Šiandien, rugsėjo 22 d., antradienį, 20-21 val. minint Baltų vienybės dieną visi baltų genčių palikuonys Lietuvoje, Latvijoje ir visame pasaulyje įsijungs į Baltų vienybės ugnies sąšauką ir uždegs ugnis ant kalnų, piliakalnių, su baltų istorija susijusiose vietose.
1236 metų rugsėjo 22 dieną Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė ryžtą ginti savo žemę. Tai buvo viena pirmųjų baltų genčių didžiųjų pergalių, po kurios priešiškas Livonijos ordinas sunyko. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.
Baltijos jūros rytų pakrantėje gyvenančius žmones nuo amžių siejo bendri protėviai, papročiai, giminystės ryšiai. Baltų genčių kalbos ir kultūra turi bendras šaknis. Įsikūrusios kaimynystėje baltų gentys išgyveno tūkstantmetę istoriją iki šiol. Tačiau baltams dažnai tekdavo kautis su užpuolikais, ginti savo žemes, savo gyvastį, savo kultūrą. Baltai išgyveno, nes jų stiprybė buvo vienybėje ir tikėjime, kur jie bebūtų gimtinėje ar tremtyje.
2000 metais Lietuvos ir Latvijos seimai Saulės mūšio – rugsėjo 22 dieną paskelbė Baltų vienybės diena. Ši diena tapo gera proga lietuvių ir latvių draugystei, bei bendriems renginiams.
2005 metų rugsėjo 22 dieną buvo surengta Baltų vienybės ugnies sąšauka Žemaitijoje tarp Girnikų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių. Šios sąšaukos pradininkai buvo Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Žemaičių kultūros draugija, Varnių regioninio parko direkcija. Kitais metais, minint Saulės mūšio 770–ąjį jubiliejų, pakvietėme prie sąšaukos prisijungti daugiau bendruomenių Lietuvoje ir Latvijoje uždegti ugnis ant piliakalnių, bei kitose su baltų istorija susijusiose vietose. Vienybės ugnys plėtėsi pereidamos Lietuvos sienas ir apjungdamos baltų palikuonių gyvenamas žemes. Kasmet sąšaukos dalyvių vis daugėja. Sąšauka tapo išties baltus vienijančiu reiškiniu.
Šios sąšaukos esmė – aplankyti baltams atmintinas vietas, uždegti ugnis ant kalnų ar kitose su baltų istorija susijusiose vietose ir sujungti baltų genčių palikuonis bei žemes.
2014 metais Baltų vienybės ugnys nušvietė apie 120 piliakalnių Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Lietuvos – Latvijos vienybės draugijai pasiūlius sutarta Vienybės ugnis uždegti rugsėjo 22 d. tarp 20-21 val. (Lietuvos laiku). Dalyviams siūloma tinkamai paruošti ugniavietę, uždegti ugnį, iškelti vėliavas, sugiedoti tautines giesmes, prisiminti baltų istoriją, kalbas, tikybą. Jei yra netoliese kitų kalvų, ant kurių renkasi bendraminčiai, siūlome iškelti degančias kartis, iššauti fejerverką ar paleisti kelis ugnies žibintus, kad matytume vieni kitų ženklus. Verta prisiminti ir Rudens Lygiadieniui artimų kalendorinių švenčių papročius.
Sąšaukos dalyviai praneša kur bus uždegtos ugnys. Iš gautų duomenų sudaromas sąšaukos žemėlapis, kuriame matosi, kur degs vienybės ugnys ir kas jas uždegs. Žemėlapį lengva surasti internete per paiešką „Baltų sąšauka 2015“.
Dalyvaujantys sąšaukoje skleidžia žinią, kad mes esame baltai. Tūkstančiai piliakalnių, alkų, milžinkapių ir kitų atmintinų vietų laukia juos branginančių žmonių ir šventos ugnies. Padėkime joms įsižiebti vardan baltų praeities ir ateities.
Kaip surengti šventę rasite ČIA.
Apie sąšauką teiraukitės:
Lietuva: Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ – Darius Ramančionis, tel. +37060091403, el.paštas: baltai@aukuras.lt.
Latvija:
Latviskās Dzīvesziņas centrs ZALTIS: Saule Gunta, tel. +37128846708, e-pasts: saulegunta@gmail.com;
Biedrība “Latviešu un lietuviešu vienība” Inga Kapeniece, tālr. +37126242510, e-pasts: baltuvienibasugunis@gmail.com.
Lietuviešu/latviešu saziņas jautājumus risinās un Baltu vienības uguņu vietas Latvijā kartē atzīmēs Linda Lemhena, e-pasts: linda.lindale@gmail.com, tālr.+37129430689.
Rugsėjo 22-oji – Baltų vienybės diena. Epinis eilėraštis Baltų vienybei – Didžiajai pergalei Saulės mūšyje
„Ir visi, kas prie SAULĖS“
Vėl rugsėjis
nudažė šermukšnį…
Mūšoje duburiai
sunerimo!
Jie neleidžia užmiršt
Įsirėžusio brūkšnio
Nuo „KADAISE”,
nuo SAULĖS
Ligi mūsų dienų,
Ligi tavo ir mano
likimų!
Kai savęs pažinimo pritrūksta,
Laiko tyruos praradus tvirtumą,
Užsimerk ir pajusk,
Kaip virš baltiško rūko,
Spinduliais apkraštuota,
Lietuvos praeitis
Užu teisę būt Lietuva grumias!
Mums tereikia tik būti teisingais
Susikaupt ir mintis išvaduoti,
Kad Pamūšio žemė
Atsidustų aidingai:
„Mindaugai!
Viestartai!
Vykintai!
Skomantai!
Rušky ir Kinteni!
Tautvilai!
Eivydai!
Irgi Lengveni!
Ir visi, kas prie SAULĖS
Užu Lietuvą stojot,
Jūs tautos atminty nepradingot!
Tartum ašmenys žvilga tikrovė,
Praeitis jau į aitrį pavirtus…
Bet bandykim išgirst,
Kaip Mūšon įsibridęs
Įsiręžęs prieš srovę,
Linksmai nusižvengia,
Saulės mūšio išvargintas žirgas!
Baltų mįslės į dabartį verias,
Skaitom ženklus Burniškių žynio,
ir išmokom girdėt,
Kaip į Pamūšio žarą
Baltų stygai suskambus,
Išsiilgę tiesos,
Renkas žodžiai, gelmes atrakinę!
Kai šermukšniuose degantis skaistis
Dabartim inkrustuos laiko rimtį,
Išdidžioj tiesoje
Prie KADAISE sugrįžę,
Skelbsim prigimtą teisę
Kaip SAVE SAVIMI pavadint.
Poetė Birutė Lengvenienė
Labai tylus ir ramus vakaras, net jokio vėjelio.
Kokiais žodžiais šauktis Dievų ir Protėvių ?
Vaidilos sostas
Čia kažkur šitoj šventvietėj,
Mano protėviai baltai
Akmeniniais kirvukais,
Viltimis ir aukojimais
Į ąžuolo širdį beldėsi…
Ilgesingai paglostau
Iš tada užsilikusį
Akmeninį Vaidilos sostą
Ir staiga, lig to glostymo
Būtų pažadintos,
Už manęs, prie manęs, virš manęs
Supleveno protėvių dvasios!
Ir išvydau staiga
Kaip kilmingai ir oriai,
Lygu paslaptį neštų,
Į Alkakalnį kopia alksniai
Iš užėjusio metais
Praeities pilkapyno
Parsinešt žalvarinio šventumo…
Ir tada pamačiau,
Kaip laukinis vijoklis,
Įvijinės apyrankės kopija,
Su tuo žalvario skambesiu
Ir su Alko tylėjimu
Mano Lietuvą veda per laiką.
Šitas sostas – akmuo
su išrantymu aukai…
Tik akmuo ant bedylančio kalno…
Bet skausmingai visa širdimi pajutau:
Jis – daug kentęs aukojimų delnas!
Jis – akmuo prie kurio
Žvarbią naktį priglunda
Mano Lietuvą sergstinčios dvasios,
O po juo – mano šaknys
Ir istorijos gelmės,
Ir lietuviškas žodis pirmasis…
Aš jaučiau – su manim
Per to akmenio gyvastį
Mano protėvių dvasios bendrauja!
Ir, delnų karštumu
Nudžiovinusi rasą,
Paaukojau joms žemuogių saują.
Dieviški Žodžiai.