„Pagrindinis šio sezono akcentas – žmogaus ir kūrėjo sąvokų tarpusavio ryšys. Kiekvienas kūrėjas daro įtaką kultūros srityje vykstantiems procesams, o kiekvienas žmogus sąlygoja jį supančios dabarties kaitą ir yra savo gyvenimo projekcijos kūrėjas. Visą tai įvardijame sezono šūkiu: „Procese“, – 96-ojo sezono gaires pristato generalinis teatro direktorius Egidijus Stancikas.
Jubiliejinio teatro gimtadienio dovanos
Po itin darbingos vasaros – latvių režisieriaus Valterio Sylio spektaklio kūrybinės laboratorijos, režisierių Rolando Atkočiūno būsimos premjeros perbėgos ir intensyvių Andriaus Kurieniaus muzikinio spektaklio repeticijų galima pristatyti išsamią naujojo sezono panoramą.
Sezono uždangą rugsėjo 18 d. praverė spektaklis „Miškinis“. Tai latvių ir lietuvių menininkų bendras darbas, kuriame kūrybines jėgas sujungia režisierius Valteris Sylis, dramaturgas Janis Balodis, scenografas Ugis Berzinis ir NKDT skirtingų kartų aktoriai. Spektaklį inspiravo tikra latvio Janio Pynupo gyvenimo istorija. Šis, pabėgęs iš II pasaulinio karo lauko, bijodamas susidorojimo, 50 metų slapstėsi nuo sovietų. Tačiau tai nėra dokumentika paremtas spektaklis – jame faktų ir fikcijos harmonija, o veiksmas atgyja lietuviškame kontekste. „Pagrindinė tema ne rezistencija. Tai daugiabriaunė istorija, paliečianti pjesės personažus.“ – taip būsimą spektaklį apibūdina E. Stancikas. Spektaklio kūrėjai deherojizavo pagrindinį veikėją, – jis netapo partizanu ar kovotoju už laisvę. Jis – tiesiog Jonas arba Miškinis, kurį galima vadinti herojumi, bailiu ar išdaviku. Premjeroje išvysime aktorius: Vainių Sodeiką, Saulių Čiučelį, Liubomirą Laucevičių, Martyną Gedvilaitę, Eglę Grigaliūnaitę, Viliją Grigaitytę, Vaidą Maršalką, Edgarą Žemaitį. Spektaklio kūrėjai klausia: ar įmanoma pabėgti nuo karo pasekmių, ar buvimas Miškiniu reiškia absoliučią laisvę ar ilgiausią slapstymosi eksperimentą žmonijos istorijoje?
Antroji sezono premjera – Rolando Atkočiūno režisuota tragikomedija – Dea Loher „Klaros santykiai“. Beje, šiuolaikinė vokiečių dramaturgė neblogai pažįstama NKDT publikai, nes čia rodyti G. Varno režisuoti spektakliai „Nekalti“ (2005) bei „Ruzvelto aikštė“ (2007). Pagrindinė herojė Klara nežino savo gyvenimo prasmės ir siekia surasti savo didįjį uždavinį, kuris pateisintų jos būtį. Ieškojimų labirinte ji susiduria su įvairiausiomis ilgesio ir potroškių formomis, bet dažniausiai jai tenka būti tik projekcija kitų žmonių norams išpildyti. Nė vienas iš jų net nesistengia padėti jai surasti vietą gyvenime ar suteikti atsakymą į jos klausimus. Tai tragikomiškomis spalvomis nutapytas žmogaus, izoliuoto nuo „normalios“ egoistiškos visuomenės, portretas. Žmonių santykių kasdienybė atskleidžia, kokios žiaurios gali būti pasekmės balansuojant tarp realybės ir svajonių, norų ir banalybės. Spektaklio scenografijos autorius – Artūras Šimonis. Vaidina: Gabrielė Aničaitė, Inesa Paliulytė, Daiva Rudokaitė, Inga Mikutavičiūtė, Sigitas Šidlauskas, į teatro trupę įsitraukęs Vytauto ir Veltos Anužių auklėtinis Andrius Gaučas, Ričardas Vitkaitis, Neringa Nekrašiūtė, Henrikas Savickis, solistas Mindaugas Jankauskas, Antanas Kurklietis ir Raimonda Šukytė.
Po gana ilgos pertraukos NKDT kuriamas muzikinis spektaklis. Spalio 2 d. žiūrovai kviečiami į muzikos, dainų ir absurdiškų situacijų fiestą Didžiojoje scenoje – režisieriaus Andriaus Kurieniaus spektaklį „Vargšų opera“, pagal to paties pavadinimo XVIII a. dramaturgo Johno Gay‘jaus pjesę. Netgi praėjus beveik trims šimtmečiams dramaturgo J. Gay pjesės tekstas – it dabartį atspindintis metraštis. Jame – abejingi ir neveiksnūs, godūs ir nepatenkinti, išradingi ir apsukrūs, perkantys ir parduodantys, šiek tiek nelegalūs ir ieškantys protekcijų herojai. Įdomu, kad 1928 m. šį kūrinį dramaturgas Bertoltas Brechtas adaptavo ir kartu su kompozitoriumi Kurtu Weillu sukūrė pasaulinio pripažinimo sulaukusį miuziklą „Opera už tris skatikus“. Režisierius A. Kurienius, nusprendęs naudoti Kurto Weillo dainas, pagalbon pasikvietė žinomą chormeisterę Danguolę Beinarytę, kuri aktoriams padės paruošti vokalo partijas. Spektaklyje repetuoja net dvidešimt du teatro aktoriai!
Spalio 24-ąją Rūtos salėje girdėsime vaikų klegesį ir stebėsime sėkmingai kuriančios režisierės Agnės Dilytės režisuojamą interaktyvų spektaklį „Solė ir močiutės“. Spektaklis pasakos apie tris močiutes šamanes, gyvenančias paslaptingame Šiaurės ašigalio pasaulyje. Jas sieja tamprus seserystės ryšys bei didelė meilė laukiamai anūkėlei Solei, kurios vis neatveža pasisvečiuoti rūpesčiuose paskendę tėvai. Spektaklio kūrėjai žada žaisti žaidimus, muzikuoti, būgnais, pasakoti Grenlandijos eskimų liaudies pasakaites, stebinti akrobatiniais numeriais ir atskleisti paslaptingą receptą, kaip vertinti meilę ir dalinti ją kitiems. Nepaprastas močiutes scenoje įkūnys aktorės Nijolė Lepeškaitė, Jūratė Onaitytė, Liucija Rukšnaitytė, Audronė Paškonytė.
Premjeros kūrybinis šurmulys neaplenks ir Mažosios salės. Joje gruodžio 10 d. debiutuos jaunas režisierius Gildas Aleksa su Izraelio dramaturgo ir režisieriaus Hanoch Levin (1943-1999) pjese „Poperis“. Režisierius G. Aleksa domisi žaidybiniu teatru, tad ši, egzistencines temas nagrinėjanti H. Levin pjesė, jo nuomone tam labai pasiduoda.
Visų spektaklių tematikos ir režisūrinių sprendimų bendri atskaitos taškai atsispindės sezono kulminacijoje – gruodžio 19-ąją, 95-ojo teatro gimtadienio dieną pasirodysiančiame režisieriaus Vido Bareikio spektaklyje „Hamletas“. Kalbėdamas apie šio kūrinio grįžimą į didžiąją sceną E. Stancikas pabrėžia: „Mūsų aplinkoje daug žodžių. O ar jie įtaigūs, ar jais perduodama žinutė esamam laikui? Jubiliejaus proga norisi susitelkti apmąstymams apie kūrybą: jos prasmę šiandienoje, apie kūrėjo atsakomybę, apie pasakytą turinį. Nesinori kelti klausimo „būti ar nebūti“ , norisi liudyti pirmąjį žodį – „būti“. Tą daryti mus įpareigoja mūsų teatro istorija.“
Režisierius V. Bareikis kartu su kūrėjų komanda nusiteikę analizuoti ne pačią Hamleto tragediją, o dabartyje aktualių temų sandūras ir sąsajas tarp teatro, aktoriaus, vaizduotės ir tiesos ieškojimo.
Edukacinės programos ir renginiai be sienų
NKDT numatęs įgyvendinti ne vieną edukacinį renginį. Spalio 23-25 d. vyks Arsenijaus ir Andrejaus Tarkovskių kūrybos pristatymo Lietuvoje renginys. Jame pirmą kartą Kaune rengiamas poeto Arsenijaus Tarkovskio ir pasaulio kino elito atstovo režisieriaus Andrejaus Tarkovskio kūrybinio palikimo pristatymas: dokumentinių ir meninių kino juostų peržiūros, poezijos skaitymai, susitikimai ir diskusijos su kolegomis ir kino praktikais. „Po ketvirčio amžiaus nepriklausomybės kūrimo svarbu atsigręžti į A. Tarkovskį, kuris 1988-89 m. savotiškai drąsino tikrųjų vertybių išpažinimui ir siekiui. Svarbu, kad politika nesuniveliuotų kultūrinio bendravimo, kuris peržengia žemėlapių sienas ir ideologinių sistemų varžtus. Norisi padiskutuoti su jaunais žmonėmis, kuriems šiandien 20-25 m., apie vertybes nūdienos pasaulyje, kuriame pilna išgąsčio ir barikadų statymo,“ – sako teatro vadovas.
Vasario mėnesį tradiciškai vyks edukacinis festivalis jaunimui „Nerk į teatrą“. Šiemet jau šeštasis. Išaugęs iš vaikų ir jaunimo festivalio marškinėlių, renginys taps atviras šeimoms ir visiems, besidomintiems teatru. Festivalio programą kuruojanti teatrologė Rugilė Pukštytė sako, kad šiųmetėje programoje planuojama susitelkti ties įvairiais edukaciniais užsiėmimais, diskusijomis, spektaklių įrašų peržiūromis. „Mums svarbu plėsti jaunųjų žiūrovų kultūrinį suvokimą. Norime visiems priminti, jog teatras – atvira erdvė pristatyti įvairių meno sričių sintezę, todėl laukiamas kiekvienas, norintis ne tik stebėti, bet ir kurti, dalyvauti teatriniuose procesuose ir juose atrasti save,“ – ragino R. Pukštytė.
