„Laiko pokyčiai sutrikdo normalią žmogaus cirkadinio laikrodžio, reguliuojančio žmogaus elgesį ir miegą, veiklą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros lektorė Milda Perminienė. Psichologės manymu, labiausiai dėl žiemos laiko įvedimo kenčia žmonės, kurie keliasi vėliau, nes diena jiems dar labiau sutrumpėja.
Paskutinįjį spalio sekmadienį, spalio 25 d., laikrodį pasuksime atgal – bus įvestas vadinamasis žiemos laikas. Miegaliai džiaugiasi galimybe valandą ilgiau pasivartyti pataluose, tačiau psichologai perspėja, jog rudeninio nuovargio taip neišsklaidysime.
Pasak M. Perminienės, nors rudenį miegame daugiau, miego kokybė prastesnė ir dažnai jaučiamas nuovargis. Be to, dėl saulės šviesos trūkumo ir sumažėjusios hormono melotonino gamybos, kai kurie žmonės rudenį gali susidurti su sezoniniu emociniu sutrikimu, kurio simptomai panašūs į depresijos.
„Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, jog sezoniniai pokyčiai veikia žmogų. Viena vertus, tai gali būti susiję su pakitusiu gamtos ritmu, pavyzdžiui, rudenį trumpėja dienos ir ilgėja naktys. Kita vertus, sugrįžus į darbą po atostogų, užgriūna darbai ir atsakomybės, gyvename sėsliau,“ – aiškina M. Perminienė.
Pagausėja eismo įvykių
Kiekvienas vairuotojas pastebi kada ateina ruduo – automobilių srautas gatvėse išauga kelis kartus. KTU Filosofijos ir psichologijos katedros psichologės teigimu, dėl šios priežasties bei dėl prasto oro, išauga ir eismo įvykių skaičius.
„Lietuvos statistika rodo, kad kiekvienais metais avarijų, automobilių katastrofose sužeistų ir žuvusių žmonių skaičius yra didžiausias rudenį“, – sako M. Perminienė.
Be to, pasak psichologės, kai kurie tyrimai rodo, kad rudenį pastebimas didesnis mirtingumas. Manoma, kad tai susiję su perėjimu iš atsipalaidavusios būsenos vasarą į didesnę įtampą rudenį, ir su hormoniniais pokyčiais, vykstančiais sezonams keičiantis.
Sezoniniams pokyčiams jautresnės moterys
M. Perminienės teigimu, sezoninis emocinis sutrikimas arba sezoninis depresiškumas kyla dėl ir šviesos trūkumo, ir dėl streso – padidėjusio darbo tempo, reikalavimų ir sumažėjusių galimybių suvaldyti prioritetus, užduotis.
„Manoma, kad sezoninį emocinį sutrikimą dažniau jaučia žmonės, gyvenantys toliau nuo pusiaujo, todėl lietuvius jis, tikėtina, paliečia dažniau nei Pietų kraštų gyventojus“, – mano psichologė.
Sezoniniam emociniam sutrikimui būdingas nuovargis, mieguistumas, padidėjęs jautrumas, mažesnis socialumas. M. Perminienės teigimu, šaltuoju metų laiku kai kurie žmonės neretai priauga svorio, nes padidėja apetitas.
Jos teigimu, sutrikimui jautresnės moterys ir jaunesni (25–35 metų) žmonės. Be to, tikimybė patirti rudeninę depresiją didesnė tiems, kurių šeimoje yra stebimas polinkis į depresyvumą.
Dienos šviesa – geriausias vaistas nuo depresijos
Nors rudenį savaime norisi sulėtėti, gyvenimo tempas ir jo keliami reikalavimai šiuo sezonu yra nė kiek ne mažesni, todėl reikia adaptuotis prie gamtos pokyčių ir išlaikyti įprastą aktyvumą. Geriausios priemonės tam – sportas ir šviesa.
„Beveik visi mano kolegos iš Norvegijos kabinetuose turi įsirengę dienos šviesos lempas. Vienas profesorius net tvirtino, kad tai – vienintelis būdas išgyventi Norvegijoje dažno lietaus ir retai matomos saulės šviesos periodu“, – teigia M. Perminienė.
Psichologė rekomenduoja kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, šviesoje ir reguliariai mankštintis. Be to, norint palaikyti įprastą ritmą ir aktyvumą reikėtų stengtis neišbalansuoti organizmo: „Kitaip tariant, nors ir norisi miegoti ilgiau, kitu laiku (pavyzdžiui, dieną), tačiau geriau stengtis to nedaryti. Valgyti taip pat reikėtų įprastu metu, nevalgyti daugiau nei įprasta ar vėlai vakare.“
Kūrybingiausias metų laikas
KTU Filosofijos ir psichologijos katedros lektorė M. Perminienė primena, jog ruduo – labai gražus metas. Jos teigimu, daugelis kūrėjų – muzikų, rašytojų, dailininkų – sako, jog rudenį užsiimti kūrybine veikla yra geriausia.
Psichologė siūlo išnaudoti rudenišką melancholiją, mėgautis šio metų laiko ramybe.
„Rudenį, žiemą egzistuoja mažiau dirgiklių, todėl galima susikoncentruoti į save, pagalvoti apie savo tikslus, planus ir norus“, – rekomenduoja M. Perminienė.
Ką ši psichologė supranta apie Briuselio dyrektyvų vykdymo naudą?
Straipsnis visumoje teisingas ir jį galima būtų lyginti su medaus statinaite, tik štai iliustracijoje parodytas Molėtų observatorijos saulės laikrodis – čia visa esmė! Būtų autorė ta proga pasikonsultavusi su pačiais astronomais, tai ne – va čia tai šaukštelis deguto . . . Būtent, kuris laikas, “vasaros” ar “žiemos” mums labiau tinkamas? Įprasta, kad vidudieniu laikoma 12:00, kai Saulė aukščiausia o šešėliai trumpiausi – kiekviena ilguma turi savąjį astronominį laiką. Kaip bebūtų, visvien visa Lietuva priklausysim kuriai nors vienai laiko juostai, juk nebus šitaip, kad tarkim Lenkijoje 16:00 o Lietuvoje 16:17. Logiškiausia būtų atsižvelgti, arčiausia kurios laiko juostos yra valstybės vidurys – pusiaukelė tarp Nidos ir Švenčionėlių (kiek vakariau Kauno). Sutinku, kad didžiausia beprasmybė yra pats kaitaliojimas, tuo tarpu mums vistik labiau pritinkąs “žiemos” o ne “Andrikienės” 🙂 laikas – daugmaž “vienodai šviečia” tik visai visai vakarinei Lietuvai ties Baltija, ten +/- 4 min. pagados nedaro – pripratimo reikalas.
O kam rūpi, kad daugumai Lietuvos žmonių …. “sutrikdo normalią žmogaus cirkadinio laikrodžio, reguliuojančio žmogaus elgesį ir miegą, veiklą“…..Man melžiančiam karvę tuo pačiu laiku , būtų įdomu pamatyti tą stebuklingą “cirkadinį” laikrodį. Tikriausiai tokius daro toli – už jūrų, marių. Labai , kaip senolė kaimynė sako; “ciekava”.