Spalio 9 d., penktadienį, 17 val. Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje prasidės konferencija-diskusija „Europos centras prieš 95 metus ir dabar: nuo Vilniaus iki Kauno“. Kalbės istorikai, kalbininkai, Seimo nariai, politologai. Bus aptarta ir pilietinė iniciatyva „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“.
Prieš 95 metus buvę įvykiai lėmė Lietuvos Respublikos ir jos sostinės gyvenimą, valstybės sienas, sudarė galimybę valstybei, tautai, kalbai, kultūrai išlikti ir atlikti savo misiją.
Apie Spalio 9-ąją –Vilniaus dieną:
1920 m. rugsėjo 30-spalio 7 d. Suvalkuose vyko Lietuvos ir Lenkijos derybos stebint JAV karinės misijos Baltijos kraštuose atstovams ir Tautų Sąjungos karinės kontrolės komisijai. Fronte padėtis keitėsi lenkų nenaudai. Jie derybas visokiais būdais stengėsi vilkinti. Pagaliau spalio 7 dieną buvo pasirašyta sutartis. Lietuva šią sutartį tuojau pat užregistravo Tautų Sąjungoje. Taigi tarptautinės teisės požiūriu Suvalkų sutartis teisėtai vadinama paliaubų sutartimi.
Dar prieš prasidedant deryboms ir joms vykstant, Juzefas Pilsudskis slaptai rengė Vilniaus ir Vilniaus krašto užgrobimo planą. Buvo sudaryta speciali karinė grupuotė, kuri, vadovaujant Liucijanui Želigovskiui, spalio 8 dieną puolė Vilnių iš Lydos pusės ir jį užėmė spalio 9 dieną. Ne tik Vilnius, bet ir didelė pietryčių Lietuvos teritorija atsidūrė lenkų valdžioje.
Po 1920 m. spalio 9 d. generolo Liucjano Želigovskio pagal slaptą Juzefo Pilsudskio įsakymą įvykdyto Vilniaus krašto užėmimo Lenkija sulaužė Suvalkų sutartį, 1927 m. uždarė 42 lietuviškas mokyklas, represijomis sustabdė visų Vilniaus lietuvių dienraščių ir savaitraščių leidimą ir t.t.
Lietuvos Respublikos žmonės kovojo dėl Vilniaus krašto susigrąžinimo. 1922 m. sukurtas Vilniaus tremtinių komitetas. 1923 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausybė įteikė protestą Tautų sąjungos Tarybai.
1924 m. parašytos Petro Vaičiūno eilės „Mes be Vilniaus nenurimsim“, tapusios populiaria giesme. Tais pačiais metais įsteigta liberali Vilniaus krašto lietuvių švietimo draugija „Kultūra“.
1925 m. balandį įsteigta Vilniui vaduoti sąjunga, kurioje buvo 27 000 narių ir 600 000 narių-rėmėjų. 1928–1938 m. draugija leido žurnalą „Mūsų Vilnius“, kuris kovojo prieš lietuvybės persekiojimą Vilniaus krašte, puoselėjo sostinės išlaisvinimo idėją.
Kasmet spalio 9-ąją (dieną, kai buvo užimtas Vilnius) bažnytkaimiuose, miesteliuose, miestuose plazdėdavo juodais kaspinais perrištos vėliavos, žmonės klausydavosi šv. Mišių, pagerbdavo žuvusiuosius už laisvę.
1930 m. Suvalkų sutarties sulaužymo ir Vilniaus užgrobimo dešimtmečiui Kaune, Karo muziejuje, pastatytas Juodasis paminklas su įrašu: „Atmink, lietuvi…, kad pagrobė tavo sostinę Vilnių“. Išleista Mykolo Biržiškos (B. Šėmio) knyga „Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919–1928 m. dienoraštis“.
Plačiau šia tema galima paskaityti ČIA.
Lietuvos Nepriklausomybės kovų 95-mečio renginiai Kaune:
Programoje:
16 val. – gėlių prie Laisvės paminklo ir Nežinomo kareivio padėjimas.
16.05 val. – 1919–1920 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovų ekspozicijos apžiūrėjimas Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
17.00–19.00 val. – konferencija-diskusija „Europos centras prieš 95 metus ir dabar: nuo Vilniaus iki Kauno“ Kauno m. savivaldybės Didžiojoje salėje.
Pranešimai:
Prof. Valdas Rakutis „Kodėl Vilniaus kraštą lenkai laiko savu?“;
Habil. dr. Kazimieras Garšva „Lenkų rinkimų akcijos ir Lenkijos santykis su Lietuva dabar: naujausi dokumentai“;
Politologas dr. Laurynas Kasčiūnas „Vilnijos nūdiena ir ateitis“;
Seimo narys Rytas Kupčinskas „Lietuvos Respublikos vadovybė ir Lietuvos rytai“;
Iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ narys Gintaras Songaila „Kokia būtų Lietuva be lietuvių kalbos?“.
Diskusijoje dalyvaus politologas Vytautas Keršanskas, dr. Aušra Jurevičiūtė, dr. Audronė Veilentienė.
Ką čia norima pavaizduoti, kad konferencija dėl Vilniaus yra rengiama Kaune, o ne Vilniuje. Turbūt, nieko kito, kaip tik įžeisti vilniečius už jų ryžtą sovietmečiu kurtis Vilniuje, nepaisant to, kad pagal pokariu ir dar 7-8 dešimtmečiais neoficialiai skleistą nuomomę kūrimasis gyventi Vilniuje buvo laikomas surusėjimu-sulenkėjimu, t.y. lietuvybės išdavyste. Ne kieno nors kito, o to ryžto rezultatas tapo tai, kad jau prasidedant Sąjūdžiui – Vilniuje vyravo lietuvių kalba, jame buvo virš 60% lietuvių, o dabar jų yra virš 70%. Taigi dabartiniai vilniečiai yra tie, kurie praktiškai “be Vilniaus nenurimo”… Ar šios konferencijos organizavimas Kaune, o ne kaip derėtų jai būti Vilniuje, nėra iš tos pačios neapykantos Vilniui apraiškų. Juolab, kad Kaunas sovietmečiu bene aktyviausiai reiškėsi, kad lietuviai nesikurtų Vilniuje.
Vilna, kokia tavo tautybė, jei taip rašai:
,,Ne kieno nors kito, o to ryžto rezultatas tapo tai, kad jau prasidedant Sąjūdžiui – Vilniuje vyravo lietuvių kalba, jame buvo virš 60% lietuvių, o dabar jų yra virš 70%.” – JŪ, t.y. lietuvių.
Ką reiškia “jų” yra suprantama iš prieš tai einančios sakinio dalies, todėl gramozdinti kalbą dar aiškinant tai per “t.y.” nėra prasmės. Jeigu lietuviškai nesupranti, tai suabejoki kokios tautybės pats esi.
Kung Fu rencija yra gerai.
Prie ko cia Kaunas ? Viskas vyko Vilniuje , Lietuvos Nepriklausomybe tautai subrandino butent Vilniaus inteligentijos branduolys , pernelyg susireiksmina laikinoji sostine …
Tikrai keista Kaune rengiama konferencija Spalio 9-ąjai kaip Vilniaus dienai paminėti. Kaip galima Vilniaus okupaciją teikti kaip Vilniaus dieną?