faktus, atsiprašytų. Praėjus keliems mėnesiams, A. Terleckui buvo pranešta, jog anoniminis Pikasas yra Kaune gyvenantis solidaus amžiaus dailininkas Vilius Ksaveras Slavinskas.
Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-05-31 prokuroro nutarime teigiama, kad atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus nustatyta, kad V. K. Slavinsko veikloje yra BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, nes V. K. Slavinskas melagingą informaciją apie A. Terlecką paskleidė pasinaudodamas visuomenės informavimo priemone. Tačiau pats tyrimas buvo nutrauktas, motyvuojant tuo, kad ši veika nesukelia jokių padarinių visuomenei, valstybei ar teisinei sistemai. Rezistentui išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. A. Terleckas dėl šios nutarties teisingumo kreipėsi į Vilniaus vyriausiąjį prokurorą, šiam patvirtinus nutarties argumentus, kreipėsi į Apylinkės teismą, dar vėliau į Apygardos teismą. Visos šios institucijos neigė Pikaso komentarų neigiamą poveikį visuomenei. Vilties, kad valstybės institucijos iškels Pikasui baudžiamąją bylą, neliko.
Gilios senatvės sulaukusiam, ligų persekiojamam Lietuvos rezistencinės kovų veteranui, išlaikiusiam ilgą valdžios institucijų atliekamą Pikaso rašinėlių vertimo maratoną, nieko kito neliko, kaip 2013 m. pabaigoje kreiptis į Vilniaus 1-osios apylinkės teismą. Reikalauta priversti Vilių Ksaverą paneigti apie A. Terlecką ir LLL skleidžiamą melą, atlyginti patirtą neturtinę žalą. Pats žalos atlyginimo reikalavimas kaltinamajai pusei nebuvo svarbus. Jo ruoštasi atsisakyti, jei tik Pikasas tikruoju vardu ryžtųsi viešai pripažinti teigęs netiesą. Dar prieš tai, kai buvo kreiptasi į teismą, V. K. Slavinskas telefonu skambino A. Terleckui ir pažadėjo viešai paneigti savo melą. 2013 m. gegužės 5 d. ,,Lietuvos žinių“ portale pasirodė nieko bendro su A. Terlecku neturintis straipsnis ,,N. Venskienės pravaikštos skubina pataisas“. Jo komentaruose galima aptikti Pikaso dvejones dėl savo paties kažkada paskelbtų A. Terlecko vertinimų. Tačiau šių į sklaidos užkampius nugrūstų abejonių neįmanoma vertinti kaip nuoširdaus V. K. Slavinsko neanoniminio atsiprašymo, juo labiau – melagingų prasimanymų paneigimu.
A. Terlecko privataus kaltinimo skundui pasiekus Vilniaus apylinkės teismą, rezistentas ir komentatorius-dailininkas susitiko akis į akį. Temidės rūmų koridoriuje betrypčiojantis, teismo posėdžių metu jaudulio nurausvintu veidu, greitakalbe savo tariamą nekaltumą įrodinėjantis V. K. Slavinskas kėlė užuojautos jausmus. Kaltinančioji pusė teismo suteiktu taikomuoju laikotarpiu pažadėjo komentatoriui atleisti, atsisakyti neturtinės žalos reikalavimo, jei šis atvirai pripažins, kad Pikaso vardu skleidė apie A. Terlecką tiesos neatitinkančius faktus ir teiginius. Deja, taip neįvyko. Atvirkščiai, komentatorius pagrasino, kad nesusitaikymo atveju jis ir toliau viešai skelbs rezistentui „nepatiksiančią“ informaciją. Norėdamas parodyti, kad nejuokauja, Pikasas perdavė A. Terlecko advokatui, sūnui, dukrai tekstus, kuriuose toliau „nagrinėjo“ šio rezistento gyvenimą. Perdavė ne tik juos, bet ir savo nutapytų paveikslų katalogus bei vaizdo įrašus, kuriuose pavaizduota, kaip V. K. Slavinskas pristatydamas parodą susirinkusiems kalėdinėmis šventėmis besidžiaugiantiems kauniečiams pasakoja apie savo dvasingą prigimtį.
Prasidėjus pusę metų trūkusiam šmeižto bylos nagrinėjimui, Pikaso pozicijos ėmė keistis. Nuo gynybos pereita į puolimą. Šis konservatorių partijai priklausantis pensininkas, važinėjantis nesenu, vidutinio lietuvio supratimu, „Lexus“ markės visureigiu, teisme skaitė ir ne kartą teismui įteikė daugialapius savo „įžvalgų“ ir „atsikirtimų“ tekstus. (Pikaso teismui įteikta A. Terlecko veiklos politinė „analizė“, kalbų tekstai ir panaudotų straipsnių atšviestos kopijos sudaro apie 1000 psl.) Pikasas, išrinkęs iš A. Terlecko publikuotų atsiminimų atskirus faktus, juos susidėliojo taip, kad tiktų jo gynybai. Jis kabinėjosi vos ne prie kiekvieno reikšmingesnio rezistento politinio pasiekimo, kūrė istorijas, supindamas mintis taip, kad suprasti jas remiantis logika buvo neįmanoma. Sofistinius savo įtarinėjimus V. K. Slavinskas vertė Terlecko kalte. Maža to, įsismaginęs Pikasas savo „Atsikirtime“ jau tiesiogiai vadino A. Terlecką KGB informatoriumi, savo draugų išdaviku. V. K. Slavinskas vadovavosi kalambūru virtusiu principu: „Gerbiu A. Terlecką, linkiu jam geros sveikatos, aš jo niekados nešmeižiau ir nešmeižiu, bet, gerbiamieji, atkreipkit dėmesį, kokį baisų žmogų jūs ginate, jis juk…“
Šią V. K. Slavinsko sofistiką A. Terleckas argumentuotai paneigė teisme. Tačiau kelti bylos vis labiau jį šmeižiančiam dailininkui aštuoniasdešimt penkerių metų Laisvės premijos laureatas nesiryžo. Tam jis neturėjo nei sveikatos, nei lėšų, tik pasiguodė, kad valstybės institucijos ir visuomeninės organizacijos, apdovanojusios jį įvairiausiais ordinais ir vardais, paliko patį vieną kovoti dėl savo orumo. Proceso metu aiškėjo kai kurios Pikaso aprašytos istorijos apie A. Terlecko – kalinio – „karcerius“ „žmonos bute Kaune“ detalės.
Pasirodo, komentatorius šį pasakojimą išgirdo iš dabar jau mirusio tremtinio, politinio kalinio, Pasaulio tautų teisuolio Jono Stašaičio lūpų. Sunku patikėti, kad toks žmogus galėjo meluoti. Be to, jo juk neapklausi, ar tikrai jis pasakojo tokią istoriją. Mirusieji nekalba. Vienas iš gyvų Pikaso liudininkų teismui tegalėjo patvirtinti, kad visa tai jis jau girdėjo prieš daug metų, tačiau iš V. K. Slavinsko, o ne J. Stašaičio pasakojimo. Istorijos patikimumą neigia faktai. Vienas jų – J. Stašaitis buvo suimtas 1973 gruodžio 4 d. ir kalėjo iki 1974 m. gruodžio mėn. Minimu laikotarpiu J. Stašaitis tikrai negalėjo būti išleidžiamas į laisvę ir perduoti laiško A. Terlecko žmonai. Tai jis galėjo padaryti tik 1974 m. gruodį, kai buvo paleistas į laisvę, bet A. Terleckas dar tų metų gegužės 24 d. baigė savo bausmę ir jau pusę metų gyveno kartu su savo šeima Vilniuje, Nemenčinės pl. 68-2.
Kitas mitas apie tai, kad 1973 m. rudenį A. Terlecką, tuo metu sėdintį Vilniaus konclageryje, dažnai matydavo atvežamą juoda „Volga“ to paties Kauno namo laiptinėje, į kurios butą, pagal V. K. Slavinską, J. Stašaitis vežė Elenai Terleckienei laišką, subliuško tą įvykį liudijant į teismą iškviestam A. Paulavičiui. Šis liudininkas, dažnai su V. K. Slavinsku iškylaujantis gamtoje (tai teisme teigė pats A. Paulavičius), niekaip negalėjo prisiminti, kuriais metais vyko jo matytas A. Terlecko pasivažinėjimas juodu KGB limuzinu po Kauną. Pagaliau, ne vieną kartą perklaustas, jis patvirtino, kad visa tai galėjo įvykti 1973 m. pabaigoje. Šis liudininkas tvirtino niekad nedalyvavęs antisovietinėje veikloje, todėl ir A. Terlecko nepažinojo, bet paklaustas, kodėl tvirtina, kad būtent šis rezistentas sukinėjosi 1973 m. rudenį Šančių daugiabučio kieme, sutrikęs A. Paulavičius sumurmėjo, kad jis A. Terlecko veidą galėjo matyti televizijoje ar mitinge. Liudininkas visiškai susipainiojo: Lietuvoje niūriais L. Brežnevo okupacinės valdžios priežiūros metais apie jokius antisisteminius mitingus niekas nei svajot negalėjo, neįmanoma ir tai, kad A. Terlecko atvaizdą komunistinės televizijos kanalai reklamavo imperijos žiūrovams.
1980 m. vasario 18 d. mirė A. Terlecko mama. Tuo metu jis kalėjo Vilniaus KGB kalėjime. Į motinos laidotuves net atsisveikinti kalinio niekas neišleido. Minėtą istoriją su J. Stašaičiu ir A. Paulavičium, kaip teigia rezistentas, sukūrė V. Slavinskas ir ją nukėlė į Kauną, kadangi Vilniuje (būtent ten gyveno E. Terleckienė su šeima) draugų, kurie galėtų melagingai liudyti panašias istorijas, jis neturi. Taigi, visi šie V. K. Slavinsko pasakojimai neatitinka tikrovės, o tokia veikla vadinama šmeižtu. Už tai, kad ir kaip išsisukinėtų Pikasas, Lietuvos Respublikos įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę. Šių melagingų istorijų sklaida net ir viešuose politiniuose ginčuose (A. Terlecko savo orumo gintį vėliau kitas, Apeliacinis teismas, įvardijo kaip politinę diskusiją) neįgauna jokių indulgencijų, ji yra nusikaltimas.
2015 m. vasario 2 d. Vilniaus apylinkės teismas savo nuosprendžiu nustatė, kad 2012 m. rugpjūčio 23 d. „Lietuvos žinių“ portale V. K. Slavinskas savo komentaruose, manytinai sąmoningai siekdamas neigiamai pavaizduoti nukentėjusįjį kaip neigiamų bruožų turintį asmenį ir taip jį pažeminti ir paniekinti, pateikė ne nuomonę, o faktus, kurie turi šmeižikišką A. Terlecko atžvilgiu pobūdį, žeminantį garbę ir orumą. Teismas pripažino V. K. Slavinską kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 154 str. 2 d. ir nubaudė jį 753, 20 EUR.
Šį nuosprendį 2015 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismas, remdamasis V. K. Slavinsko skundu, panaikino. Apygardos teismas neatkreipė dėmesio į V. K. Slavinsko komentaruose ryškų ir akivaizdų siekį paskleisti skaitytojams žinią, kad A. Terleckas buvo susijęs su KGB, pasėti abejonę dėl jo rezistencinės veiklos. Nors komentaruose nėra tiesmukai pasakoma, kad A. Terleckas buvo KGB bendradarbis, o Laisvės lyga – KGB sukurta organizacija siekiant į ją pritraukti, o po to „susemti“ režimo priešus, tačiau V. K. Slavinsko minčių dėstymo būdas, stilistika, kuriama paini intriga ir vartojama netiesioginė terminologija suponuoja būtent tokią išvadą. Norint nors iš dalies paneigti tokią sugestiją, reikalinga kvalifikuota kalbos specialisto išvada. Teismas jos nepareikalavo.
Kaltinamasis perpasakojo buvusį ar nebuvusį pasikalbėjimą su dabar jau mirusiu J. Stašaičiu, kuris esą matė rezistentą Antaną Terlecką laisvėje, kai šis tuo metu turėjo būti įkalinimo vietos karceryje. Šis pasakojimas perša tik vieną mintį, kad jo politinis kalinimas tebuvęs imitacija. Nors tai akivaizdus šmeižtas, tačiau apeliacinei instancijai pasirodė normalu perpasakoti paviešinant pokalbį, kurio turinys šmeižia vieną žymiausių Lietuvos kovotojų už laisvę. Ar perpasakotojas ir paviešintojas už tai neatsako? Tokia teisine praktika kuriamas labai negatyvus precedentas. Ar taip nesudaromos prielaidos paskleisti panašias žinias apie bet kurį viešą ar neviešą asmenį, pasiremiant tariamu jau mirusio asmens pasakojimu, kurio niekaip negalima patikrinti.
Pareiškime teismui kaltinamasis dailininkas inteligentas kaunietis patriotas, Tėvynės Sąjungos narys Vilius Ksaveras Slavinskas, komentaruose pasirašinėjęs Pikaso slapyvarde, A. Terlecko atžvilgiu reiškiasi nepalyginamai atviriau ir brutaliau nei komentaruose, dėl kurių buvo apskųstas teismui. Jis tiesiog atviriausiu tekstu pareiškia, kad Antanas Terleckas – KGB informatorius. O tai yra oficiali KGB dokumentacijoje įtvirtinta sovietinio okupacinio režimo represinės institucijos bendradarbio kategorija. Teismas šito pareiškimo kaip šmeižto neįvardijo. Apygardos teismo teigimu, viskas, ką apie A. Terlecką komentaruose išdėstė Vilius Ksaveras Slavinskas, yra jo nuomonė, kuri negali būti baustina. Tačiau nuomonė turi remtis faktais, o kito asmens pasakojimo, kurio neįmanoma patikrinti, perpasakojimas nėra faktas.
Vilniaus apygardos teismas V. K. Slavinsko komentarus vertina kaip dviejų lygiaverčių viešųjų asmenų oponentų politinę žodinę dvikovą, kurioje leistini V. K. Slavinsko pavartoti posakiai. Teismas neįvertina, kaip jaučiasi apšmeižtasis A. Terleckas. Tačiau komentarus apie A. Terlecką kaltinamasis pasirašė žymaus ispanų tapytojo Pikaso pavarde, o ne nuosava Slavinsko pavarde. Gal gėdydamasis? Komentuodamas A.Terlecko politinę veiklą, K. Slavinskas prisidengė slapyvardžiu. Taigi jis nebuvo viešas gerai žinomas asmuo. Teismas to neėmė domėn. Be to, A. Terlecką šmeižiančiuose komentaruose kaltinamasis nerašo, kad jis Tėvynės Sąjungos narys.
Apygardos teismas apšmeižtojo pastangas apginti savo garbę vertina kaip Tėvynės Sąjungos nario Viliaus Ksavero Slavinsko ir buvusio Laisvės lygos vadovo viešą lygiavertę diskusiją politiniais klausimais, kurioje leistini ir įžeidinėjimai. Susidaro įspūdis: kadangi A. Terleckas yra žymus, tai už pripažintus savo nuopelnus tautai ir valstybei Laisvės premijos laureatas turi iškęsti bet kokį šmeižtą. Tačiau A. Terleckas nėra niekada su V. K. Slavinsku diskutavęs nei apie politiką, nei apie dailę, nes tokio politiko ir dailininko nepažinojo. Sužinojo apie jį tik tada, kai buvo nustatyta Pikaso slapyvardžiu prisidengiančio asmens tapatybė. Po šio teismo proceso, trukusio beveik trejus metus, V. K. Slavinskas taps žinomesnis, negu buvo.
Teismas, išteisindamas V. K. Slavinską, daugiausia remiasi V. K. Slavinsko argumentais, beveik nepateikdamas jo išteisinimo motyvų. Nors žemesnis Apylinkės teismas savo nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamojo bylos nagrinėjimo metu teismui įteikta medžiaga nėra susijusi su V. K. Slavinskui pateiktais kaltinimais, tačiau Apygardos teismas 17 psl. nuosprendyje cituoja ir perpasakoja būtent Slavinsko pateiktą medžiagą. Sunku suprasti, kokią svarbą konkretiems kaltinimams turi A. Terlecko politinės veiklos vertinimas Atgimimo, o ypač Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu. Ši veikla, pasižymėjusi kai kurių visuomenės procesų kritika, ir dabar daug kam nepriimtina. Tačiau tai neturėtų keisti V. K. Slavinsko 2012 m. rugpjūčio 23 d. „Lietuvos žinių“ portale paskelbtų komentarų šmeižto esmės. Kodėl Apygardos teismas neatkreipė dėmesio į faktą, kad minėtoje medžiagoje V. K. Slavinskas tiesiogiai ir konkrečiai, nepateikęs įrodymų, vadina A.Terlecką KGB informatoriumi, lieka neaišku.
Kadangi išteisintas Pikasas tapo nekaltas, jis iškėlė ir laimėjo civilinį ieškinį, kuriuo teismas įpareigojo A. Terlecką sumokėti 1448 eurus už teismo išlaidas. Negalima nepritarti apžvalgininko Vytauto Sinicos pastebėjimui, kad garbės „gynimas brangiai kainuoja“. A.Terleckas V. K. Slavinską išteisinusį nuosprendį apskundė Aukščiausiajam Teismui.
Kas kitas, jei ne teismas, gali padėti ginti garbę ir orumą.
Kelčiau klausimą taip – ar tikrai p. A. Terleckas turi pats vienas savo garbę ginti? Ar MES, mūsų VALSTYBĖ neskolingi jam šio patarnavimo? Juk turime principingų, pilietiškai nusiteikusių advokatų? Tai gal laikas imtis darbo?
Ačiū Autoriui, kad priminė mums mūsų skolą. Tikiuosi, šis straipsnis duos savo vaisių, ir kad mūsų širdyse Sąjūdis dar gyvas.
Siūlau perskaityti mano čia žemiau pateiktus komentarus. Nenaudojau visokių nepaviešintų nuomonių, kurių žinau nemažai net iš labai garbingų asmenų. Panaudojau tik faktus, kuriuos viešai pateikė pats A.Terleckas. Jaučiuosi visiškai nekaltas ir pritariu Vilniaus apygardos teismo sprendimui mane visiškai išteisinti. Lietuvos AT buvo kitokios nuomonės. Manau, kad jo teisėjai buvo daug kame suklaidinti.
Žiaurus Lietuvos patriotų likimas. Mes visada persekiojama mažuma. Sunku patikėt, kad Terlecką, žmogų paaukojusį savo gyvenimą už Lietuvos laisvę kažkoks šmeižikas apdergia ir iš to dar uždirba.
Kaip buvo prie ruso, taip ir liko. Vertinami tik niekšeliai, menkystos, beveidžiai osobiai kuriais galima lengvai manipuliuot arba dabartiniais laikais už rublius nupirkt. Visa televizija, spauda, internetiniai portalai springsta belenktyniaujančiais kas labiau abdergs Lietuvą, už jos laisvę žuvusius partizanus, žmones sovietmečiu nepasidavusius partijos įtakai, asmenybes nepasiduodančias kremliaus pumpuojamai nuomonei.
Tuo pat metu plaunami kruvini komunistų marškiniai ir sovietmetis bandomas pavaizduot vos ne rojumi.
Sunki Lietuvos patrioto dalia. Tūkstančiai niekšų Tėvynę ir dorus tautiečius maišo su purvais. Niekada patriotas neįtiko valdžiai, niekada nebuvo pamalonintas pareigom ir turtais. Ne tame laimė. Gyvent išdidžiai verta.
Gyvent išdidžiai tikrai verta,tik tokiem,,pikasam” mankurtam šis jausmas išoperuotas.
Nepatikėsi , bet Lietuvoje melas paėmė viršų.
Vilniaus Apylinkės teismo nutartyje nurodyti kaip tikrovė perrašyti tokie A.Terlecko “Skunde” esantys kaltinimai, >>>> (cituoju) “kad Antanas Terleckas prisidengdamas rezistencine veikla buvo KGB agentas”. Jei būčiau kokią panašią formuluotę pateikęs, manau, netgi nesunkiai būčiau ją apgynęs. Medžiagos tokiems įrodymams byloje – daugiau negu pakankamai. Tada teismo nutartyje tiksli it konkreti informacija negalėtų būti nutylėta. Jei būčiau parašęs, kad Lietuvos laisvės lyga, kuriai A.Terleckas vadovavo, buvo ir veikė kaip KDB KGB organizacija sukurta, tai atsistočiau į vieną gretą su A.Terlecku, kuris teigė, kad (cituoju): “Lietuvos Sąjūdį sukųrė KGB tam, kad tas politinis judėjimas, apsiginklavęs patriotiniais šūkiais stabdytų kovą”, Jis dargi priduria, kad: “Be jokios abejonės(LPS) Iniciatyvinės grupės nariai čekistai pateikdavo CK “svarstyti” jau aprobuotus Lubiankoje projektus, o LPS neturėjo teisės koreguoti KGB strategijos Lietuvoje.” Beje, Lietuvos Sąjūdis neturėjo fiksuotos narystė, o sąjūdiečiu galėjo laikyti save tie, kurie laikėsi LS nuostatų ir tikslų. Tad galiu save vadinti sąjūdiečiu, tai yra nariu tos visuomeninės organizacijos, kuri, skirtingai negu LLL, ir dabar egzistuoja. Todėl reikalauju, kad tokius kaltinimus Lietuvos Sąjūdžiui Antanas Terleckas įrodytų. Kaip KGB generolų įgaliotas pulkininkas J.Česnavičius su A.Terlecku derino mitingo eigą, kuri galėjo sužlugdyti patį mitingą jis prisipažino pats. Nuolatinis A.Terlecko kartojimas , kad kriminalinio nusikaltimo, įvykdyto 1973 metais byla sietina su KGB yra tik jo paties teiginys. Tokias bylas tyrė OBCHSS darbuotojai, tad nereikia klaidinti visuomenės apie kažkokią “Bulkučių bylą”. Vilniaus Apylinkės teismo nuosprendyje (cituoju) “yra tokių izotopijų, kuriomis kuriamas atstumiančios ir neigiamos nukentėjusio asmenybės aprašymas, todėl daryti išvada, kad komentarų turinys gali pažeminti ar paniekinti Antaną Terlecką. Pagal Visuomenės informavimo įstatymą yra numatytas ypatumas, kad net (cituoju) “jei asmuo paskleidė kito asmens garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, atleidžiamas netgi nuo civilinės atsakomybės, jei šie duomenys paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskleidęs asmuo įrodo, kad veikė sąžiningai, siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Prokuroro išaiškinime radau, kad “Tokia reglamentacija reiškia, kad viešas asmuo negali naudotis tokiomis pat garbės ir orumo gynybos garantijomis kaip privatus asmuo, nes viešo asmens kritika labiau leistina ir toleruotina. Duomenis pateikiau teisingai, nieko nemelavau ir nešmeižiau, o AT pritaikė netgi Baudžiamojo kodekso straipsnio antrą dalį. Mano supratimu, tai – visiškai neteisinga.
Kai pagalvoji, kokius padarus gina teismai, kurie turėtų užtikrinti teisingumą…
Aptariant viešame „Puntuko“ susirinkime SSRS AT sesiją A.Terleckas kalba taip: (cituoju)„Ir anksčiau tikėjau komunizmo pastatymo galimumu mūsų šalyje… Po šios sesijos šis mano tikėjimas dar labiau sustiprėjo. (…) Lietuva šiandien elektrifikuota didžiosios rusų tautos ir kt. tarybinių tautų pagalbos dėka“ ir t.t. ir t.t.
Apie elektrifikacijos stebuklą A.Terleckas rašo savo dienoraštyje dar 1964m. vasarį: (cituoju) „Viena Lietuva nebūtų pajėgi elektrifikuoti kaimo, jei ne Rusijos pagalba. Ne! Negalėjus. Tik aklas gali to nematyti. Lietuvai būtina gyventi sąjungoje su Rusija. Būtina.(…)„Puntuko“ laboratorijos darbuotojui A.Terleckas aiškina: „Kai pradėjom kalbėti apie kolchozus, pareiškiau, kad jų panaikinti šiandien negalima.“ Apie save A.Terleckas mąsto taip: „Buvau iki šiol patenkintas savimi. Net ir neveidmainiaudamas per daug sugebėjau paskutiniu metu būti įstaigoj gan sovietiškas žmogus. A.Terleckas: (Cituoju)„Ketvirtame susitikime (saugume )J.Česnavičius paklausė: „Kaip žiūrite į Baltarusijos lietuvių klausimą?“ Aš: „Žiūrėjau ir žiūriu neigiamai“ „Kodėl?“ „O kam reikia prievarta lietuvius versti rusais arba baltarusiais? Ateis laikas, kad be prievartos jais taps“.
1966m. metai. Telefonu skambina KGB karininkas, A.Terlecko kuratorius, J.Česnavičius. Kviečia ateiti. A.Terleckas teigia, kad jis (cituoju) „nieko nebijo, bet nemalonu ten eiti. Juk kalba eis apie mano draugus. Jie pradėjo sugrįžti iš lagerio. Matyt, nori apie juos paklausinėti. O apie juos kalbėti nemalonu. Skambinu telefonu 528 J.Česnavičiui. Česnavičius išėjęs manęs pasitikti – atsako lietuviškas balsas.“Pasirodęs duryse J.Česnavičius kviečia į vidų. Klausia: „Gal nusirengsiu?“Papasakoju apie santykius su V.Grabausku (A.Terlecko viršininku „Puntuke“) apie jo išėjimą.“Tada J.Česnavičius: „Jeigu V.Grabauskas išėjo, tai gal dabar jus į jo vietą paskirs?“
A.Terleckas paaiškina:(cituoju) „Jiems (KGB saugumiečiams)įdomu pasižiūrėti, ką aš galvoju. Kaip begudrautum, vis vien prasitari, o jie tuoj daro išvadas.“
A.Terleckas bando tarpininkauti savo draugui, duodamas saugumo kapitono telefono numerį, kad KGB padėtų šiam prisiregistruoti. Apie tą draugą Stasį Guigą (slapyvardis -„Tarzanas“) jis masto taip: (cituoju) „Žiūriu į jį ir galvoju, koks jis žiaurus: daug lietuvių nužudė partizanaudamas, daugelis gal išvis nebuvo kalti. O kiek nužudė perėjęs dirbti KGB naudai? Ir tik iš baimės dėl savo kailio. Nusprendžiau nuvesti pas Stasę, nes esą: (cituoju) „čekistas J.Česnavičius sakęs visiems, kad Stasė Uždavinytė padeda prisiregistruoti“ .
A.Terleckas pokalbio metu kreipiasi į saugumo kapitoną J.Česnavičių: (cituoju)„Noriu gauti tokį darbą, kurį dirbdamas gaučiau butą.“ Jis pažada vykdyti KGB karininkams kai kuriuos nurodymus, sietinus su A.Terlecko draugais, buvusiais politiniais kaliniais. Su kuo draugauti, o su kuo – ne, ką galima informuoti apie pokalbį saugume, o ką ne. A.Terleckas. (cituoju)„Eidamas į saugumą, tikinau, kad turiu neapkęsti jo, nes kitaip galiu prasitarti tai, ko nereikia. Nieko iš to neišėjo..“ A.Terleckas: (cituoju)„Išėjęs esu patenkintas (pirmą kartą iš visų susitikimų su saugumu) savo elgesiu. Šį kartą šaltai galvojau, nedariau klaidų (bent taip man atrodo), mažai plepėjau. Išėjau lyg iš svečio (tiksliau – iš saugumo ), nejausdamas jokio pykčio savo šeimininkams. Nemoku jų neapkęsti, nors jie mano artimiesiems ir man suteikė tiek daug skausmo, kančių“.
To Ksavero (liet. “svetimais tikinčio”) priklausymas Tėvynės Sąjungos konpartijai viską ir paaiškina.
Negi nebeliko Lietuvoje padorių teisininkų, kurie apgindami šį taurų žmogų, apgintų ir valstybės garbę? Gal jau ir valstybės nebeturime?!
KGB kapitonas J.Česnavičius: „Dėl (Spalio švenčių) demonstracijos galite elgtis kaip norįs.“ A.Terleckas: „O kaip būtų geriau, kad teisingiau suprastų mane kolektyvas?“J.Česnavičius: „Jeigu jūs norite eiti su mumis, jeigu gerbiate mūsų laimėjimus, tada turite eiti. O į kitų nuomones nekreipkite dėmesio. Tikri tarybiniai žmonės supras jus.“(lit. “25-ieji Lietuvos okupacijos metai”) A.Terleckas: (cituoju)„Šeštadienio ryte su Kaziu išėjom į demonstraciją. (…) Sveikinau lagerininkus pabrėždamas „Su šventėmis“. Jie atsakinėjo rimtai, bet nežiūrėdami man į akis. Visų lagerininkų akyse įskaičiau vergišką paklusnumą. Cicėnas nešiojo vėliavas. Pats pasisiūliau paimti trispalvę“(LSSR vėliavą).Jo(A.Terlecko) eilė turėjo nešti raudonas vėliavas, tad teko A.Terleckui tokią ir nešti su ant rūbų užsegta raudona rože, pagaminta iš audeklo. A.Terleckas: (cituoju) „Stebėjausi, kad nesijaučiau išprievartautas. Tik pernai žiūrėjau į lietuvius, einančius į demonstraciją, kaip į paniekintus vergus. Šįmet pats ėjau pro tribūną ir nesijaučiau pažemintas. Nei kiek nesišlykštėjau vėliava. Pasirodo, kad prie visko galima priprasti.“(…) „Po demonstracijos nenusegiau rožės. Parėjau namo su raudona rože ant krūtinės… Alė (A.Terlecko žmona Elena) buvo nepatenkinta.
Panašu, kad apygardos teismą nupirko.
Is tikro kaip ilgai komentuojanciam visokius dalykus, tai man ponas A.Terleckas ir ponas Pikasas yra tikrai labai senai zinomi is spaudos. Su A.Terlecku esu buves viesame susitikime. Taigi pradzioje man atrode, kad A.Terleckas yra puikus patriotas. Taciau ilgiaus besidomint ir stebint Sajudzio laikais, kazkas tam zmogui atsitiko, kad daug kas pradejo nepatikti…ir tuo laiku atrode, kad lyg ir ponas A.Terleckas ne ten nuvaziavo. O gal jis vaziavo butent teisingai, o mes nuejome nuo tuo keliu. Cia kas teisus tai oi nepasakysi. Manyciau, kad A.Terleckas tikrai daugiau informacijos turejo ir knygu parase. Imkime teigini….A.Terleckas turejo reikalu su kgb. Na zinoma, kad turejo…. pats daug kartu apie tai pasakojo, o galejo buti taip, kad ir ne viska papasakojo! Oi cia visaip gali buti! Kiekvienas tame reikale gali iziureti skirtingus dalykus.
Tai dabar atejo eile kito zmogaus “Pikaso” ivetinimui, apie kurio tikra asmeni…. gana nesenai suzinojau is spaudos.
Taigi apie Pikasa galvojau, kad tai visai kitas asmuo! Ne visada ka galvoji pasitvirtina :). Taigi apie Pikaso komentarus, kurie liete Klonio mergaites skriauda ir ivykius galiu tvirtai pasakyti, kad tai nuoseklus, ryztingas, drasus kovotojas uz tiesa, jautrus zmogus kito zmogaus sielos skausmui, saziningas, protingas ir teisingas. Jokiu priekaistu, galiu tik zavetis! Nepralenkiamas! Taciau to pacio zmogaus Pikaso vertinimas politineje plotmeje man atrode visada labai siauras. Visiskai buvo aisku, kad tai vienos politines jegos aktyvus ruporas ir nelikes pasiduoti jokiems argumentams, taigi cia mane visiskai nenustebino, kad tai TS-KP narys. Visiskai. Ir linkes pastebeti, kad labai energingas JE Prezidentes Dalios Grybauskaites slovintojas, kokiu as pats niekaip saves nelaikau, nes nemegstu melagiu ir persiveteliu, nemegstu komunistines ezopines kalbos, pasibaisejau jos mokslu disertacija…. ir geda tiems, kurie toki “moksla” nostrifikavo. Taigi sudetinga viska sudelioti i lentyneles, kaip kalbama apie meniskos sielos Pikasa ir jeigu mane klaikiai nepaveda atmintis….. turi sunu, kuris menuose labai susigaudo, turi talento…. pagauna potepi.
Taigi meniskai sielai gali kilti ivairiu asociaciju, kurioms manau ponas Pikasas sventai tiki, o ar tai tiesa… nei panegti, nei patvirtinti yra neimanoma. Sventuju cia nera.
Na ir kokios abejonės kyla dėl A. Terlecko, jei “kgb” pastoviai sekė ir pastoviai siekė palaužti , bet kokiomis priemonėmis , kad jis nesipriešintų rusų režimui. O taip vadinamas “Pikasas” , kada pasidarė narsuolis, kada visi pavojai praėjo ir dėl savo gyvasties kentėti nereikėjo. Teisingai sako, kad šiuo metu daug “didvyrių – kovotojų” už Lietuvą į dienos šviesą išlindo purvindami kitus.
Bartai, manau skaitete apie Mindauga Tomoni…. tai kai buvo principingas kur ji uzdare, o kur uzdare A.Terlecka? Sioks toks skirtumas yra ar ne? Jeigu skirtumas yra, abejones gali atsirasti ar negali atsirasti? Atsimenu pats A.Terleckas viesam susitikime pasakojo, kaip jis sugebejo draugiskai kalbeti su kgbistais…. oi tai kietas buvo, i psichiatrine kazkodel nepatalpino? Taigi nedeciau galvos, kad Pikaso analize nieko verta, tuo labiau, kaip sakau, kitame epizode su Klonio mergaite, Pikasas isliko taurus, teisingas, kovotojas uz tiesa. Tai taip neatsargiai Pikasas negalejo uzpulti patrioto, visgi kazkas tokio yra tame dalyke. Juk reiktu nepamirsti, kad mes turejo didyji Lietuvos patriota, visu partizanu vienytoja…. ereli-markuli. Tai cia gal vieniems erelis, o kitiems sudribusi istizusi perslapusi isdavikiska vista.
Is kurios puses pasiziuresi. Laikau toki ereli Lietuvos isdaviku, o statesi save patrotu! Ka Jums sako sis istorinis faktas? Aklai pasitiketi? Ir dar toks kgbistinis metodas….. isdavikus aprengti partizanu uniformomis ir veikti partizanu vardu zudant Lietuvos gyventojus. Taigi metodas yra gerai ivaldytas ir zinomas! Ir dar…. kaip minejau komentare, man atrode, kad A.Terleckas nusuko nuo tiesaus kelio, gal cia man taip atrodo, taciau tu nusukusiu nuo to kelio buvo ir ponas petkevicius is durniu laivo, talentingas rasytojas, net ir paulauskas ir tas buvo forvateryje skleidziant putino propaganda apie novorosija, priekyje visu, oi gerai informuotas!? O gal pats viska sugalvojo pagal kgbistine propaganda? Matau dabar ir kitus labai labai patriotiskus, labai apsiskaiciusius…… ir is kur ta sistemingai sudeliota propaganda tarp tiesos saleliu? Kazkaip apake, tik viena akim temato. Tai ir kyla abejones, naturalu ir zmogiska. Ka cia galima patarti? Reikia buti negailestingiems atsirenkant faktus ir tik jie gali suteikti sansa nepasiklysti.
Gera mums liežuviais laidyti. Geras , blogas , tikras , netikras . O kas iš teisingųjų rusų lageriuose sėdėjo (nedaug tokių liko) , o A. Teleckas ten buvo ir ne už vištos vagystę.
Turėkim omenyje A.Terlecko amžių: tokiame amžiuje dažnas nebemato, nebepaeina, tai kur jau ten ką kalbėti apie galimybes iškęsti begalinius teismų procesus.
Todėl aišku, kad tokiam žmogui valstybė turi padėti apsiginti nuo visokių Lietuvos priešų.
“Tikras lietuvis” mano komentarų nuolatinis “oponentas” jau daug metų. Nieko naujo…
Jis mėgsta kelti skausmingus lietuviams klausimus ir labai džiaugiasi, jei kas nors pradeda ginčytis su juo. Jam labai patinka toks ‘paukštelis’, kuris pasirašinėja ‘pakirkšnute’, net burkuoja jie čia, ‘alke’. Gal jį traukia prie vyrų ne tos pakraipos, nes šiurkščiai rašo moterims…
Tu kuo daugiau šnekėk – viskas bus įskaičiuota.
Galutinis sprendimas rodo, kad buvote neteisus.
Ką dar norite įrodyti?
gerai jie zude tie tavo miskiniai,mano tris nusove is karto ir pasirodo …ne tuos nuzove,mat girti buvo…tai cia kas???ukmerges apskritis stiklo gauja,pasidomek jei nori
Šlovinti galima tik Viešpatį. Politikus galima tik vertinti. Taip ir elgiausi. Jei dažniau pritardavau prezidentės Dalios Grybauskaitės ar profesoriaus Vytauto Landsbergio pozicijai tai niekados nenutylėdavau, jei turėdavau kitokią nuomonę. Pavyzdžiui, net ir profesoriui esu išreiškęs ją, kai buvo atimtos Lietuvos pilietybės netgi tiems, kuriems antra buvo suteikta pagal Lietuvoje galiojusias normas. Tokių asmenų buvo tūkstančiai, daugiausiai už Atlanto. Prezidentė tada Seimo priimto įstatymo, menančio NATO ir ES nares (toliau galėjo būti dvišalės sutartys) , nepasirašė . Dabar kai kas jau politinių taškų ieško siūlydami beviltišką referendumą. Manau, kad daugiausiai prezidentės darbu nusivylė kairiosios jėgos, tačiau dėl pilietybės įstatymo jos galėjo tik apsidžiaugti. Kam joms tie užsieniečių balsai, kad ir internetu? Jau pasimatė, kad Vakaruose praktiškai visi tapo labiau palankūs demokratinėms vertybėms. Siūlau dr Jonui Ramanauskui žvelgti plačiau ir giliau. Sėkmės.
Skaičiau Antano Terlecko knygą (kurią jis man padovanojo) ir kilo klausimas: kodėl kgb’biukai, kurie nežmoniškai žiauriai paskandino kraujyje Pokario Pasipriešinimo Dalyvius, TERLIOJOSI su Terlecku?
Tik vienintelio ‘Pikaso’ ilgus atsiliepimus aš skaitydavau iki galo, ir esu jam dėkingas.
Mano manymu, reikėtų dėkoti Antanui Terleckui už tai, ką jis padarė gero Lietuvai, bet kovą turėtų tęsti tokie kaip ‘Pikasas’.
Manau, šį straipsnį paskandins ‘tikrieji’ savais ‘atsiliepimais’..
Kokią “kovą”?
Šmeižtų kampaniją?
Niekada nieko nesu apšmeižęs ar sakęs netiesą žinodamas, ka tai netiesa t.y. melavęs . Tad veltui vargstate, “tikras lietuvi”. Jei norite ką nors prasmingai paneigti, tai kodėl to jums nepabandžius? Manau, kad pernelyg daug iš jūsų prašau. Betgi gali per ilgą eilę jūsų “oponavimo” metų būti pirmas kartas? Ar nebegali?
Jūs įrodinėjate, kad jis, būk, dirbo KGB’istams, o tai nėra tiesa.
A.Terleckas (cituoju) „Pasiteiravau, kaip man elgtis „Puntuke“ (draugiško, profsąjunginio) teismo metu? Nenoriu, jog atrodytų, kad spauda netiesą rašo. (sovietinėje spaudoje kritinis straipsnis apie A.Terlecką) Sakot, kad ištiesiat man ranką.“
KGB kapitonas J.Česnavičius paaiškino:(cituoju)Žinąs, kad aš neužsispyręs, todėl kalbėsiąs „Puntuke“ („teisme“) ne tik kaip prokuroras, bet ir kaip advokatas. A.Terleckas teigia, kad J.Česnavičius „trumpai papasakojo, ką jis kalbės – pasmerks mano pažiūras, bet užbaigs, kad aš nesąs toks priešas, kurio negalima perauklėti.“ Taip ir buvo, kai savo gynimosi kalbą,ruoštą net tris dienas, A.Terleckas suderino su KGB bendradarbiu A.Čiudinovu. (Cituoju) „Lapkričio 10 d. darbo metu ėmiau ruošti kalbą, daviau ją paskaityti A.Čiudinovui. (…) Jis žino, kaip reikia kalbėti.“ Apie šį kagėbistą A.Terleckas atsiliepia taip: (cituoju) „Puikus žmogus Čiudinovas. O kad visi rusai tokie būtų! Jį labai gerbiu.”A.Terleckas netgi žino kada tą „teismo“ dieną kas išėjo išnamų ir paaiškina: (cituoju) „V.Grabauskas ir A.Čiudinovas išėjo į „Puntuką“ labai anksti. Supratau, kad „teisėjai“ nusprendė „suderinti nuomonę“ – numatyti „visuomeninio teismo“ strategiją ir taktiką. Dėl to nesijaudinau“.A.Terleckas paaiškino Alei (tokiu surusintu vardu jis vadindavo savo žmoną Eleną): „Viskas jau nuspręsta anksčiau, o čia bus tik suvaidinta komedija.“ Po „teismo“ A.Terleckas: (cituoju) „Skubu aprašyti savąjį „visuomeninio teismo“ spektaklį, vykusį „Puntuko“ gamykloje“, bet surežisuotą čekistų iš didžiulių rūmų, pažymėtų Vilniaus miesto Lenino prospekto 40-uoju numeriu“.
KGB darbuotojas A.Čiudinovas atkreipė A.Terlecko dėmesį, kad KGB 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus viršininko pavaduotojas papulkininkis Aleksandras Kordanovskij „draugiškame teisme“:(cituoju) „nesistengė nuteikti kolektyvo prieš A.Terlecką. Visi stebėjosi, kad saugumas taip taktiškai elgėsi su juo“. A.Terleckas:(cituoju) „Anksčiau man nepatiko Kordanovskij už savo grubumą. Po susirinkimo ėmiaus gerbti jį. Jis man tapo ne mažiau simpatiškas už J.Česnavičių.“
A.Terleckas teismo metu pakilęs į tribūną, pareiškė: „KGB rūmuose teko pabuvoti net keletą kartų. Ten turėjau daug ilgų pokalbių. Įsitikinau, kad buvau netgi labai neteisus ir jog be jokio pagrindo jaučiau savyje pyktį KGB. KGB darbuotojai kalbėdavo su manim labai mandagiai, taktiškai nei vienu žodžiu neužgaudavo… „Pripažįstu savo kaltę. Atsiprašau kolektyvo. Noriu žengti koja kojon su gyvenimu.“ „Teisme“ prašiau komunistų padėti man „persiauklėti“. (lit. „25-ieji Lietuvos okupacijos metai“ 197, 201, 211, 215, 287psl.)
A.Terleckas: (cituoju)„Susirinkime lapkričio 11d. pasakyta mano kalba suteikė man daug vilčių, kurias buvau beveik palaidojęs. Ėmiau tikėti, kad turiu gabumų politinei veiklai“. A.Terleckas kartais pristato „Puntuko“ kolektyvui savo paskaitas, vadinamas, jas kaip buvo įprasta,„politvalandėlėmis“. A.Terleckas: (cituoju) „Kalbėjau protingai ir likau patenkintas. Veidmainiauti nereikėjo per daug. Juk tikiu, kad Rusija turi didesnes už Ameriką galimybes sukurti tvirtą ekonominę bazę.“
A.Terleckui labai “simpatišku” tapęs KGB papulkininkis Kardavovskis „draugiško teismo“ metu kalbėjo taip:(cituoju) „Kokia Terlecko aplinka? Mums jis rašo, kad artimiausi jo lagerio draugai yra Ignatavičius, Stasiškis, Jankauskas ir Burokas. Kas toks Ignatavičius? Tai nacionalistas, kuris buvo tris kartus teistas. Stasiškis – du kartus teistas… Skeiverys – žmogžudys, nužudė tarybinį aktyvistą… (Beje, okupantų aktyvistą nušovė kitas asmuo) Burokas – dukart teistas. Grįžęs iš lagerio kvietė mūsų jaunimą kovoti prieš sovietinę valdžią. (…) Ir dabar Burokas uždarytas į lagerį. Jis – banditas ir vagis! Terleckui reikia giliai studijuoti marksizmą – leninizmą. Reikia jam daugiau skaityti Leniną, jo darbus nacionaliniu klausimu“.Taip baigė savo pasisakymą A.Terlecko pagarbos sulaukęs kagėbistas…
Štai ką pats A.Terleckas, Kordanovskio teigimu, rašo apie savo draugus: „Ignatavičius neskaito laikraščių, savo prigimtimi ponelis. Todėl nerandame su juo bendros kalbos. Su Stasiškiu be jokios rimtos priežasties atšalo santykiai.“(…) A.Terleckas apie 16 metų sovietiniuose lageriuose kalėjusį Stasį Ignatavičių: (cituoju) „Jau nuo 1959 metų Taišeto lageryje susidariau apie jį nekokią nuomonę. Tai labai mažo išsilavinimo, o tik didelių ambicijų žmogelis.“ (lit. “Rezistento dienoraštis” 117psl.)
PASTEBĖJIMAS: Beje, tas A.Terlecko įvardintas „ambicijų žmogelis“ Stasys Ignatavičius buvo „Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos“ Vorkutos politinių kalinių komiteto pirmininkas, organizavęs 1955m. liepos mėn. politinių kalinių sukilimą, kuris tada krestelėjo „gulagų“ sistemą.Tais metais A.Terleckas karjerą tęsė SSRS valstybinio banko Lietuvos skyriuje kredito inspektoriumi, Vilniaus miesto valdybos viršininko pavaduotoju…
Kai A.Terlecko panaudotu įvardijimu jo “šeimininkai”, aukštų karinių laipsnių KGB karininkai buvo simpatiški ir taip gražiai su juo elgėsi – ką ir bekalbėti
Ką tik perskaičiau Algimanto Zolubo rašinį, skirtą AT teismo dienai. Jame labai daug iškraipymų ir netikslumų. Gaila, kad autorius nesusisiekė su manimi. Rašyti tik pagal vienos pusės iškraipomus pasakojimus nėra solidu. Prašau turėti šiek tiek kantrybės. Esu laimėjęs šešis teisinių institucijų sprendimus. AT sprendimas yra vykdytinas ir jis nėra man palankus. Žinau savo konstitucines teses ir stengsiuosi elgtis griežtai pagal jų reikalavimus. Galiu tik užtikrinti, kad visi penki A.Terlecko pateikti kaltininkai visiškai neatitinka komentarų turinio. Tą pažymėjo ir Vilniaus apygardos teismas savo nutartyje NIekada per keliolika komentavimo metų nesu skleidęs melagingos informacijos. Melu vadinu tai, kas asmeniui yra žinoma kaip melas. Nesakau, kad per keliolika metų visda buvau absoliučiai tikslus. Galėjau kada nors ir suklysti ar būti suklaidintas. Bet tik ne šį kartą. Niekados nesu jokio asmens pavadines KGB agentu ar informatoriumi be galutinio teismo sprendimo. Gerbiau ir LLL pastangas bei niekada nesu jos veiklos įvardinęs nepagarbiai. Kritikuoti išsakant savo nuomonę Lietuvoje kol kas dar nedraudžiama. Tik negalima meluoti ar šmeižti. Jaučiuosi neteisingai apšmeižtas. Kol kas tai nėra įvertinta…
Bet Terlecką tokiu išvadinote?
Kodėl manote, kad tikrai viską žinote?
Niekada nevadinau ne tik A.Terlecko, bet ir nieko kito be galutinio teismo sprendimo KGB darbuotoju, bedradarbiu ar agentu. Savo santykius su KGB A.Terleckas papasakojo viešai pats savo knygose. Vilniaus apygardos teisme pripažino,kad tai jo parašyta. Kaip vertinti tai, kad jis pateikė sovietiniam saugumui labai daug charakteristikų ir kitos informacijos apie politinius buvusius bei esamus kalinius, galėtumėte ir pats. Aš tokio konkretaus vertinimo nepateikiau. Žinau daugiau negu prisipažino A.Terleckas, bet nuo tokios informacijos susilaikysiu. Asmenys daugiausiai jau garbaus amžiaus. Savo aptariamus komentarus buvau pateikęs 2007 metais, tačiau A.Terleckas skundą pateikė tik 2012 metais, tuoj po J.Stašaičio mirties. Kas dar neaišku?
Visa tai neįrodo, kad jis būtų dirbęs KGB’istams.
Taip neįrodo. kad jis dirbo KGBistams . To niekada nesakiau nei žodžiu, nei raštu. Nei aptariamuose komentaruose, nei teisminio proceso metu. Jis tik pateikinėjo įvairią informaciją sovietiniam saugumui apie kitus rezistentus, politinius kalinius, aiškino kai kurių veiklą bandant rezistuoti okupaciniam režimui, teikė jų teigiamas ir neigiamas charakteristikas, rašė saugumui įvairius pasižadėjimus, papasakojo laiškų su politiniais kaliniais turinius, gaudavo iš saugumo karininkų įvairius patarimus ir protekcijas, nesilaikė pagrindinių konspiracijos principų, kovojo prieš Lietuvos Sąjūdį, Lietuvos simbolių naudojimą ir t.t.
Jei rašinio autorius mano, kad jo čia paviešinta informacija yra teisinga, tai jis giliai klysta. Mano atlikta analizė, kurios apimtis daugiau kaip 250 puslapių nesiremia žiniomis, ką “viena bobutė pasakė”. Viską pasakė, parašė ir informavo pats Antanas Terleckas. Man sunku spėti, kodėl panaši analizė buvo neatlikta anksčiau.. Be to, A.Terleckas Vilniaus apskrities teismo posėdyje pats patvirtino, kad jis visa tai pateikė pats, o mano panaudotoms citatoms jokių priekaištų, pataisymų ar papildymų neturi. Rašinyje tiek daug klaidų, kad net sudėtinga būtų viską atžymėti. Bet kokie bandymai nuslėpti tą surinktą informaciją negali turėti sėkmės, nes visuomenė turi teisę žinoti TIESĄ, kurią paskelbė viešai pats A.Terleckas.
Visokių labai keistų epizodų A.Terlecko veikloje labai daug. Kolkas paminėsiu tik vieną, gan charakteringą atvejį iš daugelio, apie tai , kad tik vieno ilgo pokalbio saugume 1964m. metu jis savo valia davė (cituoju) “apie 30 buvusių ir esamų lagerininkų charakteristikas. Pykau ant savęs, kad pasidaviau baimės jausmui. Į pokalbio pabaigą baimės jausmas dingo”.
Tą pačią dieną jis dar suskubo dar kai ką padaryti. (cituoju) “Grižęs į darbą turėjau mažai laiko pranešimui politvalandėlei. Sąmoningaui atsiprašiau, kad skaitysiu rusiškai. ” (citatos iš knygos “25-ieji Lietuvos okupacijos metai, 200-asis psl.)
Antanas Terleckas liudininko, Pasaulio Tautų šviesuolio ir buvusio politinio kalinio Jono Stašaičio mano paties girdėtą liudijimą galėjo paneigti tada, kai šis asmuo dar buvo gyvas. Čia minimus savo komentarus atspausdinau 2007 metais, kai A.Terleckas nesėkmingai bolotiravosi nuo “Tvarkos ir Teisingumo” partijos į Seimo nario vietą. Juos pažodžiui pakartojau po penkių metų 2012m, A.Terleckas padavė netenkintą skundą į prokuratūrą po dviejų mėnesių kai šis garbus asmuo jau buvo miręs. Beje, mano draugas Algimantas pastebėjo A.Terlecką du kartus prie savo namo Pramonės prospekte. Keista buvo tai, kad suimtas asmuo išlipo iš tuo metu laikomos prabangia “Volgos” Tik analizuodamas A.Terlecko pateiktus duomenis radau jo paties teiginį, kad kriminalinio nusikaltimo tardymo metu jis buvo vežiojamas (cituoju) “vieno ar kito viršininko “Volga”.
Jei autorius panorės, galėsiu jam pateikti visą tikslią informaciją. Manau, kad ji turėtų labai nustebinti p.A.Zolubą, nes tikiuosi, kad jis rašė šį rašinį gera valia, tačiau buvo labai suklaidintas.
AR ALGIMANTAS ZOLUBAS ŽINO, KAD:
1. 1949 metais A.Terleckas būdamas 21m, anžiaus įstojo į VLKJS komjaunimo organizaciją.
2. Čekistas, kaip aktyviam komjaunuoliui,A.Terlecko teigimu “partijos valia” tapusiam komjaunimo sekretoriumi, (cituoju) “pavedė sekti studentų nuotaikas ir apie jas pranešinėti jam telefonu” bei sekti kažkokį Buliką.
3 Ar žino, kad A.Terleckas kaip teigia, (cituoju)“Buvau iškviestas į komjaunimo komitetą. Ten tapau komiteto aktyvistų auklėtiniu.Tai buvo ‘užsigrūdinusių kovotojų už komunizmą” būrelis.
4.1950 metų žiemą gavo įpareigojimą važiuoti į provinciją skaityti paskaitų, pagrįstų sovietinės ideologijos štampais ir gavo už tai piniginį atlygį.
5. 1950 metų pavasarį A.terleckas įsidarbina Politinių ir mokslinių žinių skleidimo bilietų platintoju, pristatinėjo lektorius ir t.t.
6. 1952 metais A.Terleckas įsidarbino spaudos cenzūros GLAVLIT’o institucijoje, kur dirbo ir J.Kuolelis.
PRATĘSIU
AR ALGIMANTAS ZULOBAS ŽINO, KAD:
7. 1953M. A,Terleckas paskiriamas geležinkelininkų mokyklos direktoriaus pavaduotoju auklėjamajam darbui. Universiteto komjaunimo konferencijai pasiruošia kalbą ir ją perskaito. Išrenkamas sienlaikraščio redaktoriaus pavaduotoju.
8. A.Terleckas apie save ne viešai paaiškina (cituoju) “Esu griežtas komunizmo, kaip politinės santvarkos, priešas, tačiau visada džiaugiuosi susitikęs komunistą, kuriame plaka lietuvio širdis”
9. 1954- 1957 metais A.Terleckas karjerą sistemoje tęsė SSRS valsybinio banko Lietuvos skyriuje kredito inspektoriumi, Vilniaus miestro valdybos viršininko pavaduotoju.
10.Sovietinio režimo rinkimų agitatoriumi 1956m. – 1957m. žiemą žiemą A.Terlecką paskyrė ir SSRS Valstybinis bankas,ir Ekonomikos institutas.
Rašinio autorius A.Zulobas teigia, kad “kabinėjausi vos ne prie kiekvieno reikšmingesnio rezistento politinio pasiekimo, kūrė istorijas, supindamas mintis taip, kad suprasti jas remiantis logika buvo neįmanoma.” Kadangi jums kai ką suprasti tapo neįmanoma, tai tą pabandysiu paaiškinti. Čia svarbesnis atvejis, tad vertas išsamesnio priminimo.
A.Terleckas (cituoju) „1957 metais buvau teisiamas už tai, kad neva dalyvavau kuriant pogrindinę organizaciją “Nacionalinis liaudies frontas”. Iš tiesų buvo tik užsiminta apie jos kūrimą. Aš atsisakiau dalyvauti…“ Valstybės saugumo komitetui (KGB) A.Terleckas davė parodymus. Jis aiškino, kad “tėvams dirbant pas buožes ir nuolatmatant dirbančiųjų išnsaudojimą brendo jopasaulėžiūra. “Tiek mano tėvų, tiek ir mano asmeninės pažiūros buvo Tarybų valdžios pusėje ir t.t.” Tokia reakcija ,manau, normali. Tačiau savo prisiminimuose A.Terleckas teigia ir dar kai ką svarbesnio; “Negaliu paaiškinti, kodėl man staiga kilo noras išsiverkti ir visiems čekistams atlikti išpažintį’ Jis KGB leitenantui Kriščiukui pasakė, kad “dabar nusprendžiau papasakoti visą teisybę. Visa tai Kriščiukas užrašė į protokolą.” “Jo (A.Terlecko) paties ranka parašyti parodymai rodo, ką prisipažino.” Tiksliau, viską papasakojo apie draugų rezistentines pastangas, paaiškindamas, kad jis pats atsisakė dalyvauti. Bausmę jis gavo du kartus mažesnę, negu jo du draugai. 2004 metias A.Terleckas teigia: “(cituoju) Kiekvienas, kuris patenka į KGB rankas pirmą kartą, gali padaryti klaidų.” “Norėčiau, kad tokios bylos būtų pamirštos kartu su sovietmečiu.“Be to, jis aiškina, kad “aną kartą slėgė mano prisipažinimas, tačiau mano, kad vis tiek būtų nuteisę…”
Toks noras pamiršti aiškus, tačiau istorijos jis vis tiek tai pakeisti negali.
Išleistas iš nelaisvės anksčiau numatyto termino, A.Terleckas dirbo “Puntuko” gamykloje dispečeriu, vyr ekonomistu ir vyr inžinieriumi. Jis parašo straipsnį į LKP ruporą “Tiesą” žydų holokausto klausimu taip atkreipdamas į save KGB dėmesį. A.Terleckas pakviečiamas į saugumą. Jis prisipažįsta, kad to tikėjosi. KGB kapitonas J.Česnavičius ėmė priekaištauti, kad šis (cituoju) “Grižęs iš lagerio neužėjo pas juos, jeigu buvo kuo nors nepatenkintas. Jis paaiškina A.Terleckui: ” Mes norim , kad jūs papasakotumėt viską ką mes žinom ir ko mežinom”. A.Terleckas: (cituoju) “Išpasakojau viską ką rašiau laiškuose (draugams lageriuose). “Norėjosi, kad pasibaigtų toji “santykių įtampa” tarp saugumo ir manęs. Visa tai man kainuoja labai daug sveikatos, nervų”.“J.Česnavičius (cituoju) “pasiūlė parašyti ką galvoju apie savo pažiūras ir t.t… Pykau ant savęs,kad nesugebėjau parodyti savo valios ir pasidaviau spaudimui paėmiau iš jo (Česnavičiaus) keletą popieriaus lapų. Tą ilgą “išpažintį” A.Terlaeckas, suderindamas juodraščio tekstą ir su saugumiečiais, rašė visą savaitę. “Pasiaiškinime ir pokalbiuose aptariami kaliniai P.Skeiveris, V.Petkus, draugas P.Ražauskas.”
Autorius A.Zobuvas aiškina: “Įsismaginęs Pikasas savo ,,Atsikirtime“ jau tiesiogiai vadino A. Terlecką KGB informatoriumi, savo draugų išdaviku.” Tai visiška netiesa. Tokie teigimai yra mane šmeižiantys ir galintys įtakoti teismo sprendimą, nes pateikti viešoje erdvėje. Gal jūs buvote kieno nors suklaidintas? Taip galėjo būti. Prašau atsakyti. Pateikiau tik viešą informaciją, o kaip ją vertinti? – kiekvieno asmeninis reikalas. Įdomu, kaip vertinate, p. A.Zolubai, tuos čia jau paminėtus ir dar nespėtus paminėti faktus, kai A.Terleckas rašė saugumui daugybę buvusių ir esamų lagerininkų charakteristikų, pasakodavo laiškų turinį ir tą darė eilę kartų? Prašau sąžiningo įvertinimo. O jei dar neturite, tai turėkite kantrybės. Sužinosite dar daug ką…
TĘSINYS
Susitikimai sovietiniame saugume vis tęsėsi. A.Terleckas ir vėl aiškina, kad klausinėjo apie visus jo pažįstamus iš lagerio. Apie vienus A.Terleckas kalbėjo teigiamai apie kitus – neigiamai. (cituoju)”…bet nesugebėjau paaiškinti, kodėl nenoriu palaikyti santykių su Endriukaičiu. Man patinka Stasiškis . Apie kitus kalbėjau taip, kaip juos vertinau. Neigiamai atsiliepiau apie Ardžiūną. Teigiamai apie Bičiūną. Matys duos ką nors “auklėti”. Kai kur jis (kapitonas J.Česnavičius) pats padėjo suformuluoti atsakymą. Susidariau išvadą, kad jie (saugumiečiai) laolė mane kažkuo, panašiu į centrą.
Jau 1954 metais KGB kapitonas J.Česnavičius paklausė: “Sakykite, kas pas jus buvo užėjęs?” A.Terleckas (cituoju) “Lėtai ėmė aiškinti. Jis rašėsi , bet greitai pats tęsė sąrašą: “Endriukaitis, Nagys… Galima spėti, kad jau tada Terleckų butas buvo stebimas KGB, o pasiklausymo aparatūra jau tada veikė… Kagėbistai tuo metu jau buvo suskaičiavę 20 buvusių lagerininkų.
TĘSINYS
Susitikimai sovietiniame saugume vis tęsėsi. A.Terleckas ir vėl aiškina, kad klausinėjo apie visus jo pažįstamus iš lagerio. Apie vienus A.Terleckas kalbėjo teigiamai apie kitus – neigiamai. (cituoju)”…bet nesugebėjau paaiškinti, kodėl nenoriu palaikyti santykių su Endriukaičiu. Man patinka Stasiškis . Apie kitus kalbėjau taip, kaip juos vertinau. Neigiamai atsiliepiau apie Ardžiūną. Teigiamai apie Bičiūną. Matys duos ką nors “auklėti”. Kai kur jis (kapitonas J.Česnavičius) pats padėjo suformuluoti atsakymą. Susidariau išvadą, kad jie (saugumiečiai) laolė mane kažkuo, panašiu į centrą.“????
Jau 1954 metais KGB kapitonas J.Česnavičius paklausė: “Sakykite, kas pas jus buvo užėjęs?” A.Terleckas (cituoju) “Lėtai ėmė aiškinti. Jis rašėsi , bet greitai pats tęsė sąrašą: “Endriukaitis, Nagys… Galima spėti, kad jau tada Terleckų butas buvo stebimas KGB, o pasiklausymo aparatūra jau tada veikė… Kagėbistai tuo metu jau buvo suskaičiavę 20 buvusių lagerininkų.
SUVAIDINTA DRAUGIŠKO TEISMO KOMEDIJA
Pasirodo spaudoje neigiamas straipsnis apie A.Terlecką. Šis pasiteirauja KGB kapitono J.Česnavičiaus kaip jam elgtis draugiško teismo metu? A.Terleckas aiškina, kad jis ” nenori jog atrodytų, kad spauda netiesą rašo”???? A.Terleckas kapitonui: “Sakot, kad ištiesiat man ranką”. Šis pažada, kad kalbės ne tik kaip prokuroras, bet ir kaip advokatas. A.Terleckas savo kalbą, rašytą tris dienas, suderino su KGB bendradarbiu A.Čiudinovu. A.Terleckas (cituoju) “Jis žino, kaip reikia kalbėti”. A.Terleckas netgi žino kada tą “teismo” dieną kas išėjo iš namų ir paaiškina: (cituoju)”“V.Grabauskas ir A.Čiudinovas išėjo į “Puntuką” labai anksti. Supratau, kad “teisėjai” nusprendė “suderinti nuomonę” – numatyti “visuomeninio teismo” strategiją ir taktiką. Dėl to nesijaudinau”. A.Terleckas paaiškino savo žmonai Alei (Elenai), kad “Viskas jau nuspręsta anksčiau, o čia bus suvaidinta komedija”.Po “Teismo” A.Terleckas: (cituoju) “Skubu aprašyti savąjį “visuomeninio reismo” spektaklį… surežisuotą čekistų… Anksčiau man nepatiko Kardanovskij (KGB pulkininkas) už savo grubumą. Jis man tapo ne mažiau simpatinkas už J.Česnavičių (KGB kapitoną)”????
PO “TEISMO” KOMEDIJOS
KGB darbuotojas A.Čiudinovas atkreipė A.Terlecko dėmesį, kad KGB 2-osios valdybos 2-ojo skyriaus viršininko pavaduotojas papulkininkis Aleksandras Kordanovskij “draugiškame teisme” (cituoju) “nesistengė nuteikti kolektyvo prieš A.Terlecką. Visi stebėjosi, kad saugumas taip taktiškai lgėsi su juo”. A. Terleckas iš “teismo” tribūnos pareiškė, kad “KGB rūmuose teko pabuvoti net keletą kartų.Ten turėjau daug ilgų pokalbių. Įsitikinau, kad buvau netgi labai neteisus ir be jokio pagrindo jaučiau savyje pytį KGB. KGB darbuotojai kalbėdavo su manim labai mandagiai , taktiškai nei vienu žodžiu neužgaudavo…“Susirinkime pasakyta mano kalba suteikė man daug vilčių, kurias buvau beveik palaidojęs. Ėmiau tikėti, kad turiu gabumų politinei veiklai … Tikiu, kad Rusija turi didesnes už Ameriką gsalimybes sukurti tvirtą ekonominę bazę”.
“Mūsų santvarkoje matau daugiau gero, negu blogo. Taip, šioji santvarka tiek man ,tiek ir mano brangiajai Lietuvai davė labai daug. Kuo būčiau, jei ne Rusija? Sekiočiau paskui plūgą užbaigęs tik pradžios mokyklą. O šiandien esu baigęs aukštąjį mokslą. Rusija grąžino Lietuvai Vilnių, atkovojo Klaipėdą ir išgelbėjo nuo visiško mūsų tautos išnaikinimo.“
KGB kapitonas J.Česnavičius: Dėl (Spalio švenčių) demonstracijos galite elgtis kaip norįs”. A.Terleckas:“O kaip būtų geriau, kad teisingiau suprastų mane kolektyvas?” J.Česnavičius “Jeigu jūs norite eiti su mumis, jeigu gerbiate mūsų laimėjimus, tada turite eiti. O į kitų nuomones nekreipkite dėmesio. Tikri tarybiniai žmonės supras jus.” A.Terleckas (cituoju) “Šeštadienio ryte su Kaziu išėjom į demonstraciją. Sveikinau lagerininkus pabrėždamas “Su šventėmis”. Jie atsakinėjo rimtai, bet nežiūrėdami man į akis.Visų lagerininkų akyse įskaičiau vergišką paklusnumą. Pats pasisiūliau paimti trispalvę” (LSSR vėliavą). Jo (Terlecko) eilė turėjo nešti raudonas vėliavas, tad teko A.Terleckui tokią ir nešti su ant rūbų užsegta raudona rože, pagaminta iš audeklo. A.Terleckas: (cituoju)“Stebėjausi, kad nesijaučiau išprievartautas. Tik pernai žiūrėjau į lietuvius, einančius į demonstraciją, kaip į paniekintus vergus. Šįmet pats ėjau pro tribūną ir nesijaučiau pažemintas. Nei kiek nesišlykštėjau vėliava. Pasirodo, prie visko galima priprasti. Po demonstracijos nenusisegiau rožės. Parėjau namo su raudona rože ant krūtinės. Alė (Terlecko žmona Elena) buvo nepatenkinta.
Vienintelė mano klaida buvo tai, kad nežinojau A.Terlecko tikslios gyvenamosios vietos ir pasinaudojau liudininko parodymais, kad ji galėjo būti Kaune, o ne Vilniaus priemiestyje. Taip atsitiko todėl, kad man savo prisiminimus pasakojęs J.Stašaitis užsiminė, kad jis neturėjo laiko skubiai perduoti raštelio A.Terlecko žmonai, nes reikėjo toli važiuoti. Šį paliudijimą sugretinau su kito liudininko A.Paulavičiaus parodymais, kad A.Terleckas buvo du kartus tuolaiku pastebėtas prie jo namo. Beje, pagal laiką galėjo būti kriminalinės bylos tyrimo metu. Gerbiu Lietuvos AT bandymą bustatyti tiesą ir teisingumą, tačiau negaliu nepastebėti visos eilės didesnių ar smulkesnių klaidų atskiruose epizoduose. Sakykim, priešteisminiu laikotarpiu niekados nežadėjau paneigti “savo melą”, nes jo nebuvo. Teigiau, kad galėjau būti suklaidintas pašnekovo. Atlikęs išsamesnį tyrimą, J.Stašaičio liudijimu dabar visiškai pasitikiu. O jei jis dėl slaptumo nepaminėjo kitų pavardžių, kurie galėjo jam perduoti informaciją, tai reikia suprasti ir sovietinio režimo situaciją. Galiu tik su visa atsakomybe patikinti, kad niekada per kelioliką komentavimo metų nepaskleidžiau man žinomos netiesos žodžių. Ir tuo pagrįstai didžiuojuosi. Na, o tai, kad AT galėjo būti suklaidintas, tai tokie faktai turėtų ir gali išlįsti į viešumą. Tikiuosi, kad dar gyvas būdamas sulauksiu visiškos reabilitacijos. Jaučiuosi visai nekaltas… Esu labai nusivylęs…
Vieno susitikimo metu J.Česnavičius pabrėžė A.Terleckui, kad šis: (cituoju) galįs parašyti disertaciją ir nebūdamas aspirantūroje.???? Studijuoti istorijos A.Terlecko nepriėmė. Apie tokį A.Terlecko norą ir nesėkmę buvo pranešta į KGB. Ši studijuoti leido.Savo viršininko V.Grabausko buvo palydėtas žodžiais: “Na, jei gavai tokią lengvatą, eik studijuoti”. “Puntuko” direktorius L.Abromaitis (cituoju) “gan maloniai patarė tą kvietimą nunešti į kadrų skyrių”. A.Terleckas: “Be to, svajoju ir apie politiko karjerą.Tik būtina po truputį mokytis diplomatijos.”
J.Česnavičius A.Tereleckui; (cituoju) “Dabar įsitikinai, kad mes (KGB) netrukdom gauti darbą, galėsi išeiti iš “Puntuko” ir gauti darbo arčiau ministro.“
Vieno susitikimo pabaigoje A.Terleckas pažada, kad (cituoju) “Pasipiktinęs kuo nors netylėsiu , o ateisiu į saugumą išsiaiškinti.????? Jis (J.Česnavičius ) neparodė didelio džiaugsmo mano nutarimu lankytis pas juos. Į tai atsakė, jog ne visada būnąs savo kabinete”. Terleckas nustebintas: “kodėl toks abejingumas? Ką tai reiškia? Juk jie (kagėbistai) labai mėgsta,jeigu pas juos lankosi buvę politiniai kaliniai????
A.Terleckas primena, kad jis 1964m. davė sovietiniam saugumui (cituoju) “…apie 30 buvusių ir esamų lagerininkų charakteristikas. Daug klausinėta apie Endriukaitį, A.Stasiškį, Bičiūną,J.Semėną. Filipavičiumi nelabai domėjosi” “Pykau ant savęs, kad pasidaviau baimės jausmui. Į pokalbio” pabaigą tas jausmas dingo”. “Išpasakojau viską ką rašiau laiškuose (politiniams kaliniams) A.Terleckas paaiškina: “cituoju) Susidariau išvadą, kad jie (saugumiečiai) laikė mane kažkuo panašiu į “centrą”. A.Terleckas: (cituoju) “Grįžęs iš saugumo į darbą turėjau mažai laiko pranešimui politvalandėlei. Sąmoningai atsiprašiau, kad skaitysiu rusiškai”. (citatos iš knygos “25-ieji Lietuvos okupacijos metai” pateiktos 200 – ame puslapyje.) O juk tai tik vienas epizodas tarp daugelio. Kaip jį vertinti? – tegul sprendžia skaitytojai. Nevertinau teisme, nedarysiu to ir dabar…
A.Terleckas apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį: (cituoju) “Lietuvos Sąjūdį sukūrė KGB. Į 35 narių LPS Iniciatyvinę grupę KGB pasiuntė maždaug 27 – 28 savo agentus. Pasiuntė ir keletą inteligentų, kurie formaliai nedirbo KGB, tačiau savuoju politiniu neišprusimu objektyviai tarnavo Rusijai.
A.Terlecko kritika Lietuvos Sąjūdžiui, kad jis pasirinko parlamentinės kovos kelią ir kiti įvairūs bandymai trukdyti LR Aukščiausios Tarybos rinkimams, atsisakant net savo Lietuvos Laisvės lygos kandidatų, parodo, kad Antano Terlecko pasirinktas kelias buvo nukreiptas jau prieš Lietuvos visuomenės laisvėjimo siekius. Po rinkimų A.Terleckas aiškina: Mes didžiuojamės., jog dalįrinkėjų sulaikėme, kad Lietuvoje dalyvavo ganėtinai mažai rinkėjų.”
A.Terlecko ir Lietuvos laisvės lygos požiūrį į kovo 11-osios aktą, manau, tiksliai paaiškina LLL Tarybos narys Jurijus Radovičius: (cituoju) ” Kovo 11 os Deklaracija reiškia visišką LLL veiklos krachą: pasiteisino būtent tas parlamentinis kelias, kurį A.Terleckas net nuo 1988 metų visomis jėgomis bandė sutrukdyti.”
Netgi ir A.Terlecko bandymai trukdyti ir Nepriklausomybės referendumui taip pat patyrė visišką fiasko. Pagrindinis trukdymo motyvas buvo tai, kad Lietuvoje dar yra sovietinė kariuomenė. Atseit, reikia kol bus išvesta ir tik tada ruošti referendumą.?????
Pateikiau tik labai nedidelę dalį iš maždaug 250 puslapių atliktos studijos, prie kurios prijungta panaudotos literatūros sąrašas su atšviestais puslapiais , sudarančiais apie 700. Antanas Terleckas Vilniaus apygardos teisme pripažino, kad visos mano panaudotos citatos yra jo rašytos ir viešai skelbtos. Kol vyko teisminis procesas, 3,5 metų nepanaudojau viešoje erdvėje A.Terlecko dėl diskretiškumo. Dabar ta sukaupta informacija gali naudotis teisėsaugininkai ir žiniasklaida, nes jau paskelbtas man nepalankus nuosprendis, panaikinęs Vilniaus apygardos teismo visiškai išteisinusią mane nutartį. Esu labai nusivylęs paskutinio teismo sprendimu. Tikiuosi, kad būsiu ateityje visiškai reabilituotas. Dabar bandau pateikti informaciją visuomenei, kurios požiūris man yra labai svarbus. Jei teks pakoreguoti Lietuvos kovos už laisvę istoriją, tai stengsiuosi prie tokių korekcijų prisidėti. Sekančios kartos turi teisę turėti niekieno neiškraipytą istoriją su tuo atitinkančiais vertinimais.
Manau, kad niekada nelaimėsime ‘žaisdami’ pagal ‘jų’ taisykles. Reikia primesti ‘jiems’ savo žaidimą. Pradžia būtų ne teisybės viešinimas, o kitoks požiūris į visuomenės santykius. Valstybiniai visuomenės santykiai neturi ateities VISOSE valstybėse. Tautos savo valstybėse baigia ‘užsismaugti’ neįtikėtinai sudėtinguose ‘įstatymų’ raizgynuose.
Sėkmės Tau, ‘Pikasai’,
Paulius
Esu parašęs daugybę komentarų, kuriuose svarbų dėmesį skyriau visuomenės santykiams.Tačiau be teisingumo tokie santykiai perspektyvos neturi. Jei man AT priteisė sumą, lygią 30 mėnesių mano kukliai pensijai, tai kodėl neturėčiau pakovoti už savo garbę ir orumą. Būtų netgi nesąžininga neatskleisti visuomenei to, kas nedaugelio yra žinoma. Rezistencinių kovų istorija turi būti švari ir tiksli… Pagarbiai, Pikasas.
Nedaug, Pikasai, žmonių, kurie nesitaiksto su blogybėmis visuomenėje.
Palaikau Tave, linkiu nepalūžti.
Asmeninius A. Terlecko santykius su šeima trumpai paliečiu todėl, kad jis pats panoro juos paviešinti ir todėl, kad norisi padėti suprasti, kodėl A.Terleckas savo raiškoje elgėsi būtent taip, kaip elgėsi. >>>>> Kaip ugdė savo dukrai Vilijai paklusnumą, galima suprasti iš tokio A.Terlecko aiškinimo:(cituoju) „Būdamas lagery žadėjau niekada nepakelti prieš ją rankos. Bet sugrįžęs neištesėjau žodžio – gal 3-4 kartus aplupau nesusivaldęs. (…) Ji jau didelė ir negalima jos mušti. Bet tie nervai, nesusivaldymas. Geriau ją kitaip nubausti – nekalbėti su ja. Tai ji labiau išgyvena. “(lit.”25-ieji Lietuvos okupacijos metai” , 17psl.)(prieš lagerį, dukrai Vilijai buvo 5 metų., o po lagerio turėjo 8 metukus) Apie 1953 metų būseną A.Terleckas prisimena taip: „Nuovargis kenkia mano sveikatai, nervams. Būnu piktas, irzlus. Gintulis išdykęs, todėl dažnai aprėkiu jį, kartais per užpakalį suduodu. Myliu juos, bet auklėti nemoku. Labiau myliu Viliją. Kai esu geros nuotaikos ir kai ji nesupykdo, net panešioju ją, devynmetę, vakarais einam pasivaikščioti, pabėgioti. Bet kai supykdo, – šaukiu.“ Dar vienas pavyzdėlis: (cituoju) „Vilija nėjo valgyti. Ji pasislėpė po savo lovele. Už tai nepykau, bet norėjau ją iš po lovelės ištraukti ir nunešti į virtuvę. Nepastebėjęs, kad jos plaukai apsivyniojo apie lovos dugno spyruoklinę vielą, smarkiai patraukiau ir išroviau kuokštą plaukų. Ta verkė, močiutės pakurstyta nekalbėjo su manimi keletą dienų. Aš taip pat nesiruošiau jos kalbinti, nes nesijaučiau kaltas.“ (lit. “Ne pats pasirinkau savo dalią” 287, 288psl.)>>>>>>
A.Terleckas prisimena: (cituoju) „Atostogos (1964m.)prabėgo taip nepastebimai. (…) Parsivežėm į kaimą motiną. Galvojau, kad mums būnant ji bus sveika. Alė žadėjo kūrenti krosnį, dirbti kitus ruošos darbus. Tačiau jau sekmadienį ji(motina) nesikėlė,nieko nevalgė. Žadėjau jai nieko nesakyti, bet nesusivaldžiau. Paėmė pyktis. Vilniuje sveika, o Krivasalis tuoj susargdina. Vilniuj lakstė paskui Gintarėlį, o Krivasaly ir pasikelti negali. Priežastis ta, kad Krivasaly nesirūpina niekuo. Guli pikta, nevalgo. Visa tai taip slegia. Liepos 17d. nenupirkau daugiau sausainių. Kai aš jų nevertinu, tai negalvojau, kad ir jai jų reikia. Bet kai nieko nevalgo, o kaime yra šviežių maisto produktų, tai ir neatkreipiau į tai dėmesio. Neiškentęs apibariau. Šiek tiek jaučiau ir savo kaltę, kad vaistų nenupirkau. Bet aš neskiriu jiems didelės svarbos. (…) Norėjosi daug ką prikišti motinai už praeitį,bet valdžiausi. (…) Kai ji gera, geras ir aš. O kai „surūgus“ , negaliu savęs priversti pataikauti. Gal ir be reikalo keletą kartų apibariau tėvuką.“ (lit. “25-ieji Lietuvos okupacijos metai” 98psl.)
A.Terleckas: (cituoju)“Seniai buvom visi trys broliai susirinkę tėviškėje. Bet šilumos nebebuvo (…) mes vienas ant kito šaukiam, rėkiam. Visi labai nervingi.“ (lit ten pat, 99psl.)
Gal visa tai sunkios A.Terlecko vaikystės pasekmės? Jis prisimena taip: (cituoju)„Juk 10 metų (nuo 1934 iki 1944m) rudens namuose mačiau tėvų barnius, muštynes, ašaras. Gerai, kad dar iš viso neišprotėjau.“(lit.ten pat, 98 psl.)
A.Terleckas gailisi dėl savo kai kurių veiksmų: (cituoju) „Prižadėjau pats sau niekada nekelti rankos prieš Gintulį (sūnų Gintautą). Juk jis mano viltis. Iš Vilytės nieko nebus. Ji labai gabi, bet mergaitė lieka mergaite. O jis visa mano paguoda. (…) Jam (Gintautui) pažadėjau daugiau nemušti jo, o jis žadėjo manęs klausyti. Bet užvakar nesusivaldžiau…“ (lit. ten pat, 49psl.) Nebuvo tie sūnaus mušimai nuolatiniai. A.Terleckas: (cituoju)„Gintulio 3 metus nemušiau, bet šiais (1966) metais nesusivaldau. (…) Negalima taip!Galiu įsiutęs sužeisti. Reikia klupdyti, o ne mušti. Tik taip!“ (lit. “Rezistento dienoraštis” 466psl.)
A.Terleckas su liūdesiu aiškina: (cituoju) „Man kartais būna taip gaila, taip skaudu dėl savo nelaimingos vaikystės. Ir ką gražaus galiu prisiminti? Gal tas žiemos dienas, kai neturėdami kuo apsirengti prasėdėdavom su Joneliu (jaunesniu broliuku) ant rusiškos krosnies? Gal tai, kaip dėdė Juozas mušė mus už duonos riekę? Gal ašaras dėl motinos, tėvų rietenas ir niekada nesibaigiančias ligas? Neprisimenu ir tėvų glamonių. Tik, rodos, motina kartą po operacijos 1936m. birželio 19d. pabučiavo mane, gulintį pusiau be sąmonės. Tėvams dovanojau, nes, viena jie patys buvo taip išauklėti, taigi ir mus auklėjo be jokių glamonių, švelnumo.“ A.Terleckas teigia , kad (cituoju) „Ypač gailėjausi savo 1940-1950 metų , kurių dalį praleidau prie kortų. Per 10 metų būčiau daug pasiekęs“. (lit. “Didysis sąmokslas prieš Lietuvą”, 114 psl)
Glamonių gal ir nebuvo, tačiau pats A.Terleckas teigia, kad: (cituoju)“Niekas apylinkėje taip nesirūpino savo besimokančiais vaikais, kaip mano tėvai. Atiduodavo paskutinį kąsnį. Prisimenu 1947m. rudenį. Mama sunkiai malė girnomis miežius. Galvojau, kad už miežių kruopas daug gausiu. Tačiau mažai gavau ir tuos išleidau. Dalį, rodos, pralošiau.“ (lit. “Rezistento dienoraštis”.,444psl.) >>>>
Po kelių metų A.Terleckas aiškina: (cituoju) „Tėvukas žadėjo atvažiuoti į Vilnių. Tik neturįs kuo apsirengti. Ot, tau! Du didelius kiaulius papjovė, tiek obuolių pardavė, o lietpalčio neturi. Jei ne sūnūs, tikrai turėtų. Yra tėvų kasoje 200rub. Išimsiu, kiek reikės ir nupirksiu.“ >>>>>
A.Terleckas: (Cituoju) „Radau Alę (žmoną) piktą, pradėjo žliumbti dėl to, kad vėluoju. Visą dieną pykau už jos įtarinėjimus. Grįžęs iš darbo radau ją vaikščiojančią. Linksma paklausė: „Kodėl nebuvau parodoj?“ Šiurkščiai atsakiau: „Nenorėjau kad žliumbtum“. Negerai taip elgtis. Bet kitaip negaliu. Grįžau iš miesto neapkęsdamas visų moterų. Tai kvailos patelės, kurios visais būdais stengiasi išlaikyti prie savęs patiną.“(lit.”25-ieji Lietuvos okupacijos metai, 16 psl.) >>>>
Ne visada Antanas buvo nedėmesingas savo žmonai Elenai (Alei). 1966m. A.Terleckas: (cituoju) „Pirmą kartą per 15 metų neužmiršau pasveikinti Alės (žmonos) 41-ųjų jos gimimo metinių proga. Nupirkau gėlių. Ji labai apsidžiaugė“.(lit.””Rezistento dienoraštis”, 372 psl.)
Geda Lietuvos teisingumui apkaltinus nuostabu komentatoriu Pikasa, o tautieciams noreciau pasiulyti nusiimti nuo saules akinius ir daugiau apie “tautos patriota” :-):-) pasidometi!
Ačiū, Kembliui už linkėjimus.
Nenorėjau trukdyti teismais senuko senatvės, bet jis pats to užsigeidė. Ir net AT bylą laimėjo. Dabar man belieka pasitelkti konkrečios ir tikslios informacijos jėgą. Šie aukščiau sudėlioti komentarai yra tik nedidelė faktų dalis… Juose nerasite atskirų asmenų nuomonėsi, kuri nėra oficialiai paviešinta. Parašysiu, sakykim, ką kas konkrečiai sakė apie Antaną Terlecką, o jei tas numirs, kaip atsitiko su garbaus atminimo Jonu Stašaičiu, tai kaip tada? Nors A.Terlecko kaltinimai su komentarais netgi nesusiję ir tą detaliai išaiškino Vilniaus apygardos teismas, mane visiškai išteisino tačiau mani kuklus tylėjimas apie A.Terlecką per beveik keturis metus atsisuko prieš mane. Nemanau, kad p. Algimanto Zulovo rašinys atsirado atsitiktinai. Tada buvo jau žinoma, kad teismo posėdis bus atidėtas, nes manęs nebuvo Lietuvoje. Labai patogus metas paskleisti tokius rašinius įvairiuose portaluose. Turiu viltį, kad autorius buvo labai suklaidintas … Tada atsakomybė už įvairius faktų iškraipymus atitenka jų pateikėjams.
Lietuvos AT nutartis, kurioje , deja” nepaėgiau suvokti, kodėl Vilniaus apskrities teismo mane visiškai ištesinanti nutartis panaikinta, yra dar ir kitų mano komentarų šia tema. Visuomenė turi teisę žinoti visas su byla susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti pagal savo supratingumą…
Pateikiu nutarties nuorodą “Tiesos.lt”
Radęs laisvesnio laiko perskaičiau mano teismui pateiktą “Atsikirtimą” (36psl.)ir ““Papildomą informaciją atsikirtimą, susijusį su A.Terlecko “Skunde” pateiktais aptariamais komentarais.” (172psl.) bei kitus mano raštus. Supratau, kodėl teismų nutartyse šie raštai buvo kategoriškai nepaliesti. Jie parašyti konkrečiai pagal pačio Terlecko paskelbtus prisipažinimus ir tai visiškai paneigia galimybę tuos labai kompromituojančius faktus paneigti. To labiau, kad pats A.Terleckas teisme pripažino, kas jis taip rašė ir sakė.
Lietuvos AT turi daug darbo ir viską iš esmės analizuoti nėra šio teismo prerogatyva. Tad kaip tada vertėjo elgtis? Manau, kad tokios surinktos įrodančios medžiagos nuslėpti vis tiek niekaip nepavyks. Jei rezistencijos istorija bus šiek tiek pakoreguota didesnio teisingumo link, tai viešasis interesas laimės. Tad ar nebūtų buvę teisinga vietoj to, kad vienam teismui keisti kitų teismų nutartis, pasitarti su specialistais. Tam yra įvairios valstybės tarnybos, kurios taip pat vykdo tyrimus nustatant teisingumą Lietuvoje. Net ir kalbos specialistų išvados būtų padėję išaiškinti, kad tarp A.Terlecko komentarų ir aptariamų komentarų tiesioginių atitikmenų nėra, kaip pripažino Vilniaus Apygardos teismas. Turime laisvos Lietuvos Valstybės Saugumą, kuriam tikrai ne tas pats, vertinant praeities, netolimos praeities ar dabarties sudėtingas situacijas. Tai tampa ypač aktualu, kai gyvename ES pakraštyje ir turime gan agresyviai nusiteikusį kaimyną.
Pikasai, pralaimėjęs mūšį, nepralaimėk karo.
‘Jie’ sugebėjo Tave įvelti į ‘teisėsaugos’ mėsmalę. Tai jų ginklas – ten teisybės nerasi. Pasistenk išeiti su mažesniais nuostoliais
Visa įrodomoji medžiaga yra mano rankose, (kopijos saugioje ir patikimoje vietoje, jei kas staigiai atsitiktų). Ji beveik visoje apimtyje yra autentiški ir pačio A. Terlecko paviešinti prisipažinimai. Be abejo, kad visuomenė turi teisę juos žinoti. Jos apimtis yra keli šimtai puslapių, be papildomos nukopijuotos dokumentinės medžiagos, kuri perkopė per 700 lapų. Jūs esate visai teisus, kad palikti visa tai komentarų lygmenyje nebūtų teisinga. Nors pats A.Terlecko veiklos ir santykių su KGB statuso niekaip neįvardinau, tačiau jo buvusiems bendražygiaams ir tiems politikams, kuriems konfidencialiai leidau susipažinti su kai kuriais A.Terlecko paskleistais faktais, jokių neaiškumų nekilo. Gaila, kad kai kurie garbaus amžiaus rezistentai iškeliauja iš šio Pasaulio. Tokie per trumpą laikotarpį pasitraukė net du, kurie labai linkėjo man sėkmės ir džiaugėsi po Vilniaus Apygardos teismo išteisinančio sprendimo. Kiti yra gyvi ir jaučiu atsakomybę prieš juos daugiau nebedelsti su visais paviešinančiais atsakymais. Gali kilti pagrįstas klausimas, kodėl plačiau, pasitelkęs žiniasklaidą, viso to nepaviešinau per beveik 4 metų bylų laikotarpį? Vilniaus Apygardos teisme paaiškinau, kad atsižvelgiau į garbų kaltintojo amžių ir į tą faktą, kad labai daug ką prisipažino pats Antanas. O tai didelė vertybė ir išskirtinumas mūsų tautos rezistencinėje istorijoje. Bibliotekose jos turėjo tik po kelis atžymėtus skaitytojus ar aš buvau pirmas jas perskaitęs..
Dabar byla baigta Lietuvos AT. Visi dokumentai tapo prieinami visiems, kas turi leidimus naudotis teismine informacija. Dabar prie šio ir kitų Algimanto Zolubo paplatintų tekstų matome A.Terlecko nuotrauką, o fone labai gražų plakatą, kuriame plėvėsuoja “Dainuojančios revoliucijos” metais iškelta trispalvė. O juk būtent tada A.Terleckas Lietuvos trispalvės naudojimą pavadino LKP ir KGB suokalbiu ir liepė į mitingus jos nesinešti bei nerodyti. Nežinau, ar A.Zulobas turėjo moralinę teisę paviešinti ir mano nuotrauką “alkas.lt” be mano sutikimo. Esu, kaip “Pikasas” iš specifinių komentatorių susilaukęs netgi labai žiaurių grasinimų, tad tokia nuoroda nėra visiškai bereikšmė.
Pikasai, visų ‘buvusiųjų’ (dalis jų yra ‘esamieji’) niekaip nepavyktų išviešinti – jų laaabai daug. Negalima taikstytis su jais. Manau, naudingiau būtų aiškinti jiems, kad rusiškos išgamos juos apgavo su tuo ‘marksizmu-leninizmu’, kurio atsisakė patys komunistai. Tie, kurie tapo ‘kgb’biukais’ dėl įsitikinimų, ne taip uoliai tarnautų ‘jiems’ suvokę save paprasčiausiais priešų pakalikais.
Manau, Pikasai, kol Tu išaiškinsi savo teisybę dėl atskiro asmens, šiuo atveju, pavers Tave ‘kovotoju su vėjo malūnais’ ir nubrauks Tavo labai vertingus pastebėjimus ‘byloje žudikėje’. Čia, ‘alke’, koks nors ‘tikrasis pakirkšnutis’ pradės viską, ką rašai, purvinti SAVIMI.
A.Terleckas apie R.Pakso karjerą anksčiau aiškino taip: “Matot, prezidentas išrinktas Rusijos pagalba. Jei jie laimės rinkimus ir Paksas turės 96 mandatus, pakeis Konstituciją. Taip vieno žmogaus, faktinio diktatoriaus rankose atsidurs ne tik generalinis prokuroras, Aukščiausio Teismo pirmininkas bet ir Premjeras, ir Seimas. Su Lietuva darys ką panorėję. (lit. “XXI amžius” 2003.02.14d.)
2005m. A.Terleckas tampa R.Pakso vadovaujamos partijos aktyvistu. Tuo pat metu pasklido apkalbos, kad tas pats A.Terleckas priesaiką sulaužiusio prezidento gerbėjų gretose atsirado neatsitiktinai. Esą Lietuvos ypatingame archyve yra bylų, kurioje užfiksuotas A.Terlecko pasižadėjimas bendradarbiauti su sovietiniu saugumu – KGB. Logiška šiuos gandus paskleidusių žmonių išvada – užverbuotas disidentas buvo prispaustas ir kaip paskutinis rezervas mestas į mūšį borisovų ir į juos panašių gretose. “Ekstra” raštiškų A.Terlecko įsipareigojimų nerado. Istorikai teigia , kad jei tokių ir galėjo .būti, tai jie tikrai išvežti į Rusiją”. “Ekstos” žurnalistui A.Terleckas pareiškia, kad R.Paksu jis pasitiki ir pažeria kaltinimų žinomiems politikams, Nepriklausomybės akto signatarams kad jie patys yra KGB agentai. Apie įvairius savo pasižadėjimus kiek vėliau prisimena A.Terleckas savo knygose. Tik neprisimena visų jų turinio???? Paklaustas “Ar turite įrodymų, kad taip kategoriškai žmones vadinate KGB agentais?” A.Teleckas atsako,kad” Įrodymų aš nerenku….” Po žurnalisto žodžių: “Esate toje fronto, kuris prieš narystę NATO. Vakarų integraciją, pusėje.” A.Terleckas atsako: “Norom nenorom, bet taip išeina.” (lit. ” Neįmenama Antano Terlecko mįslė” “balsas. lt” 2004.09.22d)
Nesunku atskirti, kur yra nuomonė ir kur yra faktinė medžiaga. Savo nuomonę komentaruose išsakiau paragindamas rinkėjus būti atidesniems pasirenkant kandidatą į Seimą, o visa kita yra patikimų liudininkų parodymai. Joks liudininkas nebuvo pakeistas ir jokie du liudininkai savo parodymų neatsisakė. O juk tokią netiesą pasakė A.Terleckas Lietuvos AT posėdžio metu. Jau nekalbant apie spaudoje pasirodžiusius Algimanto Zolubo rašinius, kurie paniekinančia forma ir net klaidinant skaitytojus pateikiama daug kame neteisinga informacija bandė paveikti būsimo teismo sprendimą.
Rezistencijos istorija bus nagrinėjama, rašoma vis ją patikslinant ir ateityje. Istorikai neturės moralinės teisės praleisti Antano Terlecko prisipažinimų ir jo teiginio, kad panaudota informacija yra jo paties parašyta.
Komentatorius “Modigliani” prie “Nuosprendio” teigia , kad (cituoju) kol nėra akivaizdžių ir nepaneigiamų įkalčių, o įkalčiai ir įrodymai gali būti suklastoti ir sufabrikuoti – padirbti po laiko, po įvykio.” Taip , visokių klastočių apie rezistentų veiklą būta. Tačiau čia kitoks atvejis. Netikėti Antano Terlecko prisipažinimais nematau logikos. Kodėl jis turėtų pats save apkalbinėti? Be to, A.Terleckas pats pasinaudojo galimybe pripažinti, kad tai yra jo paties žodžiai ir tą padarė. Tai kokio dar papildomo tyrimo gali prisireikti? O juk tirti iš esmės tikrai yra ką. Neatmestina tikimybė, kad A.Terleckas pasisakė apie save ne viską ir tada verta nustatyti ko jis galbūt dar nepasakė. Bet tai negali paneigti to, kas jau jo paties parašyta ar kalbėta. Jei A.Terleckas suteikia sovietiniam saugumui įvairią informaciją apie politinius kalinius dideliais (kartą net 30) ar mažesniais skaičiais bei apie pavienius bendražygius su įvairiais savo bendražygių vertinimais ir netgi charakteristikomis, perduoda visą informaciją apie laiškų turinius – tai jau vien po to galima būtų padėti riebų tašką. O juk prisipažinimų dydis ir skaičius dar daugiau imponuoja… Teismo sprendime teiginys, kad negalėjau su A.Terlecku politiškai diskutuoti, nes jo asmeniškai nepažinojau ir buvau pasivadinęs slapyvardžiu “Pikasas” – man asmeniškai atrodo labai keistai. To labiau, kad prie straipsnio diskutavau su kažkokiu komentatoriumi “Ramūnu”. Kai jis pradėjo daryti neetiškas užuominas, susirašinėjimas nutrūko. Daug kas “Nutartyje” keista, tačiau ją teks vykdyti. Kaip ir tikėtis reabilitacijos gal net artimoje ateityje. Tikiu, kad teisingumas pagal mano gilų įsitikinimą bus surastas. Ir ne kitaip…
Iš “Paaiškinimo” Vilniaus apylinkės teismui. (cituoju) “Pagal amžių turiu mažesnę patirtį, negu A.Terleckas. Galėjo mano gyvenimas pasisukti visai kitaip jau 1962 metais, kada būdamas KPI studentu išdrįsau klijuoti Kauno gatvėse ant sienų ir tvorų tekstines antisovietines proklamacijas . Bėgdamas nuo persekiotojo, tada išgirdau tik vieną šūvį… Greitas tada buvau… Žydų tautybės bendrininkas,( kaip vėliau sužinojau jo tėvas buvo žydas, laikrodžių remonto meistras,) vėliau su šeima išvykęs į Izraelį ir bendramintis , atšišvietęs amoniako garais per kalkę proklamacijas, turėjo pakankamai valios manęs neišduoti, nors kaip jis pats aiškino, buvo mušamas ir kankinamas. Jei jis būtų pasielgęs, kaip A.Terleckas 1957 metais atlikęs saugume “išpažintį” apie savo draugus, tai mano studijos Kauno politechnikos institute galėjo baigtis ilgais nelaisvės metais.”
Citata “Bartui” yra iš mano “Paaiškinimo…” , pateikto 2014.11. 4d. Siūlau kolegai į asmeniškumus daugiau nesileisti.
Lietuviškuose internetinių komentarų puslapiuose absoliuti dauguma pokalbių dalyvių naudoja slapyvardžius. Ir tai visiškai nereiškia, kad nevyksta politinės diskusijos, kaip teigiama Lietuvos AT “Nutartyje” paskelbiant, kad mano pasikeitimas nuomonėmis ir turima informacija su kitu slapyvardžiu “Ramūnas” pasirašiusiu komentatoriumi nebuvo politinės diskusijos dalis. Gal virš 90 procentų mano komentarų iš dešimčių tūkstančių, parašytų per keliolika metų buvo skirti politinių nagrinėjimui. Netgi tas faktas, kad asmeniškai A.Terlecko nepažinojau ir jokių tokio pobūdžio konfliktų neturėjau, įrodo, kad mano giliu įsitikinimu padoraus liudininko J.Stašaičio prisiminimais turėjau konstitucinę teisę pasitikėti ir tokią informaciją polemikoje panaudoti. Pasiūlymas, kad A.Terleckas ir V.Bogušis nei vieno žodžio netarę per 1987 rugpjūčio 23 dienos mitinge nepasakė, nekalbėti pirmiems to mitingo paminėjime yra mano nuomonė. Jos pagrįstumas įrodytas esant daugeliui papildomų duomenų. Tai, kad, mano spėjimu (tikriausiai),mitingo išvakarėse buvo susitarta su KGB ne saugumo būstinėje, o pas A.Terlecką namuose tarp KGB generolų atsiųsto pulkininko J.Česnavičiaus ir A.Terlecko jokios esmės nekeičia. Mitingas būtų žlugęs, jei jo iš tylinčių LLL narių iniciatyvos nebūtų perėmę katalikai N.Sadūnaitė, R.Grigas ir kiti mitingo dalyviai, kurie atsisakė paklusti A.Terlecko nurodymui tik minutę patylėti būtų sužlugęs. Ką, beje, viešai viešai pripažįsta ir pats Antanas Terleckas.
Nežinojimo tikslaus adreso patikslinimas nieko nekeičia priminant Vasario 16 – osios šventimą okupacijos metais. Visa tai papasakojo “Gimtojo krašto” laikraščio žurnalistui pats A.Terleckas. Jo važinėjimas “su vieno ar kito viršininko “Volga” kriminalinio nusikaltimo tyrimo metu yra netgi labai keistas. Tai tik patvirtina A.Paulavičiaus parodymų tikrumą, kuris pastebėjo du kartus A.Terlecką prie savo penkiaaukščio namo laiptinės ir joje. Teisminio proceso eigoje kaltintojo advokatas bandė įrodyti, kad jokių raštelių iš nelaisvės žmonai A.Terleckas pasiųsti neturėjo galimybių, Pasirodo, kad apie tokius kelis siuntimus pats A.Terleckas yra papasakojęs savo prisiminimuose. Tikėtina, kad taip galėjo būti ir kriminalinės bylos tyrimo metu. Tyrimą vykdė OBCHSS, tad kaltintojo minėjimas “kalėjimo administracijos” ar KGB niekuo nepagrįstas. Kaip pripažįsta A.Terleckas jis buvo kilojamas iš vienos kameros į kitą ir turėjo galimybę susitikti su daugeliu kalinių. A.Terleckas teigia, kad net su 700. Kodėl jis buvo kilojamas? – nežinau.
Pagal A.Terlecką: (cituoju) “Rolando Pakso nelaikau susikompromitavusiu politiku. “Aš nematau nieko blogo,kad R.Paksas ėmė pinigų iš J.Borisovo.
Apie žodžio ir minties laisvę 2004 m. Antanas Terleckas prakalbo taip: “Atrodo, kad , kaip ir sovietiniais laikais, valstybės likimą sprendžia represinės struktūros ir specialiosios tarnybos – tada KGB, o dabar VSD. Jei šiandien drįstama kalbėti apie nacionalinį susitaikymą, nutildykime nacionalinės televizijos šmeižtų kampaniją prieš tautos išrinktą Prezidentą (R.Paksą). Ir pakeiskite dalį kitų televizijų žurnalistų.
Savitą požiūrį A.Terleckas turėjo ir apie tuometinį prezidentą Valdą Adamkų: V.Adamkus yra toks žmogus, kuriuo galima manipuliuoti ir jį tampyti. Turiu pagrindą įtarti ir daryti prielaidą, kad Adamkus – užsienio slaptųjų žvalgybų statytinis.” “Prezidentas yra ne Lietuvos patriotas”. Kai V.Adamkus norėjo bolotiruotis naujai kadencijai, A.Terleckas parašė jam laišką, kad “Apsaugok Viešpatie, nuo tokios nelaimės Lietuvą”.
Savo rašiniuose pateikėte daug klaidų ir mane, Vilių Ksaverą Slavinską, įžeidžiančių žodžių. Visus tokius keistus ir gausius atvejus net sunku aptarti. Tikiuosi, kad jūs esate garbingas žmogus, tačiau buvote specialiai klaidinamas. Todėl siūlau jums susisiekti su manimi tam, kad galėčiau pateikti kur kas išsamesnę informaciją, negu galima sudėlioti pluošte komentarų. Antano Terlecko advokatas Laurynas Pakštaitis, dar tik ieškant taikaus konflikto sprendimo, pasakė man, kad jo nuomone “Aš esu garbingas žmogus, tačiau jis yra Terlecko advokatas”. Tada pasiūliau susipažinti mano ilgame anksčiau pateiktame komentare išsakytą nuomonę apie advokato etikos normas. Nežinau ar jis tas mano mintis perskaitė. Abejoju, nes jis pasiūlė tokią taikos sutartį, kurioje turėjau parašyti, kad viską melavau. Betgi tai – visiškas absurdas. Tačiau jums, parašiusiam tokį Lietuvos Aukščiausią Teismą galimai įtakojusį rašinį prieš vienintelį AT posėdį, manau, verta daugiau sužinoti tam, kad galėtumėt apsispręsti kaip tokiu atveju turi elgtis padorus žurnalistas. Linkiu kitą kartą jums būti atsakingesniu rašant tokius išsamius rašinius. Juk žurnalistinė etika siūlo išklausyti abi konfliktuojančias puses. Sėkmės Jums.
Savo rašiniuose Tiesos.lt ir alkas.lt žurnalistas Algimantas Zoubas pateikė daug klaidų ir mane, Vilių Ksaverą Slavinską, įžeidžiančių žodžių. Visus tokius keistus ir gausius atvejus net sunku aptarti. Tikiuosi, kad jis garbingas žmogus, tačiau buvo specialiai klaidinamas. Todėl siūlau p. A.Zulobui susisiekti su manimi tam, kad galėčiau pateikti kur kas išsamesnę informaciją, negu galima sudėlioti pluošte komentarų. Antano Terlecko advokatas Laurynas Pakštaitis, dar tik ieškant taikaus konflikto sprendimo, pasakė man, kad jo nuomone “Aš esu garbingas žmogus, tačiau jis yra Terlecko advokatas”. Tada pasiūliau susipažinti mano ilgame anksčiau pateiktame komentare išsakytą nuomonę apie advokato etikos normas. Nežinau ar jis tas mano mintis perskaitė. Abejoju, nes jis pasiūlė tokią taikos sutartį, kurioje turėjau parašyti, kad viską melavau. Betgi tai – visiškas absurdas. Tačiau jums, parašiusiam tokį Lietuvos Aukščiausią Teismą galimai įtakojusį rašinį prieš vienintelį AT posėdį, manau, verta daugiau sužinoti tam, kad galėtumėt apsispręsti kaip tokiu atveju turi elgtis padorus žurnalistas. Linkiu kitą kartą jums būti atsakingesniu rašant tokius išsamius rašinius. Juk žurnalistinė etika siūlo išklausyti abi konfliktuojančias puses. Sėkmės Jums.
Apie šeimos tarpusavio santykius kalbėti kebliau. Tačiau, jei juos paviešino pats A.Terleckas, tai gal jis norėjo, met7, kuri7 dal5 praLEIDAU PRIE KORT7. kad visuomenė apie juos sužinotų. Tuo labiau, kad ir jie svarbūs kalbant apie jo garbę ir orumą. PRIMINSIU KAI KĄ:
A.Terleckas prisimena: “Juk 10 metų (nuo 1934 iki 1944m.) rudens namuose mačiau tėvų barnius, muštynes ašaras.” Kaip jis ugdė dukrai Vilijai paklusnumą. A.Terleckas: (cituoju) ” Būdamas lagery žadėjau niekada nepakelti prieš – ją rankos. Bet suggrįžęs neištesėjau žodžio. – gal 3-4 kartus aplupau nesusivaldęs. Ji jau didelė ir negalima jos mušti. Bet tie nervai, nesusivaldymas. Vilija buvo 5-8 metų amžiaus.” “Prižadėjau pats sau niekada nekeltį rankos prieš Gintulį (sūnų Gintautą). Juk jis mano viltis. Iš Vilytės nieko nebus. Ji labai gabi, bet mergaitė lieka mergaite. Jam (Gintautui) pažadėjau daugiau nemušti jo, bet užvakar vėl nsesusivaldžiau. … Negalima taip! Galiu įsiutęs sužeisti. Reikia klupdyti, o ne mušti.Tik taip! Apie savo motiną: “1964 m…. “Parsivežėm motiną į kaimą. Tačiau jau sekmadienį ji nesikėlė, nieko nevalgė. Žadėjau jai nieko nesakyti, bet nesusivaldžiau. Paėmė pyktis. Vilniuje sveika, o Krivasalis tuoj susargdina… Neiškentęs apibariau, Šiek tiek jaučiau ir savo kaltę, kai vaistų nenupirkau. Bet neskiriu jiems didelės svarbos. Gal ir be reikalo kelis karetus apibariau tėvuką”.”Ypač gailėjausi savo 1940-1950 metų, kurių dalį praleidai prie kortų”. APIE TĖVUS: A.Terleckas. “Jie atiduodavo besimokantiems vaikams paskutinį kasnį. Prisimenu 1947 metų rudenį.Mama sunkiai malė mižius.Galvojau, kad už miežių kruopas daug gausiu. Tačiau mažai gavau ir tuos išleidau. Dalį, rodos, pralošiau. (lit.”25-ieji Lietuvos okupacijos metai” 2006 m. 17, 98 psl.) APIE ŽMONĄ: 1966m. (cituoju) “Pirmą kartą per 15 metų neužmiršau pasveikinti Alės (žmonos) 41 -ųjų jos gimimo metinių proga. Nupirkau gėlių. Ji labai apsidžiaugė.” (lit. “Rezistento dienoraštis 1966 metai” 372 psl.)
tęsinys. A.Terleckas:”Tėvukas žadėjo atvažiuoti į Vilnių. Tik neturi kuo apsirengti. Ot, tau! Du didelius kiaulius papjovė, tiek obuolių pardavė, o lietpalčio neturi. Jei ne sūnūs,tikrai turėtų. Yra tėvų kasoje 200 rub. Išimsiu kiek reikės ir nupirksiu.” (be komentaro)
Rašinyje radau: ” J. Stašaičio pasakojimo. Istorijos patikimumą neigia faktai. Vienas jų – J. Stašaitis buvo suimtas 1973 gruodžio 4 d. ir kalėjo iki 1974 m. gruodžio mėn. Minimu laikotarpiu J. Stašaitis tikrai negalėjo būti išleidžiamas į laisvę ir perduoti laiško A. Terlecko žmonai. Tai jis galėjo padaryti tik 1974 m. gruodį, kai buvo paleistas į laisvę, bet A. Terleckas dar tų metų gegužės 24 d. baigė savo bausmę ir jau pusę metų gyveno kartu su savo šeima Vilniuje, Nemenčinės pl. 68-2.”
PASIAIŠKINKIME: Antaną Terlecką OBCHSS darbuotojai sulaikė 1973 m. gegužės 23d. Jo tardymo laikotarpis buvo iki 1974 sausio 18. , kai buvo paskelbtas nuosprendis, t.y. iki Teismo sprendimo patalpinti A,Terlecką į Vilniaus griežto režimo lagerį atlikti likusių 4 mėn. bausmės, nes tyrimo mėnesiai buvo įskaityti į bausmės laiką. BŪtent 1973 metų rudenį jį, išlipantį iš “Volgos”, o kitą kartą ir laiptinėje pastebėjo liudininkas A.Paulavičius. Teisėja pakausė iš kur liudininkas pažįsta A.Terlecką. Šis paaiškino, kad matęs mitinguose per televiziją. ir nuotraukose. Visi matėm, tačiau ne apie tai kalba. Kai A.Paulavičius paliudijo, kad ir tuomet, 1973 metais jis buvo rodomas per žinias, bei buvo aiškinama, kad buvęs politi9nis kalinys padarė kriminalinį nusikaltimą. Tada ir aš asmeniškai mačiau kartojamas žinių laidas bei kartą mačiau nuotrauką spaudoje. Apie tai, kad A.Terleckas buvo apklausų metu vežiojamas “ne suimtiesiems skirtu “voronoku”, o “vieno ar kito viršininko “Volga” jis pats aprašo savo prisiminimuose. (lit. “Rezistento dienoraštis” 30 psl ir “Laisvės priešaušryje” 30 psl.) Pas J.Stašaitį pirma krata buvo atlikta 1977.11.20d.,. Tikriausiai buvo nelaisvėje apklaustas, kur galėjo sutikti tuo metu tardyme buvusį A.Terlecką. Nors J.Stašaitis buvo politinis įtriamasis ir jį palaikė suimtą saugumo rūsiuose, o A.Terleckas, kaip[ padaręs kriminalinį nusikaltimą buvo netoli kitur, tačiau tai nereiškia, kad A.Terleckas nebuvo perkeltas į J.Stašaičio kamerą. Ypač, kai pats A.Terleckas teigia, kad jis buvo kilojamas iš vienos kameros į kitą . Kodėl į A.Stašaičio kamerą galėjo būti laikinai perkeltas A.Terleckas? – nežinau. Žinau tik, kad J.Stašaitis oficialiai buvo suimtas 1973.12.06d. Šešiolika dienų yra pakankamas laiko tarpas gauti iš A.Terlecko laiškelį tam, kad perduoti jo žmonai. Kaip, beje A.Terleckaas yra daręs ne kartą> J.Stašaičio papasakoti liudijimai taip pat nesusiję su A.Terlecko man pateiktais kaltinimais, ką nustatė ir Vilniaus Apygardos teismas Apeliacinis teismas. Manau, kad Lietuvos Aukščiausias teismas buvo suklaidintas dėl neteisingos informacijos pateikimo, kurios vieną pavyzdį aprašiau šiame komentare.
Algimanto Zolubo rašinyje šia tema radau: (cituoju) ” J. Stašaičio pasakojimo. Istorijos patikimumą neigia faktai. Vienas jų – J. Stašaitis buvo suimtas 1973 gruodžio 4 d. ir kalėjo iki 1974 m. gruodžio mėn. Minimu laikotarpiu J. Stašaitis tikrai negalėjo būti išleidžiamas į laisvę ir perduoti laiško A. Terlecko žmonai. Tai jis galėjo padaryti tik 1974 m. gruodį, kai buvo paleistas į laisvę, bet A. Terleckas dar tų metų gegužės 24 d. baigė savo bausmę ir jau pusę metų gyveno kartu su savo šeima Vilniuje, Nemenčinės pl. 68-2.”
>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> PASIAIŠKINKIME: Antaną Terlecką OBCHSS darbuotojai sulaikė 1973 m. gegužės 23d. Jo tardymo laikotarpis buvo iki 1974 sausio 18. , kai buvo paskelbtas nuosprendis, t.y. iki Teismo sprendimo patalpinti A,Terlecką į Vilniaus griežto režimo lagerį atlikti likusių 4 mėn. bausmės, nes tyrimo mėnesiai buvo įskaityti į bausmės laiką. BŪtent 1973 metų rudenį jį, išlipantį iš “Volgos”, o kitą kartą ir laiptinėje pastebėjo liudininkas A.Paulavičius. Teisėja pakausė iš kur liudininkas pažįsta A.Terlecką. Šis paaiškino, kad matęs mitinguose per televiziją. ir nuotraukose. Visi matėm, tačiau ne apie tai kalba. Kai A.Paulavičius paliudijo, kad ir tuomet, 1973 metais jis buvo rodomas per žinias, bei buvo aiškinama, kad buvęs politi9nis kalinys padarė kriminalinį nusikaltimą. Tada ir aš asmeniškai mačiau kartojamas žinių laidas bei kartą mačiau nuotrauką spaudoje. Apie tai, kad A.Terleckas buvo apklausų metu vežiojamas “ne suimtiesiems skirtu “voronoku”, o “vieno ar kito viršininko “Volga” jis pats aprašo savo prisiminimuose. (lit. “Rezistento dienoraštis” 30 psl ir “Laisvės priešaušryje” 30 psl.) Pas J.Stašaitį pirma krata buvo atlikta 1977.11.20d.,. Tikriausiai buvo nelaisvėje apklaustas, kur galėjo sutikti tuo metu tardyme buvusį A.Terlecką. Nors J.Stašaitis buvo politinis įtriamasis ir jį palaikė suimtą saugumo rūsiuose, o A.Terleckas, kaip[ padaręs kriminalinį nusikaltimą buvo netoli kitur, tačiau tai nereiškia, kad A.Terleckas nebuvo perkeltas į J.Stašaičio kamerą. Ypač, kai pats A.Terleckas teigia, kad jis buvo kilojamas iš vienos kameros į kitą . Kodėl į A.Stašaičio kamerą galėjo būti laikinai perkeltas A.Terleckas? – nežinau. Žinau tik, kad J.Stašaitis oficialiai buvo suimtas 1973.12.06d. Šešiolika dienų yra pakankamas laiko tarpas gauti iš A.Terlecko laiškelį tam, kad perduoti jo žmonai. Kaip, beje A.Terleckaas yra daręs ne kartą> J.Stašaičio papasakoti liudijimai taip pat nesusiję su A.Terlecko man pateiktais kaltinimais, ką nustatė ir Vilniaus Apygardos teismas Apeliacinis teismas. Manau, kad Lietuvos Aukščiausias teismas, pakeitęs apeliacinio teismo sprendimą, buvo suklaidintas dėl neteisingos informacijos pateikimo, kurios vieną pavyzdį aprašiau šiame komentare.
A.Terleckas teigia, kad nuo 1972 metų (cituoju): „Virš mano buto KGB buvo susukęs savo agentų lizdą su visa pasiklausymo ir įrašymo aparatūra“. („Laisvės prieišaušryje“ 20psl, 101psl Nežiūrint to žinojimo, A.Terleckas 1976 m. kviečia į savo butą JAV pasiuntinybės Maskvoje sekretorių Ričardą Kombsą, kuris apsilanko kartu su Kęstučiu Jakubynu, rezistente Birute Barauskaite ir dar viena vilniete. Apie „agentų lizdą“ dar 1977 metų žiemą A.Terleckas taip pat žinojo ir apie susitikimą su užsienio žurnalistu Deividu Satteriu prisimena štai ką: (cituoju) „Susitikome pas mane. O viršui gyveno Bitinaitytės, KGB agentės (viena iš jų su dukra). Jų brolis Bitinaitis – (KGB) pulkininkas. Jos ir neslėpė, kad jos KGB agentės ir seka mus dieną ir naktį pakaitomis. (lit.“Laisvės priešaušryje“ 20, 101psl) A.Terleckas: (cituoju) „Mes (KGB panosėje) susitikome ir kalbėjome, ką norėjome. Aš jau buvau tiek įžūlus, kad nebijojau kalbėti“. Terleckas: „Mintis apie Lietuvą dėsčiau kartu su K. Jokubynu, J. Sasnausko draugais, moksleiviais, kurie buvo po 30 metų jaunesni už mane, garsiai, aiškiai be dviprasmybių, o Deividas Satteris (korespondentas iš Anglijos dienraščio) jas užrašinėjo. Taigi diktavom žurnalistui ir KGB mikrofonams.“ ( lit. www. alkas.lt )„Čia įvyko improvizuota spaudos konferencija. Aišku, virš mūsų buto įrengtoje KGB sekykloje gyvenančios seserys Elena ir Marytė Bitinaitytės tą konferenciją užrašė. Net ir A.Terleckui vykstant su K.Jakubynu traukiniu į Maskvą, A.Terleckas aiškina: (cituoju) „Žinojome, kad mūsų kalbas KGB gali užrašyti.“ „Man tai visai nerūpėjo. Antanas Terleckas trumpoje biografijoje jau 2006 metais aiškina: (cituoju) „Pajutę pavojų savo egzistavimui, čekistai patys ėmė kurti pogrindines organizacijas ir į jas traukti pačius talentingiausius vidurinių mokyklų moksleivius. Ir štai tokioje KGB kontroliuojamoje erdvėje, koks buvo A. ir E. Terleckų butas, nuo pat pradžios įkuriamas neformalus Lietuvos Laisvės Lygos narių štabas. Jei kai kas bando kaltinti, kad netiksliai nurodžiau A.Terlecko adresą ir todėl esu dezinformatorius, tai KGB tą adresą žinojo netgi nuo 1972 ar net, pagal ankstesnius duomenis, nuo 1964 metų Beje, kartą A.Terleckas buvo išėjęs iš namų, kaip teigta spaudoje, pas jaunesnę moterį. Grįžopo 1,5 metų pas žmoną Eleną ir jos, kaip pats teigia,, labai atsiprašė, kad taip buvo blogai padaręs…
Algimanto Zolubo rašinyje radau: (cituoju) ” J. Stašaičio pasakojimo. Istorijos patikimumą neigia faktai. Vienas jų – J. Stašaitis buvo suimtas 1973 gruodžio 4 d. ir kalėjo iki 1974 m. gruodžio mėn. Minimu laikotarpiu J. Stašaitis tikrai negalėjo būti išleidžiamas į laisvę ir perduoti laiško A. Terlecko žmonai. Tai jis galėjo padaryti tik 1974 m. gruodį, kai buvo paleistas į laisvę, bet A. Terleckas dar tų metų gegužės 24 d. baigė savo bausmę ir jau pusę metų gyveno kartu su savo šeima Vilniuje, Nemenčinės pl. 68-2.”
>>>>> PASIAIŠKINKIME: Antaną Terlecką OBCHSS darbuotojai sulaikė 1973 m. gegužės 23d. Jo tardymo laikotarpis buvo iki 1974 sausio 18. , kai buvo paskelbtas nuosprendis, t.y. iki Teismo sprendimo patalpinti A,Terlecką į Vilniaus griežto režimo lagerį atlikti likusių 4 mėn. bausmės, nes tyrimo mėnesiai buvo įskaityti į bausmės laiką. BŪtent 1973 metų rudenį jį, išlipantį iš “Volgos”, o kitą kartą ir laiptinėje pastebėjo liudininkas A.Paulavičius. Teisėja pakausė iš kur liudininkas pažįsta A.Terlecką. Šis paaiškino, kad matęs mitinguose per televiziją. ir nuotraukose. Visi matėm, tačiau ne apie tai kalba. Kai A.Paulavičius paliudijo, kad ir tuomet, 1973 metais jis buvo rodomas per žinias, bei buvo aiškinama, kad buvęs politi9nis kalinys padarė kriminalinį nusikaltimą. Tada ir aš asmeniškai mačiau kartojamas žinių laidas bei kartą mačiau nuotrauką spaudoje. Apie tai, kad A.Terleckas buvo apklausų metu vežiojamas “ne suimtiesiems skirtu “voronoku”, o “vieno ar kito viršininko “Volga” jis pats aprašo savo prisiminimuose. (lit. “Rezistento dienoraštis” 30 psl ir “Laisvės priešaušryje” 30 psl.) Pas J.Stašaitį pirma krata buvo atlikta 1977.11.20d.,. Tikriausiai, buvo nelaisvėje apklaustas, kur galėjo sutikti tuo metu tardyme buvusį A.Terlecką. Nors J.Stašaitis buvo politinis įtriamasis ir jį palaikė suimtą saugumo rūsiuose, o A.Terleckas, kaip[ padaręs kriminalinį nusikaltimą buvo netoli kitur, tačiau tai nereiškia, kad A.Terleckas nebuvo perkeltas į J.Stašaičio kamerą. Ypač, kai pats A.Terleckas teigia, kad jis buvo kilojamas iš vienos kameros į kitą . Kodėl į A.Stašaičio kamerą galėjo būti laikinai perkeltas A.Terleckas? – nežinau. Žinau tik, kad J.Stašaitis oficialiai buvo suimtas 1973.12.06d. Šešiolika dienų yra pakankamas laiko tarpas atliktipirmas apklausas bei gauti iš A.Terlecko laiškelį tam, kad perduoti jo žmonai. Kaip, beje A.Terleckas nelaisvėje yra daręs ne kartą. J.Stašaičio papasakoti liudijimai taip pat nesusiję su A.Terlecko man pateiktais kaltinimais, ką nustatė ir Vilniaus Apygardos teismas Apeliacinis teismas. Manau, kad Lietuvos Aukščiausias teismas, pakeitęs apeliacinio teismo sprendimą, buvo suklaidintas dėl neteisingos informacijos pateikimo, kurios vieną pavyzdį aprašiau šiame komentare.
Pikasai,
visos tavo kalbos – ne įrodymai, o visokių kabliukų ieškojimas.
Pavyzdys kaip viskas gali būti apgaulinga: pilna visokios medžiagos apie V.Landsbergį, kad buvo KGB agentu.
Ir ką, net jei ir buvo?
Juk skaičiuojam rezultatus, o ne žaidimą iki jų: V.Landsbergis, jei juo ir buvo, KGB apmulkino ir tai tikrai yra didelė nauda Lietuvai.
Neabejotina, kad ir Terlecko bei kitų panašių žmonių veikla buvo tokia pat – visus juos KGB siekė panaudoti savo galutinio tikslo siekiui, ale nepavyko.
Teisingai tave nuteisė: neturi supratimo kas yra įrodymai, o darai išvadas.
Paskaityk geriau kokią knygelę apie tai kaip yra vertinami įrodymai, kad, visų pirma, vertinant ar yra įvykdytas nusikaltimas, svarbu asmens tikslas, kuriuo remiantis padaryti tie ar kiti veiksmai.
Neturi išsilavinimo tame ir nederėtų lįsti į sritį, kurioje nėra išmanymo.
Dabar savo veiksmais panėšėjate į Jakilaitį, kuris irgi nori būti tyrėju, bet dirba žurnalistu.
Anas irgi prisižvejoja kabliukų ir daro toli siekiančias išvadas.
Rinkimai Šiauluose nuolat parodo, kiek ten tokių “tikrų lietuvių”…
Su Šiauliais neturiu nieko bendro.
Tu, ‘tikras lituvi’, dažnai lendi ‘rudomanskio’ daržą ir ‘macepę’ išmanymo mokini
P.p. parašyk ką reišįkia ‘macepė’ (tavo tą ‘rudomanskį’ radau Vikipedijoj).
Ką pluošte komentarų priminiau daugiausiai įrodinėja pats. A.Terleckas. Negi nesuvokiate?
Dar sykį kartoju: tai neįrodo, kad jis dirbo KGB’istams.
Pikasas dėl raštelio perdavimo I dalis
Algimanto Zolubo rašinyje šia tema radau: (cituoju) ” J. Stašaičio pasakojimo. Istorijos patikimumą neigia faktai. Vienas jų – J. Stašaitis buvo suimtas 1973 gruodžio 4 d. ir kalėjo iki 1974 m. gruodžio mėn. Minimu laikotarpiu J. Stašaitis tikrai negalėjo būti išleidžiamas į laisvę ir perduoti laiško A. Terlecko žmonai. Tai jis galėjo padaryti tik 1974 m. gruodį, kai buvo paleistas į laisvę, bet A. Terleckas dar tų metų gegužės 24 d. baigė savo bausmę ir jau pusę metų gyveno kartu su savo šeima Vilniuje, Nemenčinės pl. 68-2.”
>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>> PASIAIŠKINKIME: Antaną Terlecką OBCHSS darbuotojai sulaikė 1973 m. gegužės 23d. Jo tardymo laikotarpis buvo iki 1974 sausio 18. , kai buvo paskelbtas nuosprendis, t.y. iki Teismo sprendimo patalpinti A,Terlecką į Vilniaus griežto režimo lagerį atlikti likusių 4 mėn. bausmės, nes tyrimo mėnesiai buvo įskaityti į bausmės laiką. BŪtent 1973 metų rudenį jį, išlipantį iš “Volgos”, o kitą kartą ir laiptinėje pastebėjo liudininkas A.Paulavičius. Teisėja pakausė iš kur liudininkas pažįsta A.Terlecką. Šis paaiškino, kad matęs mitinguose per televiziją. ir nuotraukose. Visi matėm, tačiau ne apie tai kalba. Kai A.Paulavičius paliudijo, kad ir tuomet, 1973 metais jis buvo rodomas per žinias, bei buvo aiškinama, kad buvęs politi9nis kalinys padarė kriminalinį nusikaltimą. Tada ir aš asmeniškai mačiau kartojamas žinių laidas bei kartą mačiau nuotrauką spaudoje. Apie tai, kad A.Terleckas buvo apklausų metu vežiojamas “ne suimtiesiems skirtu “voronoku”, o “vieno ar kito viršininko “Volga” jis pats aprašo savo prisiminimuose. (lit. “Rezistento dienoraštis” 30 psl ir “Laisvės priešaušryje” 30 psl.)
dėl raštelio perdavimo II dalis
Pas J.Stašaitį pirma krata buvo atlikta 1977.11.20d.,. Tikriausiai buvo nelaisvėje apklaustas, kur galėjo sutikti tuo metu tardyme buvusį A.Terlecką. Nors J.Stašaitis buvo politinis įtriamasis ir jį palaikė suimtą saugumo rūsiuose, o A.Terleckas, kaip[ padaręs kriminalinį nusikaltimą buvo netoli kitur, tačiau tai nereiškia, kad A.Terleckas nebuvo perkeltas į J.Stašaičio kamerą. Ypač, kai pats A.Terleckas teigia, kad jis buvo kilojamas iš vienos kameros į kitą . Kodėl į A.Stašaičio kamerą galėjo būti laikinai perkeltas A.Terleckas? – nežinau. Žinau tik, kad J.Stašaitis oficialiai buvo suimtas 1973.12.06d. Šešiolika dienų yra pakankamas laiko tarpas gauti iš A.Terlecko laiškelį tam, kad perduoti jo žmonai. Kaip, beje A.Terleckaas yra daręs ne kartą> J.Stašaičio papasakoti liudijimai taip pat nesusiję su A.Terlecko man pateiktais kaltinimais, ką nustatė ir Vilniaus Apygardos teismas Apeliacinis teismas. Manau, kad Lietuvos Aukščiausias teismas, pakeitęs apeliacinio teismo sprendimą, buvo suklaidintas dėl neteisingos informacijos pateikimo, kurios vieną pavyzdį aprašiau šiame komentare.
dėl raštelio perdavimo III dalis
Kada mano tetos Klementinis svečias Jonas, man girdint, pasakojo apie tai, kad dėl A.Terlecko jis turi daug abejonių ir visą kitą, tada jo net pavardės nežinojau. Žinojau tik tai, kad jis Jonas ir daugiausiai domisi religine literatūra. Tik vėliau iš buvusio seminarijos studento J.Minciaus sužinojau, kad jis dėstė jam keturias disciplinas pogrindinėje Katalikų kunigų seminarijoje ir kad savo rankomis yra slaptai sovietmečiu padaręs net septynias spausdinimo stakles. J.Stašaitis pokalbio metu tik prasitarė, kad tą raštelį A.Terleckas paprašė nunešti prieš kelioliką metų. Pasitikslinau kada buvo nelaisvėje Antanas Terleckas ir Jonas Stašaitis. Net nebenustebau, kad sulaikymo laikas 1973 m. ruduo sutapo. A.Paulavičius minėjo 1973 ar 1974 metų rudenį, tačiau viską patikslina tas faktas, kad būtent tada apie A.Terlecko sulaikymą už kriminalinį nusikaltimą bei kitas aplinkybes daug rašė, iškino ir rodė sovietinė žiniasklaida. Jei Jonas Stašaitis kai kurias paminėtas plinkybes sužinojo iš kitų kalinių, tai galėjo apie jas priminti kokio konkretaus vardo diskretiškai nepaminėdamas. Vis tik tada “Dainuojanti revoliucija” dar buvo tik įsibėgėjanti ir visiško saugumo nebuvo. 1974 metų rudenį A.Terleckas jau buvo laisvėje ir apie jo bausmę niekas nebekalbėjo. To labiau, kad ir ta, prokuroro siūlyta 4 metų bausmė buvo sumažinta iki vienerių metų. A.Terleckas aiškina, kad KGB reikalavo iš teisėjo bausti labai griežtai. Tačiau, pats A.Terleckas vėliau aiškina, kad (cituoju) “KGB buvo nesuinteresuota mane uždaryti. Daugelis čekistų per mano draugus veikė kad manęs nepasodintų”. Ar tai būtina komentuoti? O jei vertėtų, tai kaip?
Ir netgi J.Stašaičiui tokių keistų kaltinimų, kokius pateikė man A.Terleckas, pateikimui nebūtų jokios logikos. Nieko tuose priminimuose, kuo kaltinamas, nėra ir nebuvo. Mano advokatas per pirmą pokalbį pasiteiravo gal dar ką nors esu parašęs. Paaiškinau, kad ne. Jis nustebęs pastebėjo, kad kaltinimai visiškai nesusiję su komentarais. Lietuvos AT įvertino kitaip. Tenka apgailestauti , kad nebuvo pakankamai atreriptas dėmesys, kaip nutarė Vilniaus Apygardos teismas, į tokį visišką neatitikimą. Tik mano pateikta informacija ir visi paaiškinimai kažkodėl iškrito iš teisminio nagrinėjimo. Gal būt, dėl A.Terlecko garbės ir orumo išsaugojimo. Taip galėjo būti, tačiau kas apgins mano garbę ir orumą? Tai gali padaryti tik skaitytojai ir visi tie, kuriem su informacija susipažįsta plačiau.
Spėlionės ir niekas daugiau.
Ne įrodymai.
Patikslinu techninę klaidelę. Pas Joną Stašaitį pirmą kartą krata buvo 1973 metų lapkričio 20d.
A.Terleckas prisimena: (cituoju) „1977m. rugpjūčio 23 ir 24 dienomis mano namuose keliolika čekistų atliko ilgai ruoštą operaciją ir iš visų slaptaviečių, net darže ir miške prie namų, surankiojo ar iškasė spausdinimo techniką, paruoštą straipsniams techniką, paruoštą straipsniams medžiagą, nespėtus išplatinti leidinius. Po šios kratos tęsti „Laisvės šauklio“ leidybos nebegalėjome.“ „Čekistai (…) kratos metu surado ne tik 5 dienoraščio knygas, bet ir nelegalaus leidinio „Laisvės šauklys“ numerius“. Sulaikytą A.Terlecką po trijų parų paleido.
Esu girdėjęs politkalinio, Pasaulio tautų teisuolio Jono Stašaičio liudijimą, kad A.Terleckui buvo slapta pranešta, jog disidentinės knygos tiražas, buvęs jo kambaryje, yra susektas ir kad būtina kuo skubiau jį išgabenti. Manau, kads sovietiniame saugume irgi galėjo būti vienas kitas neabejingas mūsų ateičiai, tad gal per pažįstamą laiku pranešė. Buvo pasiūlyta Antanui dalimis tiražą išdalinti, bet jis nesutiko. Ar jo paties paminėtoje kratoje paminėtas,vienas iš NESPĖTŲ IŠPLATINTI LEIDINIŲ? – nežinau. Tokia tikimybė, manau, didelė.
Kad skaitytojai nepradėtų galvoti, kad ir kiti rezistentai turėjo tokius santykius su KGB, kaip A.Terleckas, pateiksiu tik vieną kitokį pavyzdį iš daugelio. Disidentas Petras Plumpa kalėjo 7 metus už lietuviškos trispalvės iškėlimą Petrašiūnuose ir 7 metus už “Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikos” leidybą. Kai jis buvo apklausinėjamas 1974 metais sausio mėn. visi jo atsakymai buvo tokie : “Atsisakau paaiškinti” arba “Neturiu ką atsakyti”. A.Terleckas maždaug tada buvo tardomas dėl kriminalinio nusikaltimo bei kažkodėl kilojamas iš vienos kameros į kitą…
Savo pareiškime tardytojui kapitonui Lazarevičiui Petras Plumpa rašo: (cituoju) “Dabartinė mano bylos eiga rodo, kad yra panašiai elgiamasi ir su kitais žmonėmis, kurie turėjo nelaimės su manimi bendrauti, o tuo labiau su tais, kurie man kuo nors yra padėję. Todėl aš būčiau didelis niekšas, jei apie savo pažįstamus tardytojui duočiau kokių nors žinių, nes aš neturiu moralinės teisės daryti nemalonumų tiems žmonėms, kurie palaikė mano fizinį ir moralinį gyvenimą per tuos visus diskriminavimo metus.” ( LKBK 203 psl.)
O čia nuo besiginančiojo pasirinktos taktikos, nuo žmogaus charakterio (ekstravertas, intravertas) ir nuo daugelio aplinkybių priklausantis dalykas.
Todėl ir ši aplinkybė atmetama.
Пишите письма любому телеграфному столбу!
Lietuvos Aukščiausias teismas panaikinęs Vilniaus Apskrities teismo “Nutartį” ir pripažinęs Vilniaus Apylinkės teismo “Nuosprendį” galimai nepastebėjo, kad šiame “Nuosprendyje” yra prasilenkta su LR Konstitucijos bei LR įstatymų nuostatomis, o pateikti kai kurie aiškinimai ir išvados visiškai ar iš dalies neatitinka faktinės bylos medžiagos. Tokių atvejų Apylinkės teismo nuosprendyje, mano nuomone, yra gan daug. >>>>>>
Paminėsiu tik vieną kitą keistą atvejį. (Cituoju) “Teismo vertinimu, bent kokių teiginių, nežiūrint į tai ar jie buvo prieš tai skelbti ar ne, viešinimas negali būti laikomas faktu, jeigu turima informacija (žinia ar ect.) nebuvo išsamiai patikrinta.” Kaip tai suprasti? Negi pačio Antano Terlecko viešus prisipažinimus privalėjau patikrinti? >>>>>> Kitas teiginys “Nuosprendyje” yra tai, kad mano (cituoju) “komentarai buvo parašyti iki to laiko, kai kaltinamasis pradėjo skaityti A.Terlecko knygas.” A.Terlecko veikla buvo mano matoma ir vertinama pagal konkrečius atvejus ir mano supratingumą. Net tik 2006 m. išleistoje knygoje “25-ieji Lietuvos okupacijos metai” atskleidžiama tiek , kad kelių asmenų veiklos įvertinimui pakaktų. O juk ir ankstesnių rašinių faktai sklido gal net plačiau, negu A.Terleckas įsivaizdavo. Rašytinė informacija buvo dar labiau pribloškianti, negu įvairūs ankstesni žodiniai liudijimai. Mano teisme aptariamuose komentaruose pateikti liudininkų prisiminimai iš esmės yra tik mažmožis prieš visus A.Terlecko prisipažintus atvejus. To, manau, neįmanoma nepastebėti. Net ir prie šio pateikto AT “Nuosprendžio” pateiktuose komentaruose yra nemažai faktų, kurie nepalieka abejonėms vietos.
Nesupranti: jokie kabliukai tokiais atvejais nėra įrodymai – tokiais atvejais dera pačiupti in flagrante.
Jei tokių dalykų nėra, tai visa kita telieka tik spėlionėmis.
Jūs, “tikras lietuvi”, ilgą eilę metų ginate kraštutnę kairę poziciją, tad nesistebiu, kad “mūru stojate” už A.Terlecko garbę ir orumą.
Ne kairę, o objektyvią.
Aš iš viso nemanau, kad visi tie disidentai, miškiniai ir pan. nusipelnytų išskirtinės reikšmės, Lietuvai išeinant iš TSRS – tai lėmė visuomenės dauguma:
https://www.youtube.com/watch?v=zfgtne2fxJk
Todėl dėl Terlecko kalbu tik kaip objektyvus stebėtojas, o ne dėl to, kad manyčiau, jog jie buvo kuo tai reikšmingi.
Ir iš viso – tiesa negali būti ne kaire, nei dešine: ji arba tiesa, arba ne.
Tai – teisininkų požiūris.
Čia šių laikų “politikai” sumąstė tokį oksimoroną – tiesos kairė, dešinė, centras.
Koks tų politikierių supratimas, ką jie išmano – matom: Lietuva baigia išputėti.
Seniai buvo laikas juos visus vyti kibėnimat iš seimo – ką pralošim, jei vietoj jų ateis kiti?
Nieko, tik bus galimybė visai tai pelkei išsivalyti.
Šiame ‘atsiliepime’ ‘tikras lituvis’ gražiai įpina panieką Lietuvos valstybei – Seimą rašo iš mažosios raidės. Vėl daugiskaita: ,,pralošim” – dirba žmogelis.
Pasimokyk gramatikos.
Ir toliau gali varyti čia savo propagandą su savo šutve – amelijomis, “vilniečiais” ir kt. Lietuvos priešais, kenkusiais Žemės referendumo metu, nes jums, matyt, tai čia leidžia.
Man per eilę metų yra ne kartą kolegos komentatoriai patarę su “tikru lietuviu” nediskutuoti ir net dėmesio nekreiptim bei išsakė savo nuomonę apie šį aktyvistą. Kai jis jau perėjo prie žinomos pigios populistrikos, tai “sėdo į savo roges”.. Prognozė dar žada, kad pasnigs. Tegul sau važiuoja…
Niekas su tavim ir nediskutuoja – neturi jokių argumentų.
Ir teismas tau tai patvirtino.
‘tikras lituvis’ labai gerai atspindi tarybmečio komunistines išgamas. Jaunimas, be jo, neįsivaizduotų komunistų, kurie gąsdindavo, meluodavo, šmeiždavo Pokario Pasipriešinimo Karius, įterpdavo rusiškus juokelius, niekindavo ‘kapitalistinę’ santvarką, atstovaudavo DAUGUMAI… ir, galiausiai, patys atsisakė to savo sumauto ‘marksizmo-leninizmo’
Beje, Kemblys niekada nekomentuoja iš esmės – jis vykdo rasiejinių užduotį ir puldinėja ant komentatorių kaip šuva.
O pasiutusius šunis dera iššaudyti.
Mes skiriamės bent jau tuo, kad niekada, nei į vieną komentatorių per kelioliką metų nesikreipiau antruoju asmeniu – “tu”…
Ne raidė, o esmė svarbi – sakė poetas.
Kada mano tetos Klementinos svečias Jonas, man girdint, pasakojo apie tai, kad dėl A.Terlecko jis turi daug abejonių ir visą kitą, tada jo net pavardės nežinojau. Žinojau tik tai, kad jis Jonas ir daugiausiai domisi religine literatūra. Tik vėliau iš buvusio seminarijos studento J.Minciaus sužinojau, kad jis dėstė jam keturias disciplinas pogrindinėje Katalikų kunigų seminarijoje ir kad savo rankomis yra slaptai sovietmečiu padaręs net septynias spausdinimo stakles. J.Stašaitis pokalbio metu tik prasitarė, kad tą raštelį A.Terleckas paprašė nunešti prieš kelioliką metų. Pasitikslinau kada buvo nelaisvėje Antanas Terleckas ir Jonas Stašaitis. Net nebenustebau, kad sulaikymo laikas 1973 m. ruduo sutapo. A.Paulavičius minėjo 1973 ar 1974 metų rudenį, tačiau viską patikslina tas faktas, kad būtent tada apie A.Terlecko sulaikymą už kriminalinį nusikaltimą bei kitas aplinkybes daug rašė, aiškino ir rodė sovietinė žiniasklaida. Jei Jonas Stašaitis kai kurias paminėtas aplinkybes sužinojo iš kitų kalinių, tai galėjo apie jas priminti kokio konkretaus vardo diskretiškai nepaminėdamas. Vis tik tada “Dainuojanti revoliucija” dar buvo tik įsibėgėjanti ir visiško saugumo nebuvo. 1974 metų rudenį A.Terleckas jau buvo laisvėje ir apie jo bausmę niekas nebekalbėjo. To labiau, kad ir ta, prokuroro siūlyta 4 metų bausmė buvo sumažinta iki vienerių metų. A.Terleckas aiškina, kad KGB reikalavo iš teisėjo bausti labai griežtai. Tačiau, pats A.Terleckas vėliau aiškina, kad (cituoju) “KGB buvo nesuinteresuota mane uždaryti. Daugelis čekistų per mano draugus veikė kad manęs nepasodintų”. Ar tai būtina komentuoti? O jei vertėtų, tai kaip?
Ir netgi J.Stašaičiui tokių keistų kaltinimų, kokius pateikė man A.Terleckas, pateikimui nebūtų jokios logikos. Nieko tuose priminimuose, kuo kaltinamas, nėra ir nebuvo. Mano advokatas per pirmą pokalbį pasiteiravo gal dar ką nors esu parašęs. Paaiškinau, kad ne. Jis nustebęs pastebėjo, kad kaltinimai visiškai nesusiję su komentarais. Lietuvos AT įvertino kitaip. Tenka apgailestauti , kad nebuvo pakankamai atreriptas dėmesys, kaip nutarė Vilniaus Apygardos teismas, į tokį visišką neatitikimą. Tik mano pateikta informacija ir visi paaiškinimai kažkodėl iškrito iš teisminio nagrinėjimo. Gal būt, dėl A.Terlecko garbės ir orumo išsaugojimo. Taip galėjo būti, tačiau kas apgins mano garbę ir orumą? Tai gali padaryti tik skaitytojai ir visi tie, kuriem su informacija susipažįsta plačiau.
NESU VIENIŠAS POŽIŪRIU Į ANTANĄ TERLECKĄ >>>>
ADetektyvas prieš 9 metus 2016-03-19 20:48
Prie rašinio “MANIPULIACIJŲ LAIKAS” Lina Pečeliūnienė.
———————————————————————————————————-
Labai įtikinamas, logiškas TO METO įvykių ir žmonių elgesio išdėstymas. Ir išvada, kad visos jėgos telkiamos kenkti konservatoriams. Visokiausiais būdais. Vieną dalyką pridursiu ir aš. Tegu tai smulkmena, bet vis dėlto. Visai netyčia pradėjau, o paskui ir atlikau vienos gana politizuotos “Žinių radijo” laidos”, kuri vadinasi “Raktas” ir transliuojama kasdien 9 val. ryto, sociologinį tyrimą. VISĄ SAUSIO MĖNESĮ, kiekvieną dieną, užsirašinėjau kas kviečiamas dalyvauti tose laidose, kur kalbama aktualiais politikos klausimais. Todėl galiu labai tiksliai pasakyti, kad tą mėnesį buvo pakviesti visų partijų, netgi visuomeninių organizacijų atstovai, o kai kurių partijų, pvz., Pakso, socdemų – ir po keletą kartų. TAČIAU NĖ VIENO KARTO NEBUVO KONSERVATORIŲ. Tik tai nereiškia, kad jie buvo užmiršti. Toli gražu. Apie juos vos ne kiekvieną kartą buvo kalbama. Tačiau kaip? Tik neigiamai, su pašaipa, smerkiamai. Na gal kam teko girdėti kaip, pvz., kalba Čaplikas, dažnas tos laidos dalyvis? Viršūnė tur būt buvo Sausio 13 – osios laida, į kurią buvo pakviestas Antanas Terleckas. Nė vieno gero žodžio apie tuos įvykius, jų reikšmę, Nepriklausomybę. Tai buvo tikra antikonservatoriška ir antilandsbergiška puota, išsityčiojimas, nesiskaitant su žodžiais, drebiant kas užeina ant seilės. Ir kaip buvo skaudu, kai laidos vedėjas Antanaitis nė puse žodžio nei sustabdė Terlecko, nei jam paprieštaravo, nei pakreipė laidos kita vaga. Purviniausia laida, tikra “dovanėlė” tų įvykių dalyviams.
Leisdamas sau viską, net ir pačius aštriausius vertinimus kitiems asmenims, p.Antanas Terleckas, manau, visiškai nepakantus savo paties, kaip politinio proceso dalyvio“, kritikai ar kitokiai nuomonei. Metų tėkmėje dažnai keisdamas savo parašytus anksčiau prisiminimus, nuomones ir politines pozicijas jis, mano supratimu, atrodo labai keistai.
***
Antanas Terleckas:
1. „Aš anksčiau nenorėjau pasakyti apie santykius su (Jonu)Laugaliu ir (Vytautu)Semėnu. O dabar nusprendžiau papasakoti visą teisybę“. „Negaliu paaiškinti, kodėl man staiga kilo noras išsiverkti ir visiems čekistams atlikti „išpažintį“. Neturėjau valios atsispirti tokiam „pasiūlymui“.
2.„Esu griežtas komunizmo, kaip politinės santvarkos, priešas, tačiau visada džiaugiuosi susitikęs komunistą, kuriame plaka lietuvio širdis“.
3. „Išpasakojau (KGB karininkams)viską ką rašiau(draugams disidentams) laiškuose“.
4. „Turėjau(KGB saugumui)duoti apie 30 buvusių ir esamų lagerininkų charakteristikas“.(…) „Pykau ant savęs, kad pasidaviau baimės jausmui. Į pokalbio pabaigą baimės jausmas dingo“
5.„Pasipiktinęs kuo nors netylėsiu, o ateisiu į (KGB)saugumą išsiaiškinti.“
6. „Aš pusiau dešinysis, pusiau kairysis, gal daugiau kairysis.“
7. „A.Terleckas su saugumiečiu J.Čiudinovu diskutuoja apie tai, kad „ribos tarp tautybių išsitrina“ A.Terleckas: (cituoju)„Aš taip pat už tų ribų (tarp tautybių)išsitrynimą.“
8. “Rusija grąžino Lietuvai Vilnių, atkovojo Klaipėdą ir išgelbėjo nuo visiško mūsų tautos išnaikinimo. ”
9. „Mūsų(sovietinėje) santvarkoje matau daugiau gero, negu blogo.Šioji santvarka tiek man, tiek mano brangiajai Lietuvai davė labai daug.Kuo būčiau,jei ne Rusija? Sekiočiau paskui plūgą užbaigęs tik pradžios mokyklą.“
10. „Ir anksčiau tikėjau komunizmo pastatymo galimumu mūsų šalyje…“
11. „Įtikinėjau, kad mums reikia eiti išvien su Rusija(ėjo 1966metai), tik Rusija gali mus apginti nuo Vokietijos“
12. „Aš anksčiau gerai nesuprasdavau partijos politikos – peikdavau kolchozus. Dabar įsitikinau, jog tai geras tarybų valdžios kūrinys ir žmonės juose gyvena neblogai. Apie tai rašydavau savo draugams į lagerius.“
13. „Istoriškai ir ekonomiškai mes susiję su Rusija, todėl mums nenaudinga nuo Rusijos atsiskirti. Reikia auklėti jaunimą draugystės su Rusija dvasia. Didžiuoju mūsų priešu liks Vokietija. Rusijos parama mums būtina, ji apsaugos mus nuo vokiečių vergijos ir tik ji.“
14. „KGB rūmuose (…) turėjau daug ilgų pokalbių. Įsitikinau, kad buvau netgi labai neteisus ir jog be jokio pagrindo jaučiau savyje pyktį KGB. KGB darbuotojai kalbėdavo su manim labai mandagiai, taktiškai nei vienu žodžiu neužgaudavo…“
15. „Lietuvai būtina gyventi sąjungoje su Rusija. Būtina.“
16. „Noriu eiti su kolektyvu, todėl prašau komunistų padėti man.“
17. „KGB buvo nesuinteresuota mane uždaryti. Daugelis čekistų per mano draugus veikė, kad manęs nepasodintų.“
18.„Taigi diktavom (užsienio) žurnalistui ir KGB mikrofonams. Aišku, virš mūsų buto įrengtoje KGB sekykloje gyvenančios seserys Elena ir Marytė Bitinaitytės tą konferenciją užrašė.“
19. „Tik ištrūkome iš vienos (SSRS)sąjungos, tai tie iškart nubėgo į kitą(ES)…“
20.„Vykstant teismui 1999 m. priėjau prie metalinio gardo ir pasveikinau nusilenkdamas jam (Mykolui Burokevičiui).Man pasirodė, kad tokiu mano poelgiu už grotų uždarytasis liko labai patenkintas.“
21. „Kreipiuosi į visus, kurie dalyvausite („Dainuojančios revoliucijos“)demonstracijose. Jokiu būdu nesineškite ten Trispalvės vėliavos“.
22.„Reikia kilti į protestus kaip Ukrainoje(Maidane). Nenusileisti šitiems parsidavėliams – naujiesiems bolševikams.“
23. Apie parašų rinkimą (žemės) referendumui:„Aš šiuos žmones pavadinčiau šiuolaikiniais disidentais ir ordinus jiems dalyčiau.“
Esu tvirtai įsitikinęs, kad būtent tiek čia paminėtos Antano Terlecko frazės, tiek ir dauguma šioje analizėje pateiktų konkrečių faktų apie A.Terlecko veiklą kompromituoja kovotojus už Lietuvos laisvę ir jos išsaugojimą. Manau, kad A.Terleckas dėl to turi prisiimti bent jau asmeninę moralinę atsakomybę.
Tokia A.Terlecko dažnai kontraversiška veikla ir dažnos kalbos atgautos Nepriklausomybės metais, manau, klaidina visuomenę bei griauna pasitikėjimą mūsų valstybe.
Cituoju: „2003 m. gruodžio 25 d. Antisovietinės rezistencijos dalyviai ir buvę Lietuvos laisvės lygos (LLL) nariai pareiškė atsiribojantys nuo buvusio LLL lyderio žinomo sovietmečio disidento Antano Terlecko veiklos.“ (lit.20nr)
Cituoju:„Dabartinės A.Terlecko politinės nuostatos neturi nieko bendro su LLL garbinga praeitimi kovoje už Lietuvos nepriklausomybę ir deklaruojamais tikslais. Privalome konstatuoti, kad A.Terleckas krizės akivaizdoje elgiasi neatsakingai, o jo veiksmai klaidina didelę tautos dalį ir akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos valstybės interesams”, – sakoma pareiškime, kurį pasirašė 17 antisovietinės rezistencijos dalyvių ir buvusių LLL narių.“Pareiškimo autoriai ragina A.Terlecką (cituoju) „rimtai apmąstyti savo dabartinę laikyseną ir liautis teikus moralinę paramą antivalstybiniam gaivalui“. Jie „neatmeta versijos, jog „R.Paksas tiesiog klusniai vykdo Rusijos žvalgybos įsakymus. Į NATO pakviestos Lietuvos vadovas susitapatina su tarptautinio terorizmo rėmėju“.(lit. 20nr)
Pats A.Terleckas, duodamas interviu žurnalui „Apžvalga“, 2013m. aiškina: „Daugelis su manimi elgėsi neigiamai. Buvo toks metas, kai mane nušvilpė… Kad nušvilpdavo kairieji, tai nieko, bet ir dešinieji buvo nušvilpę. Kažkas įsakė Vilniaus sąjūdžio vadovui neleisti manęs į susirinkimą. Taip pat mane, buvusį politinį kalinį, pašalino iš Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos. Neleisdavo kalbėti per televizorių.“
Po 1987m. Rugpjūčio mitingo beje pirmieji susivokė kam galimai gali pasitarnauti A.Terlecko veiksmai ir išskirtinis radikalumas jo artimiausi bendražygiai, mitingo organizatoriai. Reikia pripažinti, kad Lietuvos politinių kalinių sąjunga (LPKS) ilgokai nesuprato A.Terlecko veiklos tikrosios prasmės. Dar 1992m. LPKS išplatino pareiškimą, kuriame išsakomas nepritarimas (cituoju) „Lietuvos laisvės lygos skaldymo ir jos kūrėjo Antano Terlecko šmeižimo kompanijai. Ne visada ir mes (LPKS) pritariame Lietuvos laisvės lygos veiklos metodams ar visiems A.Terlecko politiniams samprotavimams. Tačiau neabejojame, kad LLL siekiai yra kilnūs, o A.Terleckas yra doras žmogus ir ištikimas Lietuvos patriotas, kuris visą savo gyvenimą pašventė kovai už tautos laisvę“.
Verta atskirti Lietuvos Laisvės Lygos kilnius tikslus, kurie dažniausiai tokie ir buvo, nuo A.Terlecko konkrečios veiklos, kuri gyvenimo vingiuose buvo kartais ir gerokai susipainiojusi ar netgi kolaborantinė. Tik po trijų metų 1995 sausio 13d. už A.Terlecko viešas kalbasLietuvos politinių kalinių sajungos tarybos posėdyje apsvarstyta A.Terlecko veikla patvirtintas etikos komisijos sprendimas pašalinti A.Terlecką iš LPKS narių. Beje, tarybos nariai buvo gan vieningi. 27 buvo už pašalinimą ir tik vienas susilaikė.
Vien tas faktas, kad vėliau didžiausią kritiką įvairiomis prasmėmis A.Terleckas LLL vardu nukreipė prieš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį daug ką pasako apie jo keistą, gerokai pasikeitusi resistencinį radikalumą, mano supratimu, nukreiptą priešingai Lietuvos visuomenės daugumos siekiams. Apie Steigiamąjį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) suvažiavimą A.Terleckas aiškina taip: (cituoju) „Tai buvo pirmas Lietuvos istorijoje spektaklis, vykęs vos ne dvi paras be pertraukos. Spektaklis kurį partija transliavo miego poreikį praradusiai lietuvių tautai. (…) Spektalio režisierius – aišku, kad M.Gorbačiovas, na, ir A.Jakovlevas. O pagrindinis artistas – A.Brazauskas…“ (…) „Sąjūdžio suvažiavimą laikau homo sovieticus sąlėkiu…“(lit.”Žodžiu ir plunksna…, 111psl.)
A.Brazauską A.Terleckas kaltina dėl jo (cituoju)“susitarimo su M.Gorbačiovu dėl politinio spektaklio „LKP atsiskyrimas nuo KPSS suvaidinimo Vilniaus operos ir baleto teatre 1989 12 19. Nekelia abejonių, kad KGB bandė nuolat kiršinti Lietuvos Sąjūdį su Lietuvos Laisvės lyga. Taip teigia ir V.Bogušis (lit. 43nr)Tikėtina, kad prie tokių tikslų savo politine raiška savaip prisidėjo ir A.Terleckas, kuris teigė, kad: (cituoju)
1. „Lietuvos Sąjūdį sukūrė KGB.“
2. „KGB nusprendė sukurti tokį politinį judėjimą, kuris, apsiginklavęs patriotiniais šūkiais, stabdytų tą kovą, vestų tautą nežymių reformų keliu“.
3. „Be jokios abejonės (LPS) Iniciatyvinės grupės nariai čekistai patekdavo CK „svarstyti“ jau aprobuotus Lubiankoje. LPS neturėjo teisės koreguoti KGB strategijos Lietuvoje.“
4. “LPS steigiamasis suvažiavimas parodė visišką LKP ir LPS vadų abejingumą gyvybiniams lietuvių tautos interesamas (…) ir žengė didžiulį žingsnį Lietuvos okupacijos ir aneksijos įteisinimui.“
5. „ LPS politinė struktūra buvo svetimųjų sukurta ir primesta Lietuvai. Kompartijos propagandistai kuriam laikui įtikino didžiulę lietuvių tautos dalį, kad LPS – tai pati Lietuva“.
A.Brazauską A.Terleckas kaltina dėl jo (cituoju)“susitarimo su M.Gorbačiovu dėl politinio spektaklio „LKP atsiskyrimas nuo KPSS suvaidinimo Vilniaus operos ir baleto teatre 1989 12 19.“
Nemažą reikšmę Lietuvos laisvėjimo keliui turėjo tai, kad 1989 m. gruodžio 24 d. SSRS liaudies deputatų suvažiavimas – aukščiausiojo lygio tuometinė Sovietų Sąjungos institucija – priėmė sprendimą, kuriame ne tik pripažino Stalino-Hitlerio (Molotovo-Ribentropo) paktą, jo slaptuosius protokolus, bet ir paskelbė juos teisiškai niekiniais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo dienos.
A.Terlecko kova prieš Lietuvos simbolių susigrąžinimą taipogi patyrė nesėkmę.Kai Lietuvos trispalvė vėliava, Vytis, Gedimino stulpai, Tautos himnas buvo paskelbti valstybiniais simboliais, A.Terleckas tai pavadino LKP CK ir KGB lietuviškojo filialo savivale.
Verta nepamiršti ir to, kad A.Terleckas tada jau buvo priartėjęs ir prie Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos (LLKS)(Cituoju): „LLKS ne kartą buvo atkuriama buvusių politinių kalinių. 1951 m. Leningrado (dabar – Sankt Peterburgo) kalinių persiuntimo kalėjime kaliniai nutarė sudaryti kovos grupę, kurią pavadino Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga. Ši idėja buvo nuvežta į koncentracijos stovyklas (lagerius). Svarstant galimos veiklos ir taktikos klausimus, buvo nuspręsta visomis turimomis priemonėmis palaikyti kalinių patriotines nuotaikas, teikti visapusišką paramą vieni kitiems, kolektyviai gintis nuo kriminalinių grupuočių smurto, nagrinėti pabėgimų organizavimo galimybes, stengtis savo fiziniu ir protiniu darbu duoti kiek galint mažiau naudos pavergėjams.“ Vienas iš svarbiausių renginių buvo 1953 metų sukilimas Vorkutos lageryje. Edvardas Burokas buvo atsakingas už sukilimo ruošimo saugumą ir ryšius.
Seniausiai įkurtos pasipriešinimo okupantams organizacijos narių charakteristikos taip pat galėjo labai dominti sovietinį saugumą.(Cituoju) „1963 m. vasario 15 d. St. Ignatavičiaus name Vilniuje įvyko pasitarimas. Jame dalyvavo A. Stasiškis, A. Terleckas, St. Ignatavičius ir E. Burokas. Du „vyrai“ pabūgo, vienas neatvyko dėl rimtų priežasčių. Nutarėme suaktyvinti ideologinę kovą, sukurti materialinę bazę – įsigyti spausdinimo reikmenų ir kt. A. Terleckas tvarkė ideologinį darbą ir parašė programą, atitinkančią tuometinę Lietuvos padėtį.“ (lit. “Pūtėme prieš vėją” V dalis. Edvardas Burokas “Varpas” 1996m. nr2 ir 3 nr)
Ir visa tai buvo iki Antano Terlecko nuolatinio lankymosi KGB kontoroje likus tik vieniems metams, t.y. iki tada, kuomet, KGB kapitonas J.Česnavičius papildomai klausinėjo A.Terlecko apie E.Buroką.
J.Česnavičius: (cituoju) „paprašė papasakoti apie santykius su Edvardu (Buroku). „Ar žinote , kur jis dabar? Atsakiau, kad žinau ir papasakojau viską, ką žinojau apie jo bylą… Paklausė, kaip į jį žiūrėjo lagery. „Visaip – vieni gerai, kiti nekaip“, pasakiau. Tuoj supratau, kad jam maloniau išgirsti, kad jis buvo ten autoritetas. Aš gi daugiau neigiamai charakterizavau.“ (lit. „25-ieji okupacijos metai“ 2006m.)
Surinkau informaciją apie šio rašinio autorių Algimantą Zobuvą. Ji buvo pakankamai teigiama, todėl pasiūliau susisiekti. Jis tą ir padarė. Paaiškinau situaciją. Jis išreiškė apgailestavimą, kad neturėjo mano adreso ir nesusisiekė su manim bei tikisi, kad jo paskleistas rašinys neturėjo įtakos LR Aukščiausio teismo sprendimui. Gal buvo kitaip. Tačiau jo požiūris į mano komentarus apskritai labai teigiamas ir jis išsakė pasitikėjimą mano pastangoms. Tad šį, skirtingų nuomonių konfliktą laikau išspręstu.
Pasirodė klastotė pasirašyta klaidinga autoriaus pavarde ir lotynišku šriftu. Joje neigiamas netgi pats pokalbis. Na, ir publika…
nu vat kad nori terleckis visa amzeli kovojo uz tiesa o “laisvoj”lithuanijoj jos nerado,na daugiau negu juokinga,jei nebutu graudu
Fragmentus,kaip Antanas Terleckas “kovojo už tiesą” surašiau aukščiau. Daugiau – google.lt terleckas pikasas